TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Ką darytų imperatorius, nusiėmęs karūną

2007 05 26 0:00
Imperatorius Akihito ir imperatorienė Mičiko mėgsta būti gamtoje, gėrėtis metų laikų kaita.
Užsienio spaudos nuotrauka

Šiandien prasideda Japonijos monarchų viešnagė Lietuvoje. Imperatoriaus Akihito ir imperatorienės Michiko vizito programoje numatyta ne tik susitikimas su Lietuvos vadovais - imperatoriškoji pora turės galimybę pabendrauti su paprastais žmonėmis.

Ką Japonijos imperatorius darytų, jei galėtų bent dienai nusimesti savo sunkią karūną ir laisvai pasivaikščioti tarp paprastų žmonių?

Imperatorius Akihito, aistringas mokslininkas, sakė kartais trokštąs turėti daugiau laiko moksliniam darbui arba pasivaikščiojimams. Bet kad ir kaip supančiotas oficialių pareigų, imperatorius daug nesvarsto apie tai, kuo jis nėra. "Nežinau, dėl ko norėčiau atsisakyti savo statuso", - sakė Akihito per vieną itin retų spaudos konferencijų, surengtų prieš kelionę į Baltijos valstybes, Didžiąją Britaniją ir Švediją.

Imperatorienė Michiko prisipažino, jog yra svarsčiusi apie tai, ką reikštų turėti nematomą skraistę. Ji prisiminė kartą norėjusi aplankyti meno parodą, tačiau turėjusi likti rūmuose saugumo sumetimais. Tačiau ir Michiko pernelyg nesileidžia į fantazijas. "Tai gali sukelti problemų policijai", - sakė ji.

Per Baltijos šalis

Pirmadienį Japonijos imperatoriškoji pora pradėjo 10 dienų kelionę, per kurią pirmiausia lankėsi Stokholme ir dalyvavo žymiausio Švedijos mokslininko Carlo Linnaeuso (Linėjaus) 300-ųjų gimimo metinių iškilmėse; paskui imperatorius su žmona išvyko į Estiją ir Latviją, o šiandien Jų Didenybės laukiami Vilniuje. Imperatoriškoji pora galiausiai baigs kelionę susitikimu su karaliene Elžbieta II Londone.

Praėjusio dešimtmečio pradžioje Michiko kelis mėnesius negalėjo kalbėti dėl nervinio išsekimo, kurį, kaip kalbama, sukėlė bulvarinės spaudos publikacijos. Prieš kelionę būgštauta dėl 72 metų Michiko sveikatos. Mat kovą imperatorienė patyrė žarnyno, nosies ir skrandžio kraujavimą. Rūmų teigimu, liga buvo susijusi su stresu. Tačiau šiai kelionei artėjant Michiko patikino: "Anksčiau niekada nesirgau tokia liga, dabar pailsėjau ir atsigavau."

2002 metų gruodį buvo pranešta, jog imperatoriui Akihito diagnozuotas prostatos vėžys. 2003-iųjų sausį jam buvo atlikta operacija ir paskelbta, jog ji buvo sėkminga.

Vienintelis imperatorius

Jo Didenybė imperatorius Akihito užėmė sostą 1989 metų sausio 7 dieną paveldėjęs jį iš savo tėvo imperatoriaus Hirohito. Jis tapo 125-uoju Japonijos imperatoriumi. Karūnavimo ceremonija įvyko 1990-ųjų lapkritį dalyvaujant 158 pasaulio valstybių atstovams, tarp jų monarchams ir valstybių vadovams. Akihito yra vienintelis šiuo metu valdantis monarchas, kurio titulas - imperatorius, jis valdys iki mirties. Japonijos Konstitucija skelbia, kad imperatorius yra "valstybės ir tautos vienybės simbolis" ir jo padėtį lemia "valia tautos, kuriai priklauso aukščiausioji valdžia".

Akihito yra pirmas imperatoriaus Hirohito ir imperatorienės Nagako sūnus, gimęs Tokijyje 1933 metų gruodžio 23 dieną visos tautos džiaugsmui. Jis turi 4 vyresnes seseris, jaunesnįjį brolį ir dar vieną jaunesnę seserį. Trejų metų jis buvo atskirtas nuo tėvų ir pasiųstas mokytis į Gakušiūiną, tuometinę Imperatoriškojo dvaro reikalų ministerijos mokyklą, vėliau tapusią privačia mokymo įstaiga. Per karą jam su pradžios mokyklos draugais buvo tekę palikti Tokiją dėl bombardavimų, karo pabaigą 1945 metais jis pasitiko Niko kalnuose.

Gakušiūino universitete būsimasis imperatorius kurį laiką studijavo politikos ir ekonomikos mokslus. Nors mokslo laipsnio nepelnė, vėliau tapo mėgėju ichtiologu ir paskelbė daugybę straipsnių bei knygų apie žuvis (2005 metais viena grundalinių žuvų jo garbei buvo pavadinta Exyrias akihito).

Akihito buvo Chrizantemų sosto paveldėtojas nuo gimimo, 1952 metais jis oficialiai pradėjo eiti su šiuo titulu susijusias pareigas, kitais metais išvyko į pirmąją užsienio kelionę dalyvauti karalienės Elžbietos II karūnavimo ceremonijoje, intensyviai keliavo po Šiaurės Ameriką ir Europą. 1956 metais jis formaliai baigė universiteto studijas. Akihito papildomai buvo mokytas įvairių dalykų, tokių kaip Japonijos istorija ir konstitucinė teisė.

1959 metų balandžio 10 dieną kronprincas Akihito vedė Michiko Shoda, žymaus verslininko dukterį. Pagal Imperatoriaus rūmų teisę, Imperatoriaus rūmų taryba, vadovaujama ministro pirmininko, vienbalsiai pritarė šiai santuokai. Visa tauta gėrėjosi tradicine vestuvių ceremonija ir didinga žirgais traukiamų atvirų karietų procesija. Tą dieną japonai laiko viena laimingiausių pokario Japonijos istorijoje. Po vedybų sosto įpėdinis toliau energingai plėtė savo veiklą, su žmona aplankė 37 šalis kaip imperatoriaus ir imperatorienės atstovai.

Nekilminga nuotaka

Imperatorienė Michiko gimė Tokijyje 1934 metų spalio 20 dieną ir buvo pirmoji Hidesaburo ir Fumiko Shodų dukra. Shodų šeima buvo garsi tarp pramonininkų ir mokslininkų, du jos atstovai apdovanoti Kultūros ordinais, aukščiausiais imperatoriaus apdovanojimais, teikiamais mokslininkams ir menininkams.

Panelė Shoda buvo priversta palikti Futabos pradžios mokyklą, kai buvo ketvirtokė, nes per karą gyventi Tokijyje buvo labai pavojinga. Mokyklą ji baigė po karo grįžusi į Tokiją, paskui Šventosios širdies universitete studijavo anglų literatūrą.

Akihito ir Michiko susilaukė trijų vaikų: princų Naruhito ir Fumihito bei princesės Sayako.

Nepaisant didžiulio užimtumo, Michiko pati augino savo mažylius, juos visus maitino krūtimi, o kai vaikai pradėjo lankyti mokyklą, pati kas rytą paruošdavo ir įduodavo jiems priešpiečius.

Per vieną spaudos konferenciją imperatorius Akihito yra sakęs, kad žmona visada mylėjo ir gerbė jo šeimą, o labiausiai - tėvus. Kai mirė imperatorius, Michiko su vyru ir toliau lankė našlę beveik kiekvieną savaitgalį iki pat jos mirties 2000 metais.

Tiesa, spaudoje sklandė visai kitokie gandai: buvo rašoma, kad Akihito motina labai prieštaravo santuokai su nekilminga nuotaka ir septintojo dešimtmečio pradžioje įvarė gyvybingą savo marčią į nervinį stresą.

Pareigos ir malonumai

Tapęs imperatoriumi Akihito su žmona dėjo daug pastangų, kad priartintų karališkąją šeimą prie Japonijos žmonių. Imperatoriškoji pora yra aplankiusi visas 47 Japonijos prefektūras ir daugelį atokių Japonijos salų. Kasmet jie surengia mažiausiai tris keliones po šalį. Kad ir kur viešėtų, būtinai aplanko vietos vaikų darželius, senelių ar neįgaliųjų namus. Imperatorius su žmona būtinai vyksta į gamtos nelaimių ištiktus rajonus paguosti nukentėjusių žmonių.

Valstybės reikaluose imperatoriaus vaidmuo numatytas Konstitucijoje - jis skiria ministrą pirmininką ir vyriausiąjį Aukščiausiojo Teismo teisėją, prisaikdina ministrus ir kitus aukštus pareigūnus, sušaukia Nacionalinį parlamentą, paskelbia įstatymus ir sutartis, priima užsienio ambasadorius, teikia apdovanojimus.

Imperatoriaus rūmuose Jų Didenybės surengia šimtus ceremonijų, audiencijų, kviestinių pietų, vakarienių ir arbatos gėrimų. Tai vyksta kiaurus metus, karališkoji pora turi progos susitikti su įvairiausiais žmonėmis: politikais, pareigūnais, verslininkais, ūkininkais, žvejais, mokslininkais, menininkais...

Sekdami sena imperatoriaus šeimos tradicija abu Didenybės kuria waka (VIII amžių siekianti klasikinė poezijos forma), yra išleidę savo waka poezijos rinkinių. Kiekvieną sausį imperatorius rengia tradicinius Naujųjų metų poezijos skaitymus rūmuose. Per tą ceremoniją deklamuojami paprastų piliečių ir Jų Didenybių sukurti waka eilėraščiai.

Kasmet, sekdamas tėvo pavyzdžiu, įdiegusiu tokią praktiką 1927 metais, imperatorius pats sodina ryžius, - nuo seno svarbiausią grūdinę kultūrą Japonijoje, ir paskui nuima jų derlių užliejamame laukelyje rūmų valdose.

Imperatorienė augina šilkaverpius rūmų šilkininkystės centre, padedama kelių darbuotojų maitina vikšrus šilkmedžių lapais. Dalis šitaip pagaminto šilko panaudojama atnaujinti senoviniams tekstilės dirbiniams - istorinėms vertybėms, kurias imperatoriškoji šeima laiko Šiosoino saugykloje Naroje nuo VIII amžiaus, kai ten buvo šalies sostinė.

Nepaisant daugybės pareigų, imperatorius yra paskelbęs virtinę darbų apie Japonijos žuvis, jis yra Japonijos ichtiologų draugijos narys, 1986 metais tapo Londono Linėjaus draugijos garbės nariu. Jis taip pat yra daugelio kitų su gamta susijusių draugijų narys įvairiose šalyse.

Imperatorius itin domisi Japonijos ir pasaulio istorija, o imperatorienė Michiko - menu, ypač gerai išmano klasikinę Japonijos literatūrą, dalyvauja knygų vaikams leidyboje. Michiko myli muziką, skambina pianinu ir yra puiki akompaniatorė imperatoriui, kai šis paima į rankas violončelę, bei princui Naruhito, kuris griežia altu ir smuiku. Kartais galima išgirsti, kaip Michiko, turėdama valandėlę laiko, repetuoja su savo mažu kameriniu ansambliu.

Beveik kas dieną anksti rytą Akihito ir Michiko eina pasivaikščioti po rūmų giraites ir sodus, kur gali gėrėtis metų laikų kaita ir pabūti gamtoje, kurią abu taip mėgsta. Savaitgaliais, kai leidžia dienotvarkė, jiedu žaidžia tenisą - savo mėgstamiausią sportinį žaidimą.

Paveldėjimo krizė

2006 metais imperatorius susilaukė pirmojo anūko berniuko. Princas Hisahito yra trečias imperatoriaus jaunesniojo sūnaus Akishino vaikas ir pirmas per 40 metų vyriškos lyties kūdikis, gimęs imperatoriaus šeimoje. Jo gimimas galbūt padarys galą sosto paveldėjimo krizei, mat imperatoriaus vyriausiasis sūnus ir sosto paveldėtojas Naruhito turi tik vieną dukrą princesę Aiko, kuri, pagal galiojančius įstatymus, negali užimti Chrizantemų sosto. Du vyresnieji Akishino vaikai - taip pat dukros, princesės Mako ir Kako. Kol kas diskusijos dėl sosto paveldėjimo įstatymų, kurie leistų ir moterims paveldėti sostą, laikinai sustabdytos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"