TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Kad gyvūnai pasitikėtų žmonėmis

2008 10 04 0:00
Žurnalistė B.Činikaitė-Vaičiulevičienė prisiminė: "Iš pradžių šeimoje manęs niekas nesuprasdavo. Buvau vadinama ta, "kuri bučiuojasi su šunimis".
Asmeninio albumo nuotrauka

Kai žurnalistė Birutė Činikaitė-Vaičiulevičienė nusprendė globoti gyvūnus, jie tarsi pajuto tai. "Gatvėse mane pradėjo "pastebėti" benamiai šuneliai - prieidavo, sekdavo iki namų", - pasakojo ji.

B.Činikaitė-Vaičiulevičienė - žurnalistė ir rašytoja. Nuo 1992 metų ji rūpinasi Šiaulių gyvūnų globos draugija, o dabar yra Šiaulių gyvūnų globos namų pirmininkė. Pašnekovė teigia, jog tai daug dvasinių jėgų reikalaujanti misija.

- Kodėl būdama žurnalistė, rašytoja dar ir gyvūnus globojate?

- Stengiamės jiems grąžinti pasitikėjimą žmogumi. Man svarbiausia - išgelbėti gyvūnus nuo baigties. Ir kad mūsų globos namuose jie gyventų saugiai, būtų pamaitinti, pagirdyti, švarūs ir mylimi.

Trejus metus dirbame su nakvynės namų vaikais. Išmokėme juos mylėti gamtą. Surengėme ne vieną vasaros stovyklą. Mūsų akyse tie vaikai pasikeitė. Dabar jie - jaunuoliai. Miela pamatyti. Susitikę net pasibučiuojame.

Dar rašau projektus Pasaulinės gyvūnijos dienos proga. Esu parengusi keletą atmintinių gyvūnų šeimininkams. Svajoju įsteigti fondą, kurio lėšomis būtų žadinamas vaikų gailestingumas gyvūnams ir jie būtų globojami. Gal penkerius metus miesto amfiteatre ir mokyklose rengiamos šventės.

- Jūsų gyvūnų globos namuose žydi gėlės. Kodėl?

- Tai tokia pat įstaiga kaip ir kitos, tik čia - ne staklės, dviračiai ar dar kas nors, o gyvūnėliai. Esu įsitikinusi, kad jie viską pastebi. Yra šunelių, kurie apžiūri medžius, apuosto gėles, pakelia akis į dangų. Jiems patinka švara. Todėl mes visi tame žemės lopinėlyje sukuriame gerą aurą.

- Žinau, jog priėmėte šunelį, kuris paniškai bijojo žmonių. Dabar jis laižo jums rankas. Kaip elgiatės, kad esate vienintelė, kurios tas šuo nebijo?

- Myliu. Kalbinu. Tiesa, myliu ne žodžiais. Dabar noriu pasiekti, kad jis leistųsi iššukuojamas.

Dorų tėvų dukra

- Iš kur potraukis kurti literatūrą?

- Nežinau. Iš pradžių šeimoje manęs niekas nesuprasdavo. Buvau vadinama ta, "kuri bučiuojasi su šunimis". O man gyvūnėlis - šventa, Aukščiausiojo kūrinys. Kuo toliau, tuo labiau stebiuosi ir žaviuosi šiuo stebuklu - gyvuoju pasauliu. Gailiuosi žmonių, kurie to nejaučia. Jie daug netenka. Mūsų šeimoje tėvas mėgo rašyti. Prisimenu jo eilėraštį apie žvirblį. Tėvas buvo eruditas, teisės mokslų daktaro laipsnį įgijęs Prancūzijoje.

O mama dirbo medicinos seserimi. Abu tėvai - teisingi, sunkiu ir doru darbu gyvenimus grindę žmonės. Didžiuojuosi jais. Seneliai ir dėdės nukentėjo nuo rusų. Tėvas mūsų šeimą nuo vežimų į Sibirą išgelbėjo mėtydamas pėdas. Negyvenome sėsliai. Tuomet buvau visai mažytė, bet iki šiol prisimenu nakties šnabždesį: "Rusai, rusai..." Ir prikimusį Meškio lojimą. Pagalvoju, gal iš tų laikų atėjo mano meilė šunims, kitiems gyvūnams? Juk šuo perspėdavo namiškius apie pavojų.

- Kas padeda kurti?

- Nebėgu nuo sunkumų, mėgstu juos įveikti. Nemoku trauktis. Gal ir blogai, bet taip save patikrinu. Pabuvusi tose bangose, neriu į vienatvę. Svarbu susikaupti ir išgyventi širdies skausmą, įgyti patirties. Ir bandyti dovanoti kitiems.

- Turite pomėgių?

- Visas mano laisvalaikis yra gyvūnų globos namai ir eilėraščių rašymas. Atsipalaidavimu to nepavadinsi. Nemėgstu tuščio plepėjimo. Renku gyvūnų skulptūrėles, figūrėles, bet ne fanatiškai. Patinka Baltijos jūra. Kai tik galiu, lekiu prie jos. Tačiau visada rūpi: kaip gyvūnėliai, ar laiku paduotas ėdalas, išvalytos akytės, ar išleisti palakstyti ir tokiomis grupėmis, kad nesusipeštų, ar per daug nekepina saulė, gal kurį nors reikėtų įnešti į vėsią patalpą...

- Patirties sėmėtės užsienyje?

- Vokietijoje. Ten tokių namų veikla remiama. O Lietuvoje priekaištaujama: kam jie reikalingi? Tenka išklausyti ir užgaulių žodžių.

Pradžia - šeimos noras

- Šiandien yra Pasaulinė gyvūnų globos diena. Prisiminkite, kas jus paskatino imtis gyvūnų globos?

- Viskas prasidėjo, kai mūsų šeima nusprendė, jog reikia įsigyti šuniuką. Kadangi mažai apie juos išmaniau, nuėjau į biblioteką. Perskaičiau ten buvusius katalogus. Stengiausi geriau pažinti šunų veislių ypatumus. To nepakako, todėl apie pusę metų lankiau kinologijos kursus. Išlaikiau egzaminą, man buvo suteikta kinologo eksperto padėjėjo kvalifikacija. Tada įsigijau bulterjerų kalytę. Tapau Šiaulių grynaveislių šunų klubo nare. Vėliau buvau išrinkta šio klubo pirmininke. Tas pareigas ėjau trejus metus. Prasidėjo perversmų metas - Lietuvoje kinologija iš sovietinės persiformavo į vakarietišką, šunų parodas imta rengti visai kitaip: iš anksto registruojant šunis, leidžiant parodų katalogus ir t. t.

- Sukaupėte daug žinių...

- Galiausiai dirbti klube pasidarė nebeįdomu, nes daugiausia buvo akcentuojamas veislių prestižiškumas, net nauda. Be to, Lietuvos kinologų draugijos viršūnėse labai jau dvelkė miesčioniškumu - per šunų parodas dejuota dėl tendencingo teisėjavimo. Iš dalies dėl to ir prašiau, kad atleistų iš klubo pirmininkės pareigų. Nusprendžiau globoti gyvūnus. Tuo metu gatvėse mane ėmė "pastebėti" benamiai šuneliai - prieidavo, sekdavo iki namų.

1992-aisiais buvau išrinkta Šiaulių gyvūnų globos draugijos pirmininke - šį darbą dirbu šešiolikti metai. Tada ir pradėjau vaikščioti į miesto savivaldybę dėl gyvūnų globos namų įkūrimo. Mažai kas čia norėjo mane suprasti, teko kantriai ir atkakliai siekti išsvajoto tikslo.

- Vis dėlto gyvūnų globos namus pavyko įkurti.

- 2000-aisiais įveikiau visus barjerus. Tada vėl patekau į perversmų laikotarpį. Tik šį kartą - gyvūnų globos srityje. Lietuvoje jau pradedama tvarkytis kaip Vakaruose. Mūsų globos namų pastatas senas, tad svajoju apie naują, apie ES ar kitų fondų lėšas. Noriu, kad Šiaulių gyvūnų globos namai būtų pavyzdiniai.

- Iš kur gaunate lėšų globos namams?

- Dalyvaujame miesto savivaldybės rengiamuose benamių gyvūnų tvarkymo Šiaulių mieste konkursuose, gauname atitinkamą finansavimą. Kitos lėšos - labdara, žmonių pervestas 2 proc. pajamų mokestis.

Globos namai - ne žudymo vieta

- Kai kuriuose gyvūnėlių globos namuose per vieną metų ketvirtį gyvūnų tonomis užmigdoma? Ar to galima išvengti?

- Gyvūnų globos namai - ne žudymo vieta. Stengiamės užmigdyti jų kuo mažiau. Reikia labai norėti, turėti sąžinės ir netarnauti aukso veršiui, tada ir atsiras galimybių būti humaniškesniems. Kaip mes elgiamės? Išsikovojome, kad savivaldybė finansuotų gyvūno laikymą 20 dienų. Tuomet jo reikėtų atsisakyti. Kadangi gyvūnas po 20 dienų tampa globos namų nuosavybe, tik patys ir galime pasirūpinti pinigais jam išlaikyti. Tai nėra lengva, bet įmanoma. Todėl pas mus daugelis gyvūnų laikomi tol, kol jiems randami šeimininkai, išskyrus labai senus, sutrikusios psichikos, nepagydomus ar sužeistus gyvūnus. Kačių likimas liūdnesnis. Pagrindinės priežastys: didelė benamių kačių populiacija, jų vislumas, žmonių neatsakingumas. Tačiau mes rengiame projektus, sterilizuojame kates, dovanojame jas žmonėms. Tokias akcijas reklamuojame.

- Ar jūsų gyvūnų globos namuose - tik šunys ir katės?

- Ne. Dabar turime triušę. Esame paauginę ne vieną gandrą, gulbę, kitokių paukščių, stirnų, bebrų ir kitų žvėrelių. Net ožkų ir arklių turėjome. Nesigiriu, bet mūsų pastangomis Šiaulių čigonai pradėjo daug atsakingiau prižiūrėti arklius. O Bridų žirgyno gyventojų likimas prieš kokius aštuonerius metus nuskambėjo per visą Lietuvą. Tuomet mes aptikome, kad ten žirgai krenta iš bado. Ir griebėmės veiksmų - likę žirgai atiteko tiems, kurie galėjo jais pasirūpinti.

- Esate žurnalistė ir poetė.

- Išleidau poezijos rinktinę "Būties pelenė", prisiminimų knygą "Septyniolika erdvės metų", esu knygos apie aktorių Kazį Tamkevičių bendraautorė. Neseniai, liepos 4-ąją, pristačiau poezijos knygą "Kur tu, pasauli?"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"