TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Kai kūryba prasiveržia įvairiomis formomis

2006 05 20 0:00
Gali būti, kad Alvydas Šlepikas parašys ir apie sovietinę armiją, tik kol kas nerado tinkamo rakto ir formos.
Petro Malūko nuotrauka

Alvydas Šlepikas prisimena, kad kadaise, po karinės tarnybos Semipalatinske įsidarbinęs "Elfos" gamykloje, nebegalėjo skaityti net poezijos.

Jei kada ir perskaitydavo, atrodė: "Čia gi ne tau. Tu ne iš to pasaulio. Tu esi tekintojas".  

 

Keturiasdešimtmetį menininką galima vadinti renesansišku žmogumi. Jis rašo eiles ir kuria scenarijus, yra aktorius ir režisierius. Itin gerų vertinimų sulaukė ir neseniai Rašytojų sąjungos leidyklos išleista apsakymų knyga "Lietaus dievas".

Tarp naujausių darbų - "Lietuvos" dainų ir šokių ansamblio premjeros "Lietuviškos giesmės" režisūra.

Alvydui Šlepikui kūryba yra visuma. Jis nelinkęs jos skirstyti į literatūrą ar teatrą - ta pati žmogaus veikla, principai tie patys, tik skirtingos išraiškos priemonės.

Namai, į kuriuos grįžta

Ne viename naujos Šlepiko knygos "Lietaus dievas" apsakyme šmėstelėja sidabriniai lėktuvėliai, paliekantys danguje baltą garo vėliavą. Autorius pasakojo, kad vaikystėje jam būdavo baisu, kai tėvas klausydavo "Amerikos balso" ar "Laisvės radijo", kalbėdavo apie Sovietų Sąjungą, Andrejų Sacharovą, ir atrodydavo, jog tuoj bus karas. Ta baimė ypač stipri būdavo vakare, kai iš ražienų vesdavo karvę ar avis ir matydavo: leidžiasi raudona saulė ir tiesiai į ją skrenda lėktuvai, palikdami paskui save juostą.

Apsakymuose skleidžiasi tikra gimtojo Videniškių miestelio Molėtų rajone erdvė. Nors autorius tikrų įvykių neaprašo, yra tik jų atplaišos, tikrų dalykų knygoje yra. Pavyzdžiui, per miestelį vykdavo ralis. Kaimynas, senas žmogus, tik jo pavardė pakeista, buvo įlipęs į liepą - nupjovė šakas ir sėdėjo jos viršūnėje. Rašytojo tėvas mėgino nukelti, bet nepavyko, ir atrodo, kad tikrai gaisrinė jį nukėlė.

Yra daug tikrų pavardžių, ir pašnekovas prisipažino šiek tiek baiminęsis, kad žmonės gali manyti, jog rašo apie juos. Rašytojui reikėjo tikrų vardų ir pavardžių, kad natūraliai skambėtų, ką nors sakytų pirmiausia jam pačiam. Tada gal ir skaitytojui tos pavardės natūraliai skamba, kai nėra išgalvotos.

"Manau, kad kiekvienam namai, į kuriuos grįžta, yra ten, kur jis gimė, augo, kur yra tėvų namas, - apie Videniškių miestelį kalbėjo Šlepikas. - Iš tikrųjų labai retai grįžtu. Pirma, dėl specifinio darbo. Spektakliai dažnai būna šeštadieniais, o dar repeticijos ir visokie kiti dalykai. Šiaip laisva diena būtų pirmadienis, bet tada laukia darbas kitur. Antra, kadaise nusprendžiau, kad niekada neturėsiu automobilio, maniau, jo nereikia žmogui. Dabar gal jau mesiu šią idėją, nes kai diena išsidėlioja valandomis, o kartais net pusvalandžiais, ir reikia būti tai šen, tai ten, sunku lakstyti iš vienos vietos į kitą. Kai turi automobilį, ir į kaimą kada nori nuvažiuoji. Dirbant aktoriumi ar režisieriumi būna, pavyzdžiui, laisvų dienų vidury savaitės. Žinoma, žmona dirba, vaikai mokykloje, bet gali vienas nuvažiuoti".

Menininko tėvai jau mirę. Mama Janina buvo namų šeimininkė, tėvas Balys - kolūkio statybininkas. Pase įrašyta Boleslovas, taupomojoje knygelėje - Balys, dar buvo vadinamas ir Baliesiumi. Šlepikas pasakojo norėjęs, kad ir antkapyje būtų iškalta Balys, bet nusileido broliui, kad būtų kaip pase. Brolis Algirdas jaunesnis ketveriais metais, sesuo Roma vyresnė dešimt metų. Dar buvo viena sesutė, bet ji visai maža mirė, spėjo tik pakrikštyti.

Videniškiuose išlikęs tėvų namas. Be to, žmonos Irenos mama gyvena už trijų kilometrų. Su Irena mokėsi toje pačioje klasėje. Ji yra baigusi tarptautinės verslo vadybos studijas, dirba buhaltere.

Nuo šaltkalvio iki aktoriaus

Šlepikas jau vaikystėje pradėjo rašyti eilėraščius, dalyvaudavo literatų konkursuose. Pirmiausia ir stojo į Vilniaus universitetą, lietuvių filologiją, bet neįstojo. Per kvailą atsitiktinumą: Irenos (tada ji dar nebuvo žmona) brolio Ginto vestuvės vyko tą pačią dieną

kaip ir lietuvių kalbos egzaminas raštu. Griebė pirmą pasitaikiusią temą "Jono Biliūno humanizmas" ir per penkiolika minučių parašęs išbėgo, nes laukė automobilis ir "zaksas" 12 valandą. Gavo trejetą, negelbėjo ir kito egzamino penketas, nes buvo labai didelis konkursas.

Tais pačiais metais įstojo į 21-ąją profesinę technikos mokyklą, kad neimtų į sovietinę armiją. Tačiau pasikeitė įstatymai, dėl to pasimokęs tik dešimt mėnesių radijo aparatūros montavimo gavo diplomą ir buvo pašauktas į karinę tarnybą Semipalatinske, kur atlikdavo požeminius atominių bombų sprogdinimus.

"Kai grįžau iš kariuomenės, norėjau stoti į universitetą, bet kažkas buvo atsitikę mano smegenims - negalėjau suprasti abstraktaus teksto. Prisimenu kaip dabar: pasiėmiau Vosylio Sezemano "Estetiką" ir nieko nesupratau, - pasakojo pašnekovas. - Visiškai negalėjau suprasti abstrakčių sąvokų, tik tuos daiktavardžius, kurie ką nors konkrečiai reiškia: štai alaus bokalas, peleninė. Vėliau viskas susitvarkė, bet tada man tai kėlė net kažkokią baimę".

Įsidarbino šaltkalviu tekintoju "Elfos" gamykloje (kaip tik joje pastaruoju metu režisierius repetavo su ten įsikūrusiu "Lietuvos" ansambliu) ir vis sakydavo būsimai žmonai, kad stos į aukštąją mokyklą. Kartą Irena, išvydusi spaudoje skelbimą, kad rengiamos aktoriaus specialybės konsultacijos, ir pasiūlė stoti į tuometinę Konservatoriją.

Nuėjo kartu, nes vienam buvo baisu, tad kažin ar būtų ir į pačią Konservatoriją įėjęs. Net durys atrodė tokios sunkios atidaryti. Per konsultacijas pats nieko nedarė. Kažkokios mergaitės skaitė eilėraščius, kažkas darė etiudus. Iš karto pamatė, kad daro blogai, tad pamanė: jeigu jau tokie stoja, kuo jis blogesnis?! Per nemokamas atostogas išlaikė egzaminus ir iš gamyklos išėjo pagal visus tuometinius reikalavimus: gavęs charakteristiką, siuntimą ir kitus dokumentus.

"Gamykloje dirbdamas turbūt būčiau prasigėręs, - atvirai kalbėjo menininkas. - Jaučiau nepasitenkinimą. Norėjau aukštojo mokslo, intelektinės ar kūrybinės veiklos, o gamykloje prie staklių - kaip kalėjime uždarytas nuo ryto iki vakaro. Ateini, pasižymi kortelę. Jei minutę pavėluoji, nubraukia priedą. Taip pat ir išeini. Jei darbo nėra, lauki. Tūkstantis žmonių stovi, žiūri į elektroninį laikrodį, kada gi išmuš ta penkta ar šešta valanda. Mane tai baisiai slėgė, labai džiaugiausi ištrūkęs iš to kalėjimo".

Niekam nereikia vidutinio eilėraščio

Kaip tik studijuojant tuometinėje Konservatorijoje išėjo pirmoji didesnė Šlepiko poezijos publikacija pirmajame "Metų" žurnalo numeryje. Pirmoji eilėraščių knyga "Taika tavo kraujui" buvo įvertinta Zigmo Gėlės premija. Už antrąjį rinkinį "Tylos artėjimas" poetas buvo nominuotas per "Poezijos pavasarį".

Šiemet pasirodė pirmoji Šlepiko apsakymų knyga "Lietaus dievas", nors prozą rašo jau seniai. Rašytojo įsitikinimu, negalima visko, ką parašai, spausdinti, turi šiek tiek susigulėti. Vidutinį eilėraštį kiekvienas profesionalus poetas gali bet kada parašyti, tačiau niekam nereikia to vidutinio eilėraščio, visi nori parašyti eilėraštį, kuris būtų geras eilėraštis. Tas pat ir dėl prozos. Įgijęs įgūdžių ir išmokęs vertinti literatūrą, bet kada gali parašyti vidutinę prozą, bet ji netenkina rašytojo.

Serialai - irgi kūryba

Tarp naujausių Šlepiko vaidmenų Nacionaliniame dramos teatre - Karmazinovas režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklyje Fiodoro Dostojevskio "Demonai. Nelabieji. Apsėstieji. Kipšai" ir Michailas Suslovas, Justas Paleckis, Antanas Smetona režisieriaus Alberto Vidžiūno spektaklyje Herkaus Kunčiaus "Matas".

Aktorius vaidino ir naujame Audriaus Juzėno filme "Vilniaus getas". Kino specifika jam nėra terra incognita. Kaip scenarijų autorius ar režisierius dirbo TV serialų "Kriminalinės istorijos", "Gedimino 11", "Kartu", "Prokurorai", "Sniego skonis" kūrybinėse komandose, kai kuriose scenose ir filmavosi. Dabar rašo scenarijų naujam lietuviškam serialui amžina meilės ir mirties tema.

"Kartais stebisi, kaip gali rašyti tuos serialus?! Esi labai suvaržytas žanro rėmų, televizijos reikalavimų ir net finansų, bet vis viena tai yra kūryba. Tu improvizuoji, bandai ieškoti to, kas būtų kūryba. Atvirai sakant, rašau tuos serialus lygiai taip pat patirdamas malonumą ir atsakingai kaip noveles", - kalbėjo pašnekovas.

Negalima maišyti kompanijų

Tokiose įvairiose srityse dirbantis menininkas daug bendrauja, ir kartais vieni jo draugai nepažįsta kitų. Tarp geriausių draugų Šlepikas pirmiausia paminėjo jau nebesantį aktorių Saulių Mykolaitį. Geriausias draugas - ir aktorius Andrius Bialobžeskis. Labai geri draugai yra rašytojas Herkus Kunčius, poetas Aidas Marčėnas, poetas ir kritikas Liudvikas Jakimavičius. Visai iš kitos srities - sportininkas ir prodiuseris Rolandas Skaisgirys.

"Kadaise mane nustebino Josifo Brodskio frazė, kai jis, paklaustas apie du savo draugus, kurie vienas kito nepažįsta, atsakė: abu draugai, bet negalima maišyti kompanijų. Iš tikrųjų taip atsitinka. Sueina, sakykim, tavo draugai iš skirtingų sričių, ir matai, kad tarp jų prasideda trintis: tu čia menininkas, aktorius ar rašytojas, tu - sportininkas ar "reklamščikas". Ir ta trintis tave erzina. Mėgini supažindinti ar taikyti. Galiausiai kam to reikia?! Nors, aišku, malonu, kai mano draugai taip pat draugauja", - sakė pašnekovas.

Vis dėlto menininkas pasigenda ir vienatvės, tylos minučių. Tarp daugybės darbų sunku atgauti jėgas. Jau seniai neturėjo normalių atostogų. Šiemet galbūt atostogaus, nes jei seksis rašyti naujo serialo scenarijų - tas 44 serijas rašo kartu su jauna rašytoja Ugne Barauskaite - iki filmavimo liks apie pusę mėnesio. Kaip tik tuo metu, liepą, neturės jokių kitų darbų ir tikrai išvažiuos į kaimą ar dar kur nors.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"