TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Kad geri darbai akis badytų

2007 02 03 0:00
Nacionalinės premijos laureatas Saulius Juškys mano, kad architektūra reikia domėtis kaip kad domimės muzika, teatru.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Karališkais rūmais savo darbovietę dabar vadina Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos darbuotojai. Kaunietis architektas Saulius Juškys šiame objekte sujungė XIX a. pradžios ir pabaigos bei XX a. pradžios pastatus bei naują priestatą po vienu stogu

- Už šį darbą pelnėte 2006 metų Nacionalinę kultūros ir meno premiją. Ką jums reiškia garbingas vardas?

- Aš to niekada nesiekiau! Tiesiog dirbau darbą, kurį mėgstu, kuris yra mano gyvenimas, ir tiek. Nors gyventi tampa kaskart sudėtingiau. Dėl kolegų reakcijos, dėl paties darbo, kuriame anaiptol ne viskas priklauso tik nuo tavęs. Tai juk ne tapyba, kur pats sau esi šeimininkas ir ponas, iš to pragyveni ar savo šedevrus sukaupęs laikai rūsyje.

- Architektui sunkiau?

- Viskas kitaip. Pirmiausia svarbu, kokį objektą gausi, po to - kaip pavyks bendrauti su užsakovu ir statybininkais. Nuo jų priklauso po trečdalį - ne mažiau. Tavo darbas gali būti ir labai įdomus, ir geras, bet jei neturėsi užsakovo, kuris tave supras šimtu procentų, jei statybininkai pradės diktuoti savo sąlygas, savo sampratas primesti ar užsakovą kalbinti daryti kitaip...

- Dažnai taip nutinka?

- Ne, nedažnai, bet ir dirbu aš ne tiek jau daug. Naujausias darbas Alytuje, kur dabar statomi teatro rūmai. O Panevėžio atvejis ypatingas. Nors ir užtruko daug metų, čia buvo daug gerų laimingų sutapimų - užsakovas ir rangovas puikūs, mes labai šauniai sugyvenom. Beje, šis projektas galėjo būti padėtas į archyvą. Darbas prasidėjo 1993 metais, tačiau 1994 metais pinigų buvo tik vieno mėnesio darbui, kitais metais - keletui mėnesių, vėliau - dar kitokie trukdžiai. Padėtis ne kartą atrodė beviltiška, tačiau, kaip matote, rezultatas neblogas.

Projektai - baigti kūriniai

- Panevėžio bibliotekos rekonstrukcija truko ne vienus metus. Kyla klausimas, ar jums, kaip autoriui, projektas nepaseno?

- Kaip čia pasakius... Jei kompozitorius parašęs kūrinį neatlieka jo, tarkime, trejus metus, o paskui vėl groja lyg niekur nieko, ar tai blogai? Arba dailininkas juk nepuola kaskart pertapyti savo paveikslo. Mūsų projektai - taip pat baigti kūriniai. Tiesa, šiuo konkrečiu atveju buvo įvairių minčių, tačiau galutinį variantą jau ribojo ir biudžetas, ir terminai, tuo labiau bibliotekos specifika. Juk tai pirmiausia funkcija, knygų saugyklos, dideli svoriai, stelažai, kitos specifinės detalės. Aš norėjau, kad išliktų senasis pastatas, kad kuo daugiau žmonių apie jį judėtų, kad senasis pastatas būtų tarsi apgaubtas naujųjų priestatų. Aš norėjau išreikšti vieną pagrindinių šiuolaikinės bibliotekos idėjų - saugyklų atvirumą. Iš įvairių bibliotekos vietų matyti keturiuose aukštuose įkurtų saugyklos knygų lentynos.

- O kaip jūs atradote architektūrą?

- Aš gerai piešiau, gal geriausiai klasėje. Mokiausi kartu su tuometinės Meno mokyklos direktoriaus sūnumi, o baigiant ketvirtą klasę Gintaro Dūdos mama pakalbėjo su mano tėvais, kad šie leistų mane į meno mokyklą. "Nebus dailininkas, bus architektas", - sakė. Atsisveikinant su pradine mokykla klasės auklėtoja man padovanojo knygą "Leonardas da Vinčis". Taip ir gavau į rankas kodą. Juozo Naujalio meno mokykloje mokiausi grafikos, bet aš jaučiau, kad dailininkas nebūsiu. Mačiau, kad kitiems viskas lengvai pavyksta, o man reikėjo daug pastangų. Tad pasirinkau architektūros studijas

- Ir niekada nesigailėjote?

- Ne. Tiesa, labai domiuosi grafika iki šiol, bet man priimtinesnė ne eksperimentinė, o labiau tradicinė. O studijų metais, jau turėdamas specialų išsilavinimą, galėjau su dėstytojais kalbėtis kaip lygus su lygiais. Žodžiu, grafika buvo puikus kelias į mano profesiją.

Nesigailėjo ir nesigaili

- Išskyrus architektūrą, ar turite kokių nors rimtų pomėgių?

- Jei turėčiau daug pinigų ir laiko, tai keliaučiau. Dabar nėra nei vieno, nei kito. Arba beveik nėra.

- Nekuklu klausti: kam skirsite Nacionalinę premiją?

Dar nežinau. Nesuplanuota niekas. Gal remontui, gal koks gabalėlis kelionei liks, bet tikrai nežinau.

- Įdomu, o kaip gyvena architektas?

- Architektai gyvena labai įvairiai, o aš gyvenu labai paprastai. Net prastai. Butas neremontuotas 22 metus. Nėra laiko, be to, būta gyvenimo periodų, kai nebuvo pinigų. Kai darbai nejuda, kad ir Panevėžio bibliotekos atveju, tai ir atlyginimo nėra. Visi garsiausi mūsų architektai kadaise daug pinigų pradėjo uždirbti projektuodami gyvenamuosius namukus. Aš tą etapą praleidau, turėjau rimtų objektų, tiesiog gal ir nenorėjau kitko imtis. Taigi į didelius pinigus "nepataikiau". Aš nesu iš labai daug bendraujančių žmonių, gal užtat ir užsakovų neatsirado.

- Dėl to gailėjotės?

- Nesigailėjau ir nesigailiu. Pirmieji "namukų" užsakovai buvo mūsų architektų klasiokai, draugai, pažįstami, kurie turėjo pinigų. O mano klasiokai buvo "dailiokai", kurie neturėjo nė cento kišenėje, taigi nebuvo tos pradinės užuomazgos. Kita vertus, dažniausiai architektas savo pažįstamam juk reikalingas tik popieriams sutvarkyti, o ne ypatingai idėjai, minčiai įgyvendinti. Žmogui, kuris neturi sampratos, autoriaus nereikia. Tu jį pavedžioji, parodai, kaip reikia, kad būna taip, o dar ir kitaip, bet galima ir trečiaip, bet jiems to nereikia. Jei tuo metu turi rimtų, įdomių užsakymų, tai kurių galų smulkintis? Man to nereikia.

Architektūrai trūksta tradicijų

- Kodėl toks menkas mūsų supratimas apie architektūrą?

Architektūra reikia domėtis, kaip domimės muzika, koncertais, teatru. Mūsų teatras, žinoma, aukšto lygio. Architektūra taip pat labai aukšto lygio, bet nėra tradicijų. Roterdame mačiau tokį vaizdą. Ten yra Nacionalinis architektūros muziejus, o jame - nedidukė patalpa, į kurią iš darželių, mokyklų atvedami 6-9 metų vaikai. Juos lydi auklėtojai, mokytojai, o pasitinka profesionalus architektas, ir visą dieną vaikai leidžia maketuodami, klausydamiesi pasakojimų, žodžiu, jiems dėstoma disciplina. Nuo pradžios mokyklos yra tokia disciplina - architektūrinis lavinimas. Ir taip yra visoje Skandinavijoje. Ten bet kuris vidurinį mokslą baigęs žmogus, jei kada nors turės reikalų su architektu, bus jam lygiavertis partneris, užsakovas lengvai supras profesionalo mintį. O mes iki šiol vadovaujamės keistomis kategorijomis: arba kaimynas patarė, arba šiaip gražu...

- Kokius savo darbus pats išskiriate?

- Aš nesu daug nuveikęs. Kadaise labai daug tikėjausi iš Alytaus, kai, regis, prieš 22 metus laimėjome miesto centrinės aikštės konkursą. Sumanymas buvo geras, postmodernistinė idėja, viduryje aikštės namas su bokštu, kaip rotušė, kaip yra Vilniuje ar Kaune, bet dėl įvairių priežasčių projektas nebuvo baigtas iki galo. Aš visada laikiausi nuomonės, kad didžiausia tavo reklama yra ne stengtis neišlįsti iš pirmųjų spaudos puslapių, o kad apie tave kalbėtų tavo darbai, kad jie akis badytų - taip gerai padaryti. Taip kadaise su Miliūnu ir Kisieliumi padarėme Mykolo Žilinsko galeriją Kaune. Tiesa, mano gal ir mažiausiai ten darbo įdėta, tačiau man atrodė, kad Kaunui tai bus ypatingas objektas. Pasirodo, ne. Iki šiol kartais išgirstu, kad tai yra blogai. Tai tada jau nieko nebesuprantu. Tačiau žinau, kad dar kažką tikrai padarysiu. Kad akis badytų!

Trumpai

Saulius Juškys gimė Kaune, 1954 metų gegužės 31 dieną. Lankė Kauno Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą, nuo 1965 metų - Juozo Naujalio vidurinės meno mokyklos dailės skyriaus mokinys. 1977 metais baigė Vilniaus inžinerinio statybos instituto Architektūros fakultetą. Pradėjo dirbti Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filiale architektu. 1978 metais - vyresnysis architektas, 1985 metais - vadovaujantis architektas, 1989 metais - grupės vadovas, 1991 metais - sektoriaus viršininkas. Nuo 1993 metų iki 2001 metų - AB "Miestprojektas" darbuotojas. Nuo 2002 metų - Individualios projektavimo įmonės savininkas, nuo 2004 metų iki šiol - AB "Miestprojektas" architektas, projekto dalies vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"