TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Jordana: abatė, dėstytoja, žmona, mama

2011 04 02 0:00
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Smalsumas Puerto Rike gimusią ir užaugusią Jordaną Gonzalez Cruz Jonkus paskatino kelti sparnus ir ieškoti laimės toli nuo tėvynės. Likimas lėmė, kad vyrą ir laimę ji rado Lietuvoje.

Spalvingas ir lemtingų įvykių kupinas Jordanos gyvenimas jau dvi dešimtis metų verda Lietuvoje. Studijuodama Sankt Peterburge filosofiją ji susipažino su būsimu vyru Daliumi Jonkumi. Pažintis virto meile, jaunuoliai sukūrė šeimą, tačiau Jordanos gyvenimas niekada netapo rutina. Moteriai nuo jaunumės nestinga iššūkių - griežto katalikiško auklėjimo mergaitė ne tik nepabūgo palikti gimtųjų namų Puerto Rike ir išvažiuoti studijuoti į Rusiją, ištekėti už lietuvio, apsigyventi nepažįstamoje šalyje, bet ir pasinėrė į korėjietiško budizmo studijas, tapo viena iš nedaugelio dzenbudizmo abačių mūsų šalyje.

Jordana - kaip upė

J.Gonzalez Cruz Jonkus juokėsi, kad tokį spalvingą gyvenimą jai, matyt, lėmė mamos išrinktas vardas. "Mama prieš man gimstant skaitė knygą apie Izraelio tautą, kuri 40 metų klajojo po dykumą ir artėdama prie Pažadėtosios žemės kėlėsi per Jordano upę. Šis vardas, kuris ispaniškai tariamas Chordana, jai labai patiko. Taip mane ir pavadino. Gal vardu užkodavo mano "tremtį" iš gimtojo Puerto Riko?" - svarstė moteris.

Jordana gimė inžinieriaus mechaniko ir psichologės šeimoje, kurioje, be jos, dar augo dvi seserys ir brolis. Visa šeima, išskyrus jau Anapilin iškeliavusį tėvelį, tebegyvena Centrinėje Amerikoje, Puerto Rike. Jordana vienintelė ryžosi įsikurti toli nuo tėvynės. "Būdama aštuoniolikmetė, apimta jaunatviško maksimalizmo, labai troškau, kad pasaulyje būtų taika ir tiesa. Prisiskaičiau daug Karlo Marxo ir Friedricho Engelso knygų, todėl tuometę Sovietų Sąjungą regėjau kaip šalį, kurioje įgyvendinami teisingumo idealai", - prisiminė jaunystės siekius Jordana.

Tuo metu dar aštuoniolikmetė puertorikietė svajojo išmokti rusų kalbą, kad Rusijos literatūros klasikus - Fiodorą Dostojevskį, Antoną Čechovą, Levą Tolstojų - galėtų skaityti originalo kalba, todėl daug nedvejojo, kai atsirado galimybė išvykti studijuoti į Maskvą. "Mano šeima labai katalikiška, konservatyvių pažiūrų, o aš visada buvau šiek tiek kitokia. Man rūpėjo lėkti į koncertus, susitikti su draugais, todėl kildavo konfliktų, nes mama tam nepritarė. Norėjosi laisvės", - pasakojo J.Gonzalez Cruz Jonkus.

Puerto Rike įsikūrusiame SSRS kultūros centre ji pradėjo mokytis rusų kalbos. Čia merginai buvo pasiūlyta stipendija ir studijos Sovietų Sąjungoje. "1984 metais išvykau į Maskvą mokytis rusų kalbos ir literatūros. Nors universitete buvo tikrai gerai - puikios patalpos, pritaikytos mokyklai iš gausių 1980 metų olimpinėms žaidynėms pastatytų statinių, išėjusi už universiteto sienų susidurdavau su absurdiška sovietine realybe. Tuo metu mokėmės geografijos, mano žvilgsnis žemėlapyje vis užkliūdavo už Lietuvos ir Latvijos - prie Baltijos jūros pažymėtų kraštų. Buvo smalsu, koks ten gyvenimas? Juk visai kita kultūra, kalba, nors šalys ir priklauso Sovietų Sąjungai", - prisimindama susidomėjimą Lietuva šypsojosi Jordana.

Kur vyras, ten ir žmona

Jauna puertorikietė, metus studijavusi Maskvos universitete, gerokai nusivylė sovietinės visuomenės dviveidiškumu. Garsiai skelbiami lozungai apie lygybę ir brolybę visiškai nesiderino su gyvenimo realybe Sovietų Sąjungoje. "Nutariau, kad geriau grįšiu namo arba važiuosiu studijuoti į Prancūziją - ši šalis taip pat mokėjo stipendijas užsienio studentams. Tačiau vienas mano dėstytojas patarė pabandyti stoti į Sankt Peterburgo aukštąją mokyklą. Esą ten visai kitokia atmosfera", - kalbėjo Jordana.

Mergina įstojo į miesto prie Nevos universiteto Filosofijos fakultetą. "Prisimenu, ten buvo tokia studentų valgykla. Vieną dieną joje sutikau du čia studijuojančius lietuvius", - nusijuokė Jordana. Vienas merginos sutiktų lietuvių buvo Dalius Jonkus, bet ji pirmiausia atkreipė dėmesį į antrą vaikiną. Vėliau jausmai įsiliepsnojo Daliui, o studijuodama trečiame universiteto kurse Jordana už jo ištekėjo.

Moteris pasakojo, kad baigę filosofijos studijas sutuoktiniai nutarė kurti gyvenimą jos gimtinėje Puerto Rike. "Su Daliumi nuvykome į mano tėvynę, tačiau jam ten buvo labai sunku. Be to, Lietuvoje prasidėjo atgimimas, gaudavome lietuvišką spaudą, ją skaitydavome. Mano sutuoktinis yra didelis Lietuvos patriotas, filosofas, todėl rašyti ir mąstyti sava kalba jam labai svarbu", - tvirtino pašnekovė.

Jordana pripažino: Daliui buvo taip sunku adaptuotis svetimame krašte, kad jis vos nesusirgo depresija. "Vyras labai liūdėjo, beveik su niekuo nebekalbėjo, sulyso kaip nendrė. Smarkiai išsigandau. Kartą mama man pasakė: "Kur vyras, ten turi būti ir jo žmona." Ir patarė važiuoti į Lietuvą", - pasakojo Jordana. Po dvejų Puerto Rike praleistų metų šeima, kurioje jau krykštavo dukrelė Vytautė, persikėlė į Lietuvą.

Tapo abate

Jordanai prisitaikyti vyro gimtinėje buvo šiek tiek lengviau nei Daliui jos krašte, bet sunkumų taip pat kildavo. "Kartais iki šiol pagalvoju, kad norėčiau grįžti į Puerto Riką. Tačiau tos mintys ateina ir išeina. Jau dvidešimt metų čia gyvenu", - puikiai lietuviškai kalbėjo moteris. Gyvendama sostinėje Jordana sulaukė Vilniaus universiteto vadovybės pasiūlymo dėstyti šioje aukštojoje mokykloje ispanų kalbą. "Iš pradžių šiek tiek sutrikau, nes labai ilgą laiką išvis nekalbėjau ispaniškai. Maniau, gal pamiršau..." - neslėpė ji.

Tačiau moteris gerai moka gimtąją kalbą ir moko jos lietuvius. "Labai įdomu bendrauti su studentais, esu patenkinta", - patikino dėstytoja.

Dar studijuodama aukštojoje mokykloje Rusijoje Jordana pradėjo domėtis Rytų filosofija, budizmu. "Mane ši gyvenimo filosofija visada traukė, bet Rusijoje ir iš pradžių Lietuvoje susidomėjimas buvo priblėsęs, nes neturėjau galimybių gilintis", - sakė dvasinio budizmo mokymo vadovo statusą turinti Jordana.

Jau gyvendama Lietuvoje ji ėmė rimčiau domėtis budizmo paslaptimis, susitiko su keliais puikiais mokytojais. "Pradėjau lankytis budistų bendruomenėje Lietuvoje. Įsiliejau į "Kwan Um Zen" mokyklos veiklą. Tai registruota netradicinė religinė bendruomenė. Jau aštuoniolika metų esame drauge, vedu šios bendruomenės meditacijų užsiėmimus, esu abatė. Skamba egzotiškai, bet abatas yra labiau vadybininkas, padedantis orientuotis dvasinių meditacijų srityje, negu šventikas", - šypsodamasi aiškino Jordana.

Atkakliai mokėsi kalbos

J.Gonzalez Cruz Jonkus neslėpė, kad išmokti lietuvių kalbą jai buvo sunkoka. "Lankiau kursus, intensyviai mokiausi. Tuo metu tarp Lietuvoje gyvenančių užsieniečių net darėme specialią apklausą, domėjomės, po kelerių metų jie jaučia, kad jau gerai išmoko lietuvių kalbą. Dažnas atsakė, jog po trejų! Įsivaizduojate? Mano studentai jau po šešių mėnesių neblogai šneka ispaniškai. Lietuvių kalba tikrai sunki", - patikino ispanų kalbos dėstytoja. Jordana juokėsi prisiminusi, kaip pykdavo ant žmonių, kurie išgirdę, kaip ji taria žodžius lietuviškai ir daro klaidų, be to, pastebėję jos tamsesnio gymio išvaizdą, puldavo kalbėti rusiškai, manydami, kad bus lengviau susišnekėti. "Rusiškai kalbu gerai, bet labai įsižeisdavau ir prašydavau su manimi šnekėti lietuviškai. Keletą kartų net pareiškiau, kad rusiškai nesuprantu", - kvatojo Jordana.

Vyresnioji puertorikietės ir lietuvio dukra Vytautė, pasak mamos, puikiai kalba ispaniškai ir lietuviškai, moka rusų ir anglų kalbas. "O jaunėlis Matijas labai gerai kalba angliškai, bet ispaniškai nenori. Sako: "Aš - lietuvis", - paauglio sūnaus savasties gynimo būdus atskleidė J.Gonzalez Cruz Jonkus.

Kai berniukas gimė, Jordana mokėsi lietuvių kalbos, stengėsi ją vartoti ir ispaniškai nešnekėdavo. "Turbūt tai - mano klaida. Matijas supranta, ką jam sakau ispaniškai, bet visada atsako lietuviškai", - kalbėjo dviejų vaikų mama.

J.Gonzalez Cruz Jonkus tikino, kad užklupus nostalgijai ar gyvenimo sunkumams jai visada padėdavo meditacijos užsiėmimai. "Tai, jog užsiimu dzenbudizmo mokymu, manau, didele dalimi lėmė, kad nepalūžau Lietuvoje, gyvenu čia ir džiaugiuosi gyvenimu", - filosofiškai svarstė prieš du dešimtmečius šaknis į Lietuvos žemę įleidusi puertorikietė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"