TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Kad paukščiai turėtų namus

2014 03 01 6:00
Ornitologijos entuziastui D.Musteikiui labai patinka pelėdos. Asmeninio albumo nuotraukos

Ornitologijos entuziastas Darius Musteikis rūpinasi, kad po žiemos į Lietuvą grįžtantys sparnuočiai rastų kur įsikurti. Vyras meistrauja ir kelia patogius, atskiroms paukščių rūšims pritaikytus lizdus - dėl to ropščiasi į viršų dešimtis metrų, o dėl vieno ar kelių "būstų" sėdi medyje visą dieną.

Į Lietuvą sparčiai žengia pavasaris. Jau girdėti žinių apie parskrendančius paukščius. O ornitologijos entuziastui D.Musteikiui rūpi, kad jie gerai įsikurtų. Ereliams žuvininkams ir jūriniams ereliams, taip pat juodiesiems gandrams jis su kolegomis visoje Lietuvoje iškėlė apie 70 lizdų. Šį darbą pradėjo dar rudenį. "Be to, dar buvo padaryta 240 lizdų šikšnosparniams, iš kurių 120 iškelta nuo Klaipėdos iki Nidos, kiti 120 - Užutrakio parke", - pridūrė D.Musteikis.

Klausiamas, kaip jis tai daro, ornitologijos entuziastas pasakojo, kad "apsiginklavęs" alpinisto įranga kopia į medį ir ten iš medienos su varžtais, metalo platformomis konstruoja lizdus. Iškelia juos į 12-40 metrų aukštį. "Dviese kabome medyje ir montuojame lizdą, o trečias žmogus nuo žemės virvėmis mums kelia visus krovinius, - kalbėjo D.Musteikis. - Jei pradedame nuo aštuonių valandų ryto, iki šešių vakaro padarome du lizdus juodiesiems gandrams arba vieną jūriniams ereliams ar žuvininkams." Ornitologijos entuziasto teigimu, kai kuriuose medžiuose paukščiai jau yra perėję, bet lizdai iškritę arba sunykę. Tokius tenka šalinti ir vietoj jų įrengti naujus, tvirtus.

Gamtos painiava

D.Musteikio žiniomis, jūriniai ereliai jau sukinėjasi aplink kai kuriuos naujuosius lizdus. Po kurio laiko juose įsikurs. "Vasario antroje pusėje šie paukščiai pradeda kontroliuoti lizdus, juos tvarkyti. Kovo mėnesį jau deda kiaušinius. O juodieji gandrai turėtų grįžti balandžio antroje pusėje. Gal anksčiau parsiras? Sunku pasakyti, kas bus šiais metais, - svarstė pašnekovas. - Žiemos beveik nebuvo. Dabar kvepia pavasariu, gamta atgyja. Tačiau niekas nežino, ko tikėtis kovo antroje pusėje ir balandį."

Jis priminė praėjusių metų žiemą. Grįžo gandrai, bet ši nepasitraukė. Dvi balandžio savaites buvo šalta ir snieginga. "Manau, daug baltųjų gandrų nugaišo. Dėl šalčio ir sniego nebuvo maisto. Kai kurie žuvo ieškodami lesalo prie kelio. Kiti gandrai apsisukę bandė skristi atgal, bet Lenkijoje buvo tokie patys orai", - su liūdesiu prisiminė D.Musteikis. Paukščiams gamta tapo palanki gerokai vėliau, todėl, tarkime, gandrai išperėjo mažiau jauniklių. Dalis jų tiesiog metė dėtis. Jautė, kad ne visus vaikus spės užauginti ir išmokyti skraidyti iki to laiko, kai reikės traukti į pietus, tad išvis neperėjo. Ornitologas rado lizduose paliktų kiaušinių.

Pasak D.Musteikio, į Lietuvą jau grįžo vieversiai, vakarinėje šalies dalyje pastebėta pempių, iš žiemaviečių mūsų krašto link traukia žąsys ir gervės. Pirmiausia pasirodo po vieną kitą sparnuotį. Tai žvalgai. Paskui paukščiai pradeda masiškai grįžti. Šiuo metu jie gali būti Pietų Lenkijoje ir laukti palankiausių oro sąlygų. D.Musteikiui patinka matyti parlekiančius būrius sparnuočių. "Mes, kaip ornitologai, tuo užsiimame - stebime paukščius", - sakė jis.

Taip atrodo juodiesiems gandrams aukštai iškeltas dirbtinis lizdas.

Arčiau žmonių

Prieš metus žiemą D.Musteikis Vilniuje iškėlė net 120 inkilų paukščiams "miestiečiams". Tokiuose nameliuose šaltas naktis gali saugiai leisti zylės, geniai, bukučiai ir kiti sparnuočiai. Mieste "būsto" reikia įvairiems paukščiams. "Nesu patikrinęs visų inkilų, bet, kiek žinau, daugelis jų buvo užimti - varnėnų, raudonuodegių, margasparnių musinukių ir taip toliau", - vardijo pašnekovas. O prie Vilnios upės vyras iškėlė inkilą didiesiems dančiasnapiams. Praėjusiais metais šie į Raudonąją knygą įrašyti paukščiai ten perėjo. Patelė buvo sugauta ir žieduota. "Labai smagu, kad jie grįžta į Vilnių", - džiaugėsi ornitologas.

Pasak D.Musteikio, didieji dančiasnapiai perėjimo vietas renkasi arčiau žmonių, miesto, urbanizacijos. Tarkime, Kaune - net Laisvės alėjoje po kokiais nors stogais, drevėse. Paskui su jaunikliais žingsniuoja per miestą vandens telkinių link. Tačiau vedant mažylius prie Nemuno tyko nemažai pavojų - automobiliai, katės, plėšresni paukščiai. Būna, kad rizikingoje situacijoje patelė jauniklius palieka, o šie išsilaksto, žūsta. "Todėl Kaune keletą metų specialiai buvo keliami inkilai, kad šie paukščiai paliktų miestą ir perėtų arčiau vandens. Nemažai kėliau iš aš, ir Julius Morkūnas, padėjo Lietuvos ornitologų draugija pagal projektą, - pasakojo D.Musteikis. - Mums pavyko - apie 75 proc. inkilų buvo užimti."

Vilniuje taip pat daugiau inkilų dančiasnapiams iškelta prie upės - beveik 90 nuo Sporto rūmų iki Verkių parko abiejose Neries pakrantėse. Prieš porą metų garsiai nuskambėjo istorija, kai Lietuvos prezidentūros kieme pasirodė šeimyna dančiasnapių - patelė su jaunikliais. "Taip, buvo toks atvejis, - šypsodamasis prisiminė D.Musteikis. - Prezidentūros parko vienoje drevėje patelė išperėjo vaikų. Tačiau niekaip negalėjo išvesti jauniklių iš aptvertos teritorijos." Buvo kreiptasi pagalbos į ornitologijos entuziastą. D.Musteikis nuvyko, pagavo šeimyną, sužiedavo, nuvežė prie Neries ir paleido. Matė, kaip mažyliai sulipo mamai ant nugaros ir patelė su jais sėkmingai nuplaukė.

O praėjusių metų gruodį Mildos gatvėje nuosavame name gyvenantys žmonės rado per kaminą į židinį įlindusią ir užstrigusią pelėdą. Paprašė pagelbėti D.Musteikį. Jis ištraukė paišiną pelėdą, parsivežė namo, apžiūrėjo, ar sveika, palesino ir paleido. Ornitologijos entuziastas dažnai sulaukia įvairių prašymų padėti.

D.Musteikio žieduotas kiras, sugautas Kroatijoje, kur jam buvo uždėtas papildomas žiedas.

Žinios iš kitų kraštų

D.Musteikis yra sužiedavęs daug paukščių. Kada tai daroma? "Žieduojame inkiluose perinčius paukščius, taip pat laukiame, kol išsiris vaikai. Stengiamės, kad jiems būtų kuo mažiau streso. Sužieduojame ir paliekame ramybėje", - aiškino D.Musteikis. Kai kas teigia, esą paukščius žieduoti negerai. Ką į tai atsakytų ornitologijos entuziastas? "Mano žiniomis, Lietuvoje yra nemažai žiedavimo priešininkų. Jie mano, kad paukščiams sukeliamas didelis stresas, o žiedas sunkus ir trukdo. Nieko panašaus. Profesionaliai uždėtas žiedas nemaišo, ir sveria jis visai nedaug, - dėstė D.Musteikis. - O žieduoti paukščius reikia tam, kad žinotume, į kokias vietas jie migruoja, per kur skrenda, kokius atstumus įveikia. Profesionalūs stebėtojai žiedų numerius dažniausiai nuskaito per specialius žiūronus. Beje, Lietuvoje ir kitose Europos šalyse daug paukščių žieduojami ne vien valstybiniais metalo, bet ir plastikiniais žiedais. Jie paprastai dedami ant kitos kojos, turi didelius skaičius, yra tam tikros spalvos, todėl lengviau įžiūrimi."

Visi duomenys kaupiami pasaulio šalių žiedavimo centruose. D.Musteikį vis pasiekia žinios iš užsienio apie jo sužieduotus paukščius. Ornitologijos entuziastas šia veikla užsiima nuo 1986 metų. "Viena įdomiausių istorijų iš mano patirties yra apie rudagalvį kirą, žieduotą Antalieptės mariose. Po kelerių metų nusilpęs po audros paukštis buvo sugautas Alžyre. Tai viena tolimiausių vietų, iš kur gautas pranešimas. Iš Afrikos kiekviena žinia yra įdomi, nes ten mažai kas tuo užsiima ir apie žieduotus sparnuočius praneša, - pasakojo D.Musteikis. - O Vilniuje žieduota nendrinė vištelė - vienas retesnių paukščių - po pusmečio buvo nušauta Korsikos saloje. Deja, Viduržemio jūros valstybėse šaudyti paukščius yra hobis. Europos Sąjunga sunkiai tvarkosi su kai kuriomis iš tų šalių. Mes sparnuočius saugome, inkilus jiems kalame ir keliame, o kitose valstybėse jie šaudomi."

Sužieduotas didysis dančiasnapis keliamas atgal į inkilą.

Pats kala inkilus

Nuo 2008 metų D.Musteikis inkilus meistrauja pats. Iš pradžių kaldavo "gyvenamuosius būstus" pelėdoms, dabar - įvairių rūšių paukščiams. Nameliai sparnuočiams būna skirtingi. "Esu daug padaręs, išbandęs. Maniškiuose inkiluose paukščiai puikiai gyvena ir peri", - didžiavosi D.Musteikis. Žinoti reikia daug - kokiems paukščiams gaminamas inkilas, kokie turi būti jo matmenys, kur bus keliamas ir taip toliau. Anot D.Musteikio, tai didelis mokslas ir menas.

"Žmonės, negalintys reikiamų inkilų įsigyti prekybos centruose, gali jų rasti pas mane", - sakė ornitologijos entuziastas. Šį pavasarį D.Musteikis, atstovaudamas Lietuvos ornitologų draugijai, vėl prekiaus savo gamintais inkilais Vilniuje per Kaziuko mugę. Šią tradiciją jis puoselėja jau šeštus metus.

Trumpai

D.Musteikis yra ekonomistas ir dirba pagal specialybę. Bet visą laisvalaikį skiria paukščiams. Jo, kaip ornitologijos entuziasto, patirtis - didžiulė. Mėgstamiausi vyro paukščiai - pelėdos. Sparnuočiais D.Musteikis susidomėjo dar mokydamasis vidurinėje mokykloje. Taigi meilė paukščiams - ilgametė. Vis daugiau ir daugiau skiria jiems darbų. "Gamta man visada buvo prie širdies, - sakė D.Musteikis. - O už tai, kad susidomėjau paukščiais, esu dėkingas tuomečiam gamtos būrelio vadovui Liutaurui Raudonikiui. Dabar jis vadovauja Lietuvos ornitologų draugijai."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"