TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Jis padarė gyvenimą juokingesnį

2015 12 01 6:00
Garsus Rusijos kino režisierius Eldaras Riazanovas mokėjo ir pravirkdyti, ir prajuokinti žiūrovus. Užsienio spaudos nuotrauka

Maskvos ligoninėje būdamas 88 metų mirė iškilus Rusijos ir Sovietų Sąjungos kino režisierius Eldaras Riazanovas, beveik šešis dešimtmečius satyriškai ir romantiškai vaizdavęs paprastų savo šalies piliečių gyvenimą milžiniško populiarumo sulaukusiose komedijose.

E. Riazanovas buvo hospitalizuotas lapkričio 21 dieną dėl širdies nepakankamumo. Vėliau buvo perkeltas į intensyviosios terapijos skyrių, ten jam buvo prijungtas dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas. Prieš metus E.Riazanovas buvo gydomas vienoje neurochirurgijos klinikoje dėl „smegenų kraujotakos ūmaus sutrikimo“.

Neideali biografija

E. Riazanovas gimė 1927 metais prie Volgos upės esančiame Samaros mieste. Jaunystėje svajojo tapti jūrininku, bet pavėlavo pateikti stojimo dokumentus į Odesos jūrininkų mokyklą, todėl likimas jį nuvedė kitu keliu. E. Riazanovas pasakojo, kad jam panorus gyvenimą susieti su kinu ir stoti į Rusijos valstybinį kinematografijos universitetą (VGIK) iškilo nauja kliūtis – „neideali“ biografija, mat jo tėvas buvo paskelbtas „liaudies priešu“ ir kalinamas Gulago lageriuose, o patėvis buvo žydas. Vis dėlto E. Riazanovas buvo priimtas į prestižinę kino akademiją.

Studijuojant jam didelę įtaką padarė iškilus režisierius Grigorijus Kozincevas, tad baigęs studijas E. Riazanovas pirmiausia ėmė kurti dokumentinius filmus. Tuometis kino studijos „Mosfilm“ vadovas Ivanas Pyrjevas iš penkto karto įkalbėjo jį imtis muzikinės komedijos „Karnavalo naktis“ („Karnavalnaja noč“), joje pagrindinį vaidmenį atliko aktorė Liudmila Gurčenko. 1956 metais išleista amerikietiškų miuziklų stiliaus kino juosta sulaukė milžiniško populiarumo – Sovietų Sąjungos kino teatruose ją pažiūrėjo per 45 mln. žmonių.

Geriausiai žinoma E. Riazanovo komedija – „Likimo ironija, arba Po pirties“ („Ironija sudby, ili S legkim parom“, 1975), vaizduojanti, kaip Naujųjų metų išvakarėse vienas vyras prabunda kitame mieste, nepažįstamos moters bute, atsitiktinai supainiojęs namus. Toks scenarijus atrodė įtikinamas Sovietų Sąjungoje, kur kilus masinės statybos bangai šalies miestuose išdygo daugybė vienodų daugiabučių kvartalų. Šis filmas teberodomas per televiziją Rusijoje ir daugelyje buvusių Sovietų Sąjungos respublikų per kiekvienus Naujuosius metus; 2007 metais buvo sukurtas jo tęsinys ir taip pat sulaukė nemenko populiarumo.

Filmai tapo klasika

E. Riazanovas yra sukūręs apie 30 filmų, dauguma jų buvo labai populiarūs – žmonės dažnai cituodavo jų frazes ir kūrė anekdotus. Režisierius savo filmuose šaipėsi iš sovietinės biurokratijos ir gyvenimo būdo, bet šmaikščios satyros skraistė padėdavo išvengti komunistinės cenzūros.

Sovietinio kino klasika tapo E. Riazanovo filmai „Husarų baladė“ („Gusarskaja balada“, 1962), „Saugokis automobilio“ („Beregis avtomobilia“, 1966), „Seniai – plėšikai“ („Stariki-razboiniki“, 1972), „Tarnybinis romanas“ („Služebnyj roman“, 1977), „Garažas“ („Garaž“, 1979), „Užtarkite vargšą husarą“ („O bednom gusare zamolvite slovo“, 1980), „Stotis dviem“ („Vokzal dlia dvoich“, 1982), „Užmiršta fleitos melodija“ („Zabytaja melodija dlia fleity“, 1987).

2009 metais apklausa parodė, kad E. Riazanovas yra populiariausias šalyje kino režisierius. Į populiariausių Rusijoje filmų sąrašą pateko net penki jo filmai: „Likimo ironija“, „Karnavalo naktis“, „Stotis dviem“, „Tarnybinis romanas“ ir „Garažas“.

E. Riazanovas tęsė karjerą subyrėjus Sovietų Sąjungai, nors jo vėlesni filmai nebeįgijo tokio pat kultinio statuso. Režisierius taip pat dėstė savo Alma mater VGIK ir buvo vienas iš Rusijos kino gildijos „Kinosojuz“ įkūrėjų.

Pernai kovą režisierius pasirašė Rusijos kinematografininkų atvirą laišką, smerkiantį „Rusijos karinę intervenciją“ Ukrainoje, taip pat ir peticiją, raginančią surengti intelektualų kongresą „prieš karą, Rusijos saviizoliaciją, totalitarizmo restauraciją“.

„Jis padarė gyvenimą mažiau žiaurų ir beviltišką, dvasingesnį ir – tai ne mažiau svarbu – juokingesnį“, – rašė kino kritikas Andrejus Plachovas, vadindamas E. Riazanovą „didžiu artistu ir piliečiu“.

AFP, AP, „Interfax“, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"