TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Jurgis Brėdikis – širdžių daktaras

2015 04 18 6:00
Jurgis Brėdikis: "Savo vaikams niekada nenuolaidžiavau - nebuvo nė tokios minties. Jie patys turėjo įrodyti, kad ką nors sugeba." Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvos kardiochirurgijos patriarcho, akademiko Jurgio Brėdikio pėdomis nuėjo ir jo vaikai – sūnus Audrius ir dukra Aida taip pat pasirinko mediko profesiją. "Džiaugiausi tuo, didžiuojuosi jais dabar. Tačiau labiausiai rūpi, kad jie būtų geri žmonės", – sakė medikų dinastijos pradininkas.

Galima išvardyti ilgiausią sąrašą J. Brėdikio laimėjimų. O kas svarbiausia jam pačiam? "Jei kalbame apie mediciną, džiaugiuosi, jog pasisekė sukurti visiškai originalius, naujus - nuo idėjos iki jos įgyvendinimo - širdies gydymo metodus. Dabar jie dažnai taikomi Lietuvoje ir užsienyje. O didžiausias mano pasiekimas kalbant apie gyvenimą – suvokiau, kad egzistuoja Kūrėjas ir kad esu ne vien kūnas", – apibendrino J. Brėdikis.

86-erių gimtadienį netrukus minėsiantis medikas dabartinį savo gyvenimo etapą apibūdina kaip dalijimąsi žinojimu. Jis skaito paskaitas visuomenei, rašo knygas. Ką tik pasirodė jau šeštoji nemokslinė J. Brėdikio knyga "Kitokiu žvilgsniu". Čia pateikiamas jo požiūris į pasaulį, visatą, kalbama apie žmogaus esybės dvasinį gydymą. Akademikas visa tai vertina iš kvantinės fizikos, holografijos virpesių-rezonanso mokslo pozicijų, remiasi naujomis žiniomis apie ląstelių DNR.

Norėjo ką nors sukurti

Medikas visada mokėjo į daug ką pažvelgti kitokiu, nauju žvilgsniu. Dar baigdamas vidurinę mokyklą nepriklausomos Lietuvos diplomato sūnus J. Brėdikis manė, kad rinksis tokią profesiją, kuri leis ką nors sukurti, duoti žmonėms gera, jokiu būdu ne bloga. Jis net svarstė, ar netapus rašytoju. Tačiau ką rašyti, kai nėra jokios patirties? Galiausiai pasirinko gydytojo kelią. Juolab kad šis darbas buvo šiek tiek pažįstamas – sesuo dirbo tuberkuliozės gydytoja Kulautuvos sanatorijoje.

"Dėl profesijos pasirinkimo neteko gailėtis, bet dabar manau, kad jeigu būčiau rinkęsis ir kokią kitą specialybę, vis tiek būčiau ką nors sukūręs, nes tai bendras principas, vidinis siekis, nesusijęs su viena konkrečia profesija", – kalbėjo medikas.

Jurgis Brėdikis buriuoja su sūnumi ir dukrele. /Asmeninio albumo nuotraukos

Neapleisdavo ir po darbo

Baigęs mokslus tuometiniame Kauno medicinos institute ir ėmęs čia dėstytojauti J. Brėdikis susipažino su būsima žmona Danute. Ši buvo jo studentė. O geriau pažino vienas kitą tada, kai dėstytojas gražiai merginai už įskaitą parašė dvejetą. "Brangiai man kainavo tas dvejetas", – juokėsi LŽ pašnekovas. Šiemet bus jau 55 metai, kai pora kartu.

D. Brėdikienė iš pradžių darbavosi Kauno klinikų tuberkuliozės skyriuje, bet užsikrėtė nuo ligonio ir pati apsirgo. Vėliau moteris ėmė dirbti šios ligoninės klinikinėje laboratorijoje, vadovavo jai.

Brėdikių namuose ir po darbo dienos netildavo pokalbiai, kartais – net karštos diskusijos medicinos temomis. "Išeidavai iš ligoninės tarsi vilkėdamas chalatą, nes niekaip negalėdavai atsikratyti minčių apie ligonį. Taip yra, taip visada bus – gydytojai gyvens mintimis apie pacientus ir po darbo valandų", – tvirtino J. Brėdikis.

Studentas, mokinys, bendražygis

Tėvų pavyzdys, matyt, paveikė ir vaikus – sūnų Audrių ir dukrą Aidą. Jie abu tapo gydytojais.

J. Brėdikis pasakojo, kad nenorėjo spausti sūnaus, primesti savo valios dėl būsimos profesijos, tad leido rinktis, padėjo susipažinti su kitomis specialybėmis. Tačiau širdyje vis tiek troško, kad vaikas pasektų jo pėdomis. Todėl nudžiugo, kai sūnus galiausiai pasirinko mediciną.

Įstojęs į Kauno medicinos institutą Audrius tapo tėčio studentu, o šis jį "užkrėtė" domėjimusi mokslu. Dar studijuodamas jaunasis Brėdikis pradėjo savarankiškai eksperimentuoti, ir tai jam padėjo sukurti medicinos naujovių.

Baigęs institutą Audrius liko dirbti Kauno klinikų Kardiochirurgijos klinikoje – taigi tapo tėvo mokiniu. Čia, šioje klinikoje, jis augo ir tobulėjo kaip chirurgas, apgynė disertaciją. "Žodžiu, buvome bendradarbiai ir bendražygiai. Tai ypač smagu, juk retas kuris gali taip bendrauti su savo vaikais", – džiaugėsi J. Brėdikis.

Danutė ir Jurgis Brėdikiai išsiruošė į povestuvinę kelionę.

Išvyko į JAV

Audrius jau daugiau kaip 20 metų gyvena JAV. Ten išvyko specializuotis, o paskui buvo įkalbėtas perlaikyti gydytojo darbui reikalingus egzaminus. Nors lietuvis turėjo medicinos mokslų kandidato laipsnį (atitinka dabartinį daktaro laipsnį), JAV visus egzaminus laikė iš naujo, studijavo rezidentūroje, specializavosi, mokėsi papildomai ir tapo labai aukšto lygio specialistu.

Iš pradžių A. Brėdikis dirbo Čikagoje, paskui – Hjustone, dabar praktikuoja privačioje klinikoje Floridoje, gydo širdies ritmo sutrikimus. Jo specializacija - invazinė kardiologija. JAV A. Brėdikis išleido monografiją apie šalčio panaudojimą širdies aritmijai gydyti.

Atsiradus programai "Skype" Lietuvoje likusiam tėvui ir už Atlanto gyvenančiam sūnui pasidarė patogiau bendrauti. Bet jie pasikalba ir telefonu, susitinka. Bendraudami nevengia ir medicinos temų. Tėvą domina sūnaus atliekamos operacijos, joms naudojama aparatūra, kiti dalykai.

Tapo psichiatre

Dukros Aidos Stankevičienės profesijos pasirinkimas, pasak J. Brėdikio, faktiškai buvo nulemtas. Juk visi aplink - medikai. Dar ir tarp J. Brėdikio pusbrolių, pusseserių galybė šios profesijos atstovų. Aida tapo vaikų ir paauglių psichiatre, dirba Kauno Kalniečių poliklinikoje. Pernai ji pateko į Kaune rinktą nuoširdžiausių gydytojų dešimtuką. J. Brėdikis įsitikinęs, kad psichiatro darbas labai sunkus, gal net sunkesnis negu širdies chirurgo, tačiau dukra savo profesijai labai atsidavusi.

Beje, Aida gyvena šalia tėvo, tame pačiame kieme, tad matosi dažnai. Jos vyras – inžinierius, o J. Brėdikio sūnaus Audriaus žmona – dailininkė.

Danutė ir Jurgis Brėdikiai turi 4 anūkus, tačiau medicinos studijas pasirinko tik Audriaus duktė.

Visa šeimyna prieš dešimt metų. Stovi (iš kairės) anūkės Aurutė Stankevičiūtė, Audrė Brėdikytė, Jurgis Brėdikis, jo žmona Danutė, marti Eglė, dukra Aida Stankevičienė, anūkė Eglutė Stankevičiūtė. Klūpi – sūnus Audrius, žentas Kęstutis Stankevičius, anūkas Jurgis Brėdikis.

Be nuolaidų

"Gal mano vaikams ir buvo lengviau pasirinkti gyvenimo kelią, bet, kita vertus, juos galėjo slėgti tai, kad aš jau buvau toliau nuėjęs", – svarstė J. Brėdikis.

Kitų žymių žmonių vaikai ne kartą yra pasakoję, jog tėvų vardas jiems buvo net nepalankus, – tekdavo nuolat įrodinėti savo vertę, nes aplinkiniai visus nuopelnus priskirdavo gimdytojams.

"Mano dukra ir sūnus - gana kuklūs. Jie tikrai nedemonstravo, kad yra kuo nors išskirtinesni už kitus. Ir aš niekada nenuolaidžiavau vaikams - nebuvo nė tokios minties. Jie patys turėjo įrodyti, kad ką nors sugeba. Todėl vaikus labai žeidė aplinkinių požiūris, skleidžiamos nepagrįstos kalbos. Man irgi pasitaikydavo nemalonių istorijų. Pavyzdžiui, kartą vasarą sutikau pažįstamą gydytoją. Kadangi mūsų vaikai mokėsi tame pačiam kurse, ji paklausė, kaip sekasi mano sūnui. Sakau, kaip ir visiems, esantiems kolūkyje. Gydytoja labai nustebo: koks tu tėvas, kaip leidai savo vaikui išvažiuoti į kolūkį, o jei kas atsitiks? Savo dukrelei ji buvo suorganizavusi pažymą, kad mergina negali vykti į kolūkį dėl sveikatos", – prisiminė J. Brėdikis.

Akademikas patikino, jog šiandien labai didžiuojuosi savo vaikais, nes jie sąžiningai ir gerai atlieka savo darbą. "Manau, abu iš manęs paveldėjo kūrybingumą, iš žmonos – atsakomybės jausmą, preciziškumą. Tačiau man labiausiai rūpi, kad jie būtų geri žmonės", – pabrėžė J. Brėdikis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"