TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

K.Šapka - pasaulinio skrydžio žmogus

2010 03 13 0:00
„Daug sėdėti netenka, visą laiką judu", - tvirtina legendinis sportininkas K.Šapka.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Jaunesniems skaitytojams bus įdomu sužinoti, kad šio vyro pavardę turi gražuolė Greta Šapkaitė, nors jis nėra merginos tėvas ar patėvis. Vyresnieji prisimins tituluotąjį šuolininką į aukštį Kęstutį Šapką. Sovietmečiu buvo juokaujama, kad jis visus varžovus apmėtydavo kepurėmis, mat rusų kalba "šapka" reiškia kepurę.

Legendinį sportininką K.Šapką kadaise esu mačiusi tik per televizorių. Pasikalbėti susitinkame pirmą kartą. Pamačiusi jį išlipantį iš automobilio nusistebiu: oho, kokios ilgos kojos. Nors nieko nuostabaus, juk šis vyras yra šuolių į aukštį meistras. Kiek vėliau, mudviem šnekučiuojantis ir mėgaujantis kava, sužinau, kad dabar treneriu dirbančio 60 metų vyro ūgis - 191 centimetras. "Galėjote būti krepšininkas", - svarstau. K.Šapka sako, kad krepšinis yra žaidimas: galima būti aikštelėje, bet galima ir ant atsarginių suolelio prasėdėti. Jam labiau patinka tokios sporto šakos, kuriose žmogus gali parodyti, ką iš tikrųjų sugeba.

Tiesiog gabus.

- Šiuo metu, kai pats ne sportuojate, o treniruojate jaunimą, gal pamąstote: o, jei dabar būčiau 15-20 metų, ką galėčiau parodyti, kiek nuveikti!

- Kai niekas nepasiekia tiek, kiek aš, tiesiog norisi pasistengti, kad tie, kuriuos treniruoju, padarytų kuo daugiau. Rezultatinėse sporto šakose daug lemia psichologija, žmogus turi būti labai kieto charakterio.

- Paauglystėje daug sportavote, bet vidurinę mokyklą baigėte aukso medaliu. Paneigėte mitą, kad jaunuoliai dėl sporto apleidžia mokslus. Kaip jums pavyko viską suderinti?

- Mitų yra labai daug. Gabus žmogus visur bus gabus, antraip ir sporto aukštumų nepasieks. Kaip spėdavau ir mokytis, ir sportuoti? Kai esi labai užsiėmęs, viskam randi laiko. Yra dienos programa, kurią turi įvykdyti. Laiko trūksta tiems, kurie "bimbalą muša".

- Kai baigęs vidurinę mokyklą studijavote puslaidininkių fiziką, ar manėte, kad sportas taps svarbesnis už mokslą?

- Man siūlė studijuoti kūno kultūrą. Tačiau jaunuoliui, baigusiam mokyklą aukso medaliu, buvo gėda rinktis tokią specialybę. Taigi studijavau puslaidininkių fiziką ir kartu treniravausi. Taip susiklostė, kad netyčia tapau Europos čempionu.

- Turbūt juokaujate sakydamas, jog tai nutiko netyčia. 1971 metais tapote pirmuoju Lietuvos lengvaatlečiu, Helsinkyje iškovojusiu Europos čempionato aukso medalį. Esate daugiausia titulų pelnęs Lietuvos šuolininkas į aukštį. Kai pasiekėte Lietuvos rekordą - 225 cm, praėjo net 17 metų, kol jis buvo pagerintas, ir tai padarė jūsų mokinys Rolandas Verkys. Iš kur toks azartas, įsukdavęs skrydžių į aukštį spyruoklę?

- Na, žinau, jog nebuvau paprastas žmogus. Dievulis man nepagailėjo talento. Ir tėvams galima padėkoti, kad tokį gerą mane "padarė". O kad Lietuvoje tuo metu nebuvo geresnio, manęs nejaudino. Buvau pasaulinio skrydžio žmogus.

- Šiais laikais atsirado tokia sąvoka kaip žvaigždžių liga. Kaip buvo anuomet?

- "Sužvaigždėjimas" parodo asmens bukumą. Normalus žmogus žino, kas jis yra ir ką sugeba. Pažiūrėkite į Virgilijų Alekną. Ar jis arogantiškas? Ne. Virgilijus išdidus, bet ne arogantiškas.

Tapo krikštatėviu

- Kai studijavote ir siekėte sportinių aukštumų, ar likdavo laiko pramogauti, apie merginas svajoti?

- Vargiai (šypsosi)... Sportuojančio žmogaus gyvenimo būdas yra kitoks, dienotvarkė griežta. O dar studijos daug laiko atimdavo. Kieto kūno fizikai reikia ne mažiau pastangų negu sportui.

- Vis dėlto radote laiko pasidairyti į merginas ir jums į akį krito viena gražiausių - manekenė. Esate išrankus moteriškam grožiui?

- Esu maksimalistas - ir mokydamasis, ir sportuodamas, ir dėl moterų.

- Kaip susipažinote su manekene Vida?

- Iš pradžių susipažinau su jos drauge, vėliau - su Vida. Tačiau šiai istorijai neteikiu daug reikšmės.

- Vis dėlto buvote susituokę devynerius metus. Kodėl iširo šeima?

- Tiek formaliai truko santuoka, o iš tiesų gyvenome gal porą mėnesių.

- Gal dėl to, jog abu daug keliavote: žmona - dėl manekenės darbo, jūs - į varžybas?

- Išsiskyrėme todėl, kad nesugyvenome. Mūsų požiūris į gyvenimą buvo visiškai skirtingas.

- O kaip meilė - juk ji buvo?

- Manau, tai tebuvo susižavėjimas.

- Kaip atsitiko, kad buvusiai žmonai pagimdžius dukrelę ši gavo jūsų pavardę, nors buvote jau išsiskyrę?

- Vida pasiliko mano pavardę, todėl ir dukters tokia pati.

- Nenustebote dėl buvusios žmonos gyvenimo posūkio, kai ji pagimdė nesantuokinį vaiką?

- Viską žinojau, nes tuo metu gyvenome bute, kuriame buvo bendra virtuvė. Kaip reagavau? Niekaip. Tai ne mano reikalas. Greta buvo mažas vaikas, dažnai pas mane atbėgdavo. Tapau jos krikštatėviu.

- Ta buvusi mažylė šiandien yra žinoma pramogų pasaulio atstovė G.Šapkaitė. Ar ir dabar palaikote ryšius?

- Kartkartėmis susitinkame. Dabar Greta - suaugęs, savarankiškas žmogus, mano paramos jai nereikia.

Intelektas netrukdo meilei

- Kai išsiskyrėte su pirmąja žmona, ar ilgai buvote vienas?

- Niekada nebuvau vienas. Juk esu sveikas vyras (šypsosi).

- Ar daug moterų aplink jus sukosi?

- Problemų dėl moterų neturėjau. Peteliškės visada skrenda į šviesulius - reikėdavo jas atsijoti (juokiasi). O kai bėgant metams pasidarai protingas, į viską pradedi žvelgti daug rimčiau. Vertini žmogų tokį, koks jis yra iš tiesų, o ne blizgutį, kuris, kaip pamatai, tėra pasidabruota plastmasė.

- Kaip susipažinote su muzike Vida?

- Ji dirbo Sportininkų namuose direktoriaus pavaduotoja, organizuodavo renginius. Kartą atėjau į vakaronę ir mudu susipažinome.

- Pradėjote susitikinėti ir galiausiai nusprendėte ją vesti?

- Gyventi galima tik su protingu žmogumi, su kuriuo yra apie ką kalbėtis. Vien intymių santykių nepakanka. Vida labai protinga, iš rimtos šeimos, jos senelė - Antano Smetonos laikų mokytoja.

- O kaip dėl meilės liepsnos?

- Intelektas meilei netrukdo.

- Susidaro įspūdis, kad vardas Vida jums lemtingas - tokį turi ir buvusioji, ir dabartinė žmona.

- Tai tik sutapimas.

- Galima pajuokauti apie patogumą: niekada nesupainiosi, kai vardas toks pat?

- Painiojasi tik plevėsos (šypsosi). Savęs tokiu nelaikau. Viską, ko man reikia, turiu namie. Su Vida esame susituokę jau 15 metų. Turime du vaikus - vienuolikmetę Aušrinę ir septynerių Rytį. Abu lanko M.K.Čiurlionio menų mokyklą. Ką mūsų šeima veikia laisvalaikiu? Ir koncertus lankome, ir sportuojame. Vaikai labiausiai mėgsta važinėti rogutėmis.

Žmonės tiesiog išspjaunami

- Jūsų pavardės reikšmė įdomi. Kad "šapka" reiškia kepurę, žino tik mokantieji rusų kalbą. Kokių anekdotų esate apie save girdėjęs?

- Per radiją "Amerikos balsas" pranešė: Kęstutis Kepuraitis, sovietų pakrikštytas Šapka, įveikė rakštį 2 m 25 cm aukštyje.

- Gal vertėtų pasikeisti pavardę į Kepuraitį?

- Man patinka mano pavardė - graži ir trumpa.

- Didįjį sportą palikote 1976 metais, kai jums trūko kelio sąnario raiščiai. Ar buvo sunku priprasti prie kitokio gyvenimo?

- O ką darysi? Be abejo, iš pradžių buvo psichologiškai sunku. Tuomet baigiau fizikos studijas. Tačiau nespėjau pradėti dirbti pagal šią specialybę, nes buvau pakviestas į Sporto komitetą.

- Ar pasikeitė jūsų gyvenimo būdas, kai pasitraukėte iš didžiojo sporto?

- Ir dabar dažniausiai vilkiu sportinę aprangą. Daug sėdėti netenka, visą laiką judu.

- Kai kurie buvę sportininkai sunkiai randa vietą įprastame gyvenime. Būna, kad ima slėgti depresija, kartais jie pradeda nesaikingai vartoti alkoholį.

- Tai suprantama. Taip nutinka ne tik sportininkams.

- Ar todėl, kad pasijunta nereikalingi?

- Žmonės tiesiog išspjaunami. Atsiranda naujų žvaigždžių.

- Kaip manote, ką reikėtų daryti, kad didįjį sportą palikę žmonės neatsidurtų užribyje?

- Mūsų visuomenė labai suprastėjusi, tautos mentalitetas smukęs. O valdžios požiūris į sportą keistas - primityvus ir komercinis. Viską lemia pinigai. Apskritai dabartinė visuomenė - vartotojiška, jai reikia tik tų, iš kurių galima turėti naudos. Kai ji taps kultūringa, išprususi, aukštumų pasiekę sportininkai, kitų profesijų žmonės nebeliks užribyje. Turėtume priminti jaunimui, parodyti mūsų žvaigždes, ko jos yra pasiekusios, kad matytų pavyzdį. Jaunimas tikrai paskui jas eitų. Tam reikia ir gerų sporto bazių. Tačiau kol kas judame ne ta kryptimi.

Trumpai

* K.Šapka nuo 11 iki 13 metų pradėjo treniruotis šuolių į vandenį grupėje. Paskui žaidė tinklinį, rankinį ir krepšinį. Nuo 15-os dvejus metus šoko valstybiniame šokių ir dainų ansamblyje "Lietuva". Nuo 1965-ųjų iki šiol - lengvaatletis ir treneris.

* Sportiniai laimėjimai. 1972 metų Miuncheno olimpinės žaidynėse užėmė dvyliktąją vietą, šuolis į aukštį - 2 m 15 cm. 1971 metais Helsinkyje per Europos lengvosios atletikos pirmenybes pasiekė naują Europos čempionatų rekordą, šuolis į aukštį - 2 m 20 cm. Buvo pirmas Lietuvos lengvaatletis, tapęs Europos čempionu.

1974 metų Europos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate Gioteborge šuolis į aukštį - 2 m 22 cm. 1972-aisiais Grenoblyje pelnė Europos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionato sidabro medalį - šuolis į aukštį 2 m 22 cm. 1974 metais Romoje iškovojo Europos lengvosios atletikos čempionato sidabro medalį - šuolis į aukštį 2 m 25 cm, naujas Europos čempionatų rekordas.

* Dukart SSRS čempionas, dukart SSRS sidabro medalio laimėtojas.

* Daugkartinis Lietuvos šuolio į aukštį, šuolio į tolį, trišuolio čempionas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"