TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Jei žmogų myli, pakantumo atrasi

2009 09 05 0:00
Aktorė A.Daugėlytė į televiziją grįžta po ketverių metų pertraukos.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

"Gerai, kad visos aštrios situacijos su posūkiais į kairę ir dešinę mudviejų su vyru gyvenime nutiko tada, kai buvome vyresni. Dėl to sugebėjome išsaugoti santykius", - neslepia žinoma Kauno lėlių teatro aktorė, buvusi televizijos laidos "Labirintai" vedėja Audronė Daugėlytė. Moteris grįžta į ekranus ir sutinka papasakoti, kaip į jos apsisprendimą vėl filmuotis reagavo šeimos nariai.

Pasak Audronės, į televiziją ji grįžta labai trumpam, mat naujame LNK seriale "Moterų alėja" patikėtas vaidmuo nėra pagrindinis. Pašnekovė tikina, kad jaučiasi truputėlį nejaukiai prieš kolegas aktorius dėl staiga ją užklupusio žiniasklaidos dėmesio: "Daliju interviu, tarsi būčiau pasaulinio garso žvaigždė, fotografai per serialo pristatymą pyškino blykstėmis kaip kokią primadoną, - juokiasi. - O juk nusifilmavau vos keliose serijose."

Pagaliau atranka Kaune.

Audronė neslepia, kad nemoka siūlyti savo kandidatūros režisieriams. "Visada šiek tiek pavydėjau tiems kolegoms, kurie drąsiai eina, ieško vaidmenų ir, be jokios abejonės, jų randa, gauna. Siūlytis tikrai nėra smerktina, bet aš kažkodėl negaliu. Man nedrąsu, - pasakoja. - Kaip atsidūriau "Moterų alėjoje"? Tiesiog dalyvavau bendroje atrankoje ir man pasisekė. Serialo prodiuseris Rolandas Skaisgirys iš karto pasakė, kad bendradarbiausime, tik iš pradžių dar nežinojo, kokį su režisieriumi konkretų vaidmenį man skirs." Pašnekovė nuoširdžiai džiaugiasi, kad atranka į serialą vyko Kaune. "Pagaliau, - šypteli. - Ne paslaptis, jog kone visos atrankos į pastaruoju metu kuriamus serialus, filmus organizuojamos sostinėje. Logiška, kad laimė šypsosi daugiausia vilniečiams. Mes, aktoriai iš kitų miestų, apie jas dažnai sužinome per vėlai."

Serialas "Moterų alėja" - filmas apie Kauną, visi jame vaidinantys aktoriai - kauniečiai. Vadinasi, didžioji dalis veidų bus neatsibodę žiūrovams. Audronė tikina, kad gautu vaidmeniu džiaugiasi visapusiškai: šauni komanda, įdomus darbas, dar ir finansiškai vertas dėmesio. "Įkūnysiu dalykišką, reiklią, reklamos srityje dirbančią moterį, kuri rūpinasi renginių užsakymais, jų organizavimu, - dėsto. - Šiek tiek gaila, jog šis personažas - epizodinis. Juokauju, kad serialas puikiai atspindi ekonomikos sunkmetį: mažėja renginių poreikis, ir mano herojė pagrįstai tampa nebereikalinga."

Pasak moters, truputį nepatogu prieš kolegas aktorius, mat ją, prie serialo prisidėjusią išties nedaug kuo, žurnalistai atakuoja bene dažniausiai. "Skambina, tarsi būčiau pagrindinio vaidmens atlikėja, pati svarbiausia persona", - porina.

Iš šeimos priekaištų nesulaukia

Anot Audronės, į televiziją sugrįžti malonu, ypač kai žinai darbo joje skonį. "Žydrasis ekranas, kaip ir teatro scena, jei jau traukia, tai visam laikui", - tvirtina. O kaip į žmonos, mamos apsisprendimą filmuotis reagavo vyras ir vaikai, maga pasiteirauti populiarios aktorės. "Šeima mane palaikė, palaiko ir, manau, palaikytų bet kokiu atveju, - dėsto. - Televizijoje nebesu naujokė: prieš 16 metų vedžiau "Sveikinimų koncertą" LTV, po to buvo ketverių metų pertrauka, vėliau darbas seriale "Viltys ir vilionės". Vėl ketveri metai poilsio nuo eterio ir TV3 laida "Labirintai". "Moterų alėją" nuo "Labirintų" vėl skiria tie patys ketveri metai. Minėtų pertraukų reikėjo, nes rutina užgožia daugelį dalykų, nėra kada į save pažvelgti iš šalies. Be to, ilgainiui pajunti, kad nori nenori pradedi įkyrėti žiūrovui. Kalbant apie artimųjų reakciją, jie matė, jog sėkmingai tvarkausi su man patikėtomis užduotimis, kad televizijoje man patinka. Dėl to niekada iš jų nesulaukiau ir nesulaukiu priekaištų, ko ten lendu."

Pašnekovės teigimu, santūriausiai jos grįžimą į eterį vertina vyras Vilmantas. "Jis - ramus, diplomatiškas žmogus, - dėsto. - Nežinau, kaip jaučiasi ir ką atsako aplinkiniams, kai tie jam kalba apie mane, man nesant šalia. Tačiau tikrai žinau, jog jis žmonos profesija nesididžiuoja ir nesigiria iš tuštybės." Dvidešimtmetis sūnus Lukas, anot moters, pats didžiausias mamos kritikas, visada pasako savo nuomonę, perskaito visus interviu, pažiūri laidas. Trylikametė dukra Danielė viską priima natūraliai, pernelyg nesigilindama. "Vaikų reakcija galbūt dėl to tokia nevienoda, kad Lukas, skirtingai nei Danielė, matė mano pradžią televizijoje. Stebėjo, kaip keičiuosi", - samprotauja Audronė.

Džiaugiasi nepadariusi klaidos

Prabilusi apie pokyčius, aktorė akimirkai nutyla. "Televizija mane sustiprino, - nutęsia. - Daug metų vaidinu Lėlių teatre, pagrindiniai mano darbo teisėjai - vaikai. Jie į spektaklius reaguoja visai kitaip nei suaugusieji: tikriau, paprasčiau, nuoširdžiau. Patekusi į televiziją pasijutau taip, tarsi mane iš šiltnamio kas nors būtų išvaręs į šalčiausią darganą. Sulaukiau įvairiausių vertinimų: teigiamų ir neigiamų. Iš pradžių į bet kokią išgirstą repliką reaguodavau labai jautriai, ilgainiui užsigrūdinau. Dabar iš viso nebekreipiu dėmesio į aplinkinių kalbas. Net atvirkščiai: jei man kas nors sako ką nors pagiežingo, pikto, nepuolu aiškintis, atsikirsti, stengiuosi atsakyti neįsižeisdama, jei įmanoma, šypsodamasi. Pastebėjau, kad tas, kuris kalbėjo tulžingai, pasikeičia - suminkštėja."

Televizijos į gyvenimą įneštus pokyčius - didesnę viešumo dozę, visažinių aplinkinių komentarus, - pasak Audronės, lengviau priimti tada, kai turi į ką atsiremti. Moteris tvirčiausia savo atrama laiko šeimą. "Esu be galo laiminga, kad ją turiu. Karjera nėra amžina, tad visą save paaukoti tik jai - beprasmiška. Džiaugiuosi, kad nepadariau klaidos ir neatsidaviau tik scenai, - tvirtina. - Taip pat džiaugiuosi, jog reikiamu momentu sugebėjau nepasiduoti pykčio impulsui, mokėjau atleisti savo žmogui. Galbūt dėl to šiandien mudu vis dar kartu."

Idealių santuokų nebūna

Audronė ir Vilmantas susituokę gyvena jau 21 metus. "Kadaise žalioje jaunystėje būrėja man išbūrė, jog savo būsimąjį sutiksiu per vestuves arba krikštynas, kitaip tariant, per balių, - šypteli pašnekovė. - Dar įvairiausių dalykų minėjo, bet tada, pamenu, nelabai ja tikėjau. Tačiau viskas, ką ji sakė, išsipildė. Su Vilmantu susipažinome per vestuves, į kurias pabūti pamerge mane pakvietė kurso draugė. Jis buvo pabrolys."

Aktorės sutuoktinis - ne meno žmogus. "Tyčia tokio neieškojau, bet visada norėjau vyro, tvirtai stovinčio ant žemės, racionaliai mąstančio, - prisipažįsta. - Juk sakoma, kad dviem menininkams po vienu stogu nelengva. Gal dėl to? Esu girdėjusi ir priešingai teigiant: neva ne menininkas menininką sunkiai supranta. Galbūt. Tačiau mudu su Vilmantu kažkaip susikalbame. Jeigu žmogų myli, pakantumo visada atrasi."

Pašnekovės teigimu, kiekvienoje šeimoje būna dūmų, audrų, skausmingų situacijų. Moteris netiki saldžia šeimos gyvenimo idile ir viešais porų žodžiais, kad jų draugystė ar santuoka - ideali, jog jie gyvena tarsi pasakoje. "Taip nebūna, - nukerta. - Tie, kurie taip tvirtina, yra nenuoširdūs." Audronė neslepia, kad jųdviejų su vyru santykiuose būta visko: duobių ir pakilimų. Net prie skyrybų slenksčio pora buvo priartėjusi, bet sugebėjo vienas kitam atleisti, nusileisti. "Daugelis mūsų iškilusių sunkumų nesprendžiame, o tiesiog stengiamės nuo jų pabėgti, - teigia. - Taip pasielgti lengviau, nei stengtis peržengti per savo ambicijas, pabandyti analizuoti, kas buvo ne taip, kiek dėl konkrečių dalykų kaltas aš pats, o kiek kitas. Manau, dviem žmonėms pasiryžus gyventi kartu svarbiausia - nesikarščiuoti, nepriimti skubotų sprendimų, mokėti būti kantriems."

Padėjo tikėjimas

Iš kur pasisemti tvirtybės, kai atsiduri, atrodytų, beviltiškoje situacijoje? Kur rasti jėgų, kad sunkumus galėtum įveikti, o ne nuo jų slėptis? Kaip su mylimu žmogumi greičiau apgludinti aštrius charakterių kampus ir darniai žengti bendru gyvenimo keliu, užuot klaidžiojus aplinkiniais takelių labirintais? "Būsiu atvira, man padėjo tikėjimas, - neslepia Audronė. - Ne veltui Biblijoje sakoma: mokėk atleisti savo artimui. Atleisdamas žmogus gauna labai daug. Ir dažnai to net nesitikėdamas. Esu įsitikinusi - prieš ką nors darant verta suskaičiuoti iki 10. Tiek nepakanka? Tada iki 20, 30. Kai savo veiksmus apgalvoji, niekada nesuklysi. Be abejo, dabar man lengva kalbėti, kai turiu šiokios tokios gyvenimiškos patirties. Jaunystėje buvau kitokia: karštesnė, impulsyvesnė. Gerai, kad visos aštrios situacijos su posūkiais į kairę ir dešinę mudviejų su vyru gyvenime nutiko tada, kai buvome vyresni. Dėl to sugebėjome išsaugoti santykius."

Audronė nesiliauja stebėtis, kai jos kas nors teiraujasi, kaip ji sugeba suderinti darbą ir šeimą, kad ir vienur, ir kitur sektųsi. "Jei ko nors nori, viskas įmanoma, - teigia. - Nors teatre esu nepaprastai užimta ir šeimai galbūt skiriu ne tiek daug tiesioginio dėmesio, kiek turėčiau, visada žinau, kur yra ir ką veikia mano vaikai, vyras. Daugybę kartų per dieną susiskambiname, vakarais grįžę namo - kiekvienas po savo darbų - ilgai kalbamės. Temų pokalbiams nepritrūksta, nes mums vis dar įdomu būti kartu."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"