TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Justinas Jankevičius – įsimylėjęs cinikas

2014 12 13 6:00
„Kai žmogui viskas gerai, iš nuobodulio jis prasimano turintis problemų. Aš – vienas tokių“, - prisipažįsta Justinas Jankevičius. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Vienam TV3 medicinos pokalbių šou „Kvieskite daktarą!“ vedėjų, humoristui Justinui Jankevičiui būdinga savigaila. Kartais nesutardamas su savimi, jis džiaugiasi sulaukdamas žiūrovų dėmesio, nes tai reiškia, kad turi garbės ir privilegiją dirbti darbą, apie kurį svajojo vaikystėje.

- Išgarsėjai 2009-aisiais TV3 rodytame stand up šou „Humoro klubas“, kuriame skėlei monologą apie seimūną Roką Žilinską. Pamatę tave žmonės tebešaukia „Aš – Rokas Žilinskas!“?

- R. Žilinsko etapas baigėsi – žiūrovai taip šaukia labai retai. Labai džiaugiuosi tuo, kad mane žmonės atpažįsta kaip „Kvieskite daktarą!“ vedėją. Šis medicinos pokalbių šou yra pirmoji laida po „Humoro klubo“, kuria aš iš tikrųjų tikiu. Jis turi didelę liekamąją vertę.

Pirmą kartą viešai pasirodžiau būdamas dvylikametis. Kėdainiuose dalyvavau kiemo futbolo turnyre. Kėdainių krašto televizija iš manęs ėmė interviu. Tai buvo pirmoji mano "žvaigždžių valanda". Tada gatvėje dar neatpažindavo. Matyt, nesusitikau penkių žiūrovų, kurie tą laidą žiūrėjo.

- Kodėl nebėra „Humoro klubo“ – vienos nedaugelio laidų, kurias mėgo didmiesčių jaunimėlis?

- Mes irgi nesuprantame, kodėl TV3 užraukė šią laidą pasibaigus pirmajam sezonui. Įtariu, kad taip nutiko dėl to, kad tada prasidėjo jaunimo mada nejungti televizoriaus. Visi pažiūrėdavo „Humoro klubo“ pasirodymus internete, o už tai televizijai niekas nemoka.

- Ar daug šlamančiųjų susižėrei tu ir kitos šio projekto žvaigždės?

- Televizijoje mes nieko neuždirbome. Aš netgi įtariu, kad mes daugiau pragėrėme, nei uždirbome. Įsivaizduok: jaunuoliai, kuriems dvidešimt dveji, dvidešimt treji, staiga patenka į televizorių ir gauna daug dėmesio bei įėjimą į visus Lietuvos vakarėlius. Ką daro tie jauni žmonės? Jie eina ir „tūsinasi“.

Tuos laikus prisimenu su nostalgija ir didžiuliu siaubu. Kai kurie vakarėliai baigdavosi groteskišku linksmumu. Šiandien jau nesugebame taip siausti.

Retai paniuręs viešumoje

- Kai kurie humoro atstovai gyvenime yra visiškai rimti ir liūdni žmonės. Koks yra Justinas Jankevičius, nusiėmęs linksmintojo kaukę?

- Jankevičius valgo „popkorną“ žiūrėdamas „teliką“. Aš – linksmas žmogus, nors ir man būdinga savigaila. Būna, kad atsisėdu ir mąstau: „Koks aš vargšas… Kaip man viskas nesiseka.“ Pagaili savęs, pasiglostai ir eini toliau džiaugtis pasauliu. Kai žmogui viskas gerai, iš nuobodulio jis prasimano turintis problemų. Aš – vienas tokių. (Kikena.) Visi mėgstame dramą, o konfliktas su savimi – aukščiausia dramos forma. Kartais nesutariu su savimi.

Jei esi profesionalus juokautojas, neturėtum būti niūrus žmogus. „Humoro klubas“ yra vienintelė mano pažįstama kompanija, su kuria susitikę einame gatve ir turime sustoti kas dešimt minučių, kad galėtume pasijuokti. Tai būna aukščiausio lygio kvailiojimas pasaulyje. Mes juokiamės nuolat. Retai viešumoje būnu paniuręs. Man nepatinka kitiems užkrauti savo problemų.

- Ką tu prieš porą metų su „popso“ grupės „Pop Ladies“ nare Liepa Mondeikaite veikei LNK „Žvaigždžių duetuose“, kurie priminė mokyklos saviveiklos renginuką?

- Tai ir buvo mokyklos saviveiklos renginukai, ypač turint omenyje vokalinius mano sugebėjimus. (Juokiasi.) Bet aš turėjau svajonę išmokti dainuoti. Taip ir neišmokau. Dainavimas nėra mano stiprioji savybė. Dažnai, kai pradedu dainuoti, žmonės man pasiūlo užsiimti kuo nors kitu.

„Žvaigždžių duetai“ buvo labai gera patirtis. Norėčiau labai atsiprašyti žiūrovų, kurie buvo priversti klausytis mano darkomų dainų.

- Su daktaru Alvydu Unikausku vedi TV3 „Kvieskite daktarą!“. Ar pasiteisino kanalo vadovų sprendimas laidą iš pirmadienio - ketvirtadienio 17.40 val. perkelti į trečiadienį 19.30 valandą?

- Reitingų požiūriu tai pasiteisino, bet aš nežinau, koks šios laidos likimas. Po Naujųjų keisis TV3 programų tinklelis. Nesu tikras, kad „Kvieskite daktarą!“ gyvuos toliau. Tai – ne mano reikalas. Kaip krepšininkams neverta kvestionuoti trenerio sprendimų, lygiai taip pat laidų vedėjams nederėtų įsismaginti diskutuojant apie programų direktoriaus sprendimus. Aš tiesiog su didele meile dirbu savo darbą. „Kvieskite daktarą!“ pamėgau nuo pirmos laidos. Būtų žiauriai gaila, jei šou nutrūktų.

Humoras neturi sienų

- Dvejus su puse metų priklausei chuliganiškai „Zip FM“ laidai „Radistai“. Kodėl pasitraukei iš šio projekto?

- Mane atbaidė vidiniai administraciniai reikalai... Nelaikau jokio pykčio, nors šiek tiek ir liūdna dėl to, kad išsiskyrė mūsų keliai.

Su „radistais“ Jonu Nainiu ir Rolandu Mackevičiumi neturėjau jokių problemų. Ir šiandien esame geri draugai. Jei įsijungiu radiją, renkuosi arba „Classic Rock FM“, arba „Zip FM“.

- „Radistavimo“ laikais skambindamas nepažįstamiems žmonėms kalbėjai SEL lyderio Egidijaus Dragūno maniera. Ką apie tai mano Egis?

- Tiesą pasakius, man tai nesvarbu. Nenoriu sulaukti dienos, kai man pradės rūpėti E. Dragūno nuomonė apie humorą. Tai įdomu tiek pat, kiek Minedo Jonušo postringavimai apie muziką.

- Kai kartą rūkydami susitikome prie Vilniaus klubo „Tarantino“, tu paėmei už rankos savo draugui ir laidei gėjiškus juokelius. Taip pat elgtumeisi ir mažų miestelių klubuose?

- Humoras neturi sienų. Tada vaidinti gėjų man atrodė juokinga. Dabar taip juokaučiau, jei apie homoseksualus sumąstyčiau juokingą „bajerį“. Man nepatinka, kai juokiamasi siekiant įgelti ir taip diskriminuojamai mažumai.

Nesu homofobas. Aš nenusiteikęs prieš gėjus. Jeigu turi negalią – esi homofobas – ir nieko negali padaryti, sėdėk namie, nekęsk homoseksualų ir nelįsk man į akis. Homofobai gali nekęsti gėjų, bet tegul jie tai daro savo miegamuosiuose.

Sumišęs žmogus

- Tavo mergina – kultinio elektroninės muzikos dueto „Leon Somov & Jazzu“ vokalistė Justė Arlauskaitė-Jazzu. Neslepi esantis visiškas cinikas. Kaip atrodo įsimylėjęs cinikas?

- Pacituosiu savo labai mėgstamą komiką Mitchellį Lee Hedbergą-Mitchą: „Aš neturiu merginos, bet pažįstu vieną, kuri labai supyktų, jei išgirstų mane taip sakant.“

Meilė kenkia cinizmui. Tai – du antonimai. Įsimylėjęs cinikas – sumišęs žmogus. Jo smegenyse – didelis konfliktas. Tai, kad esi įsimylėjęs, supranti, kai negali tyčiotis iš meilės dainų, kurių klausaisi tyčia.

- Lapkričio 30-ąją po koncerto Londono „Islington Assembly Hall“ savo feisbuko profilyje Jazzu publikavo skandalingą pareiškimą: „Neišprusę daunai, neikit manęs klausyti. Man nereikia jūsų mordų ir jūsų bapkių. Eikit griaužti savo čipsus į rajoną ir veskitės savo () kiaunes į užeigą – mano koncertai jums ne vieta. Aš jūsų nelaukiu. O daunės kiaunės, kurios sėdi su telefonais ir postina, kokios jos gražios ir kad yra kūl būti mano koncerte, eikit n… kartu su savo urodais.“ Ką apie tai manai?

- (Juokiasi.) Labai juokinga. Viskas gerai. Šis skandalas buvo išpūstas vieno labai pikto žiniasklaidos atstovo, kurį labai gerbiu už drąsą, nes jis – pirmasis atvirai homoseksualus pramogų skilties redaktorius. Bet aš – senamadiškas, todėl nemėgstu vyrų, kurie užsipuola moteris.

Narcisizmo stadijos

- Nesakysi, kad tave vargina dėmesys?

- Tikrai ne. Džiaugiuosi sulaukdamas dėmesio, nes tai reiškia, kad turiu garbę ir privilegiją dirbti darbą, apie kurį svajojau vaikystėje. Kai buvau penkiolikos, pirmą kartą pamačiau šviesaus atminimo komiko Robino Williamso pasirodymą. Pamaniau, kad jei kada nors gyvenime galėsiu daryti tai, ką daro jis, ir dar už tai gausiu pinigų, būsiu laimingiausias žmogus pasaulyje. Šiandien toks ir esu.

Visi televizijoje dirbantys žmonės turi padidėjusio narcisizmo. Aš taip pat jo turiu. Kiekvienas tai neigiantis apgaudinėja save arba meluoja kitiems. Yra labai daug narcisizmo stadijų. Žemiausia jo pakopa – dainininkas Marijus Mikutavičius-Marijonas, aukščiausia – choreografas Jurijus Smoriginas. Aš esu per vidurį. Žinoma, kad man patinka dėmesys – visiems jis patinka.

Privalau būti ir mėgstamas, ir nemėgstamas. Bet tai, kad žmonės turi nuomonę apie mane, man yra didelė privilegija. Jų padedamas galiu daryti tai, ką darau.

- Prieš dvejus su puse metų atsisakei duoti interviu, nes tavo vadyba patarė su manimi nekalbėti. Kodėl šiandien mes sėdime ir kalbamės?

- Nes pasikeitė vadyba. Jei rimtai, net neprisimenu, kodėl tada atsisakiau. Gali būti, kad pora žmonių pasakė, jog tu – psichas, ir aš jais patikėjau. Dabar jais netikiu.

Kartais atsisakau kalbėtis su žurnalistu, nes žinau, kad jis klaus to paties: „Kokie jūsų ateities planai? Ko palinkėtumėte mūsų skaitytojams? Koks yra lietuviškas humoras?“ Kai esi davęs penkis interviu tais pačiais klausimais, nesinori duoti šeštojo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"