TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Kai muzika pasiekia Lietuvos gilumą

2006 11 04 0:00
Profesorius Rimvydas Žigaitis - jau dešimt metų Lietuvos muzikų sąjungos prezidentas.
Michailo Raškovskio nuotrauka

Lapkritį Lietuvos muzikų sąjunga mini 70-metį. Per jubiliejui skirtą festivalį "Didysis muzikų žygis per Lietuvą" visose šalies apskrityse lankysis iškilūs aukštojo muzikos meno atstovai ir rengs bendrus šventinius koncertus su geriausiais vietos atlikėjais.

Lapkričio 19 dieną Nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje rengiamas dešimtasis "Didysis muzikų paradas". Renginyje dalyvaus per 400 atlikėjų, bus paskelbti "Auksinio disko" laureatai ir pagerbti šiemet jubiliejus švenčiantys muzikos veteranai. LŽ kalbina Lietuvos muzikų sąjungos prezidentą profesorių Rimvydą Žigaitį.

- Lietuvos muzikų sąjunga daug nuveikė puoselėdama šalies muzikines tradicijas. Kurios veiklos sritys, jūsų manymu, reikšmingiausios mūsų visuomenei?

- 1936 metais įsteigta Lietuvių muzikų draugija (taip ji tada vadinta) turėjo pirmtakų. Maždaug nuo 1924 metų Kaune vyko judėjimas. Didieji muzikai rengė dainų šventes, 1931 metais išėjo pirmasis "Muzikos barų" žurnalas.

Tuometinei Lietuvių muzikų draugijai vadovavęs kompozitorius Nikodemas Martinonis, pasitelkęs didelį bendraminčių būrį, ėmė siekti įvairios muzikos meno sklaidos. Rūpinosi dainų švenčių rengimu ir chorų steigimu, jų konkursais, chorvedžių literatūros leidyba, muzikiniu švietimu. Buvo mokytojų sekcija, pučiamųjų orkestrų vadovų sekcija, sistemingai organizuoti vargonininkų kursai, dainų šventes rengė rajonuose. Per jas paprastai vykdavo simfoniniai koncertai, o diriguodavo dažniausiai Balys Dvarionas.

1940-aisiais viskas nutrūko.

1967 metais buvusioje Sovietų Sąjungoje buvo įsteigta Visasąjunginė muzikos draugija. Jai vadovavo žinoma dainininkė Irina Archipova. Visose respublikose įsteigti padaliniai kiek galėjo skleidė muzikos meną.

1989 metais buvo atgaivintas "Muzikos barų" leidinys. Tačiau tuometinis pirmininkas Povilas Dičius staiga mirė, ir draugija pradėjo griūti. 1995 metais Lietuvos muzikų grupė nutarė ją atgaivinti, o vadovauti prikalbino mane. Dvisavaitiniai "Muzikos barai" pradėti leisti kaip žurnalas. Nuo 2000-ųjų jis jau leidžiamas spalvotas ir su kompaktine plokštele.

- Kokios tradicijos puoselėjamos dabar?

- Mūsų veiklos pagrindas ir tikslas - skleisti atlikėjų meną, skatinti jų kūrybinę veiklą. Pirmiausia žurnale "Muzikos barai" pristatome ne tik atlikėjus, jų kūrybinį kelią, bet ir visos Lietuvos muzikinio gyvenimo vyksmą. Kompaktinėje plokštelėje pristatome ir atlikėjų muziką. Šiemet rengiama jau dešimtoji Lietuvos muzikų šventė "Didysis muzikų paradas". Šalyje yra daug atlikėjų, tačiau labai nedaug jų kviečiama dalyvauti koncertinėje veikloje. Todėl vienas svarbiausių šventės tikslų - pristatyti Lietuvai tuos didžiulius turtus.

Turbūt prasmingiausia veikla - muzikos ir bendrojo lavinimo mokyklose rengiami mūsų atlikėjų koncertai. Reikia dėti pagrindus kultūros ateičiai. Lietuvoje klestintis "popsas", mano supratimu, labiau smukdo kultūrą, nei prisideda prie jos. Mūsų koncertai pasiekia Lietuvos gilumą. Jie vyksta Zarasuose, Rokiškyje, Švenčionėliuose, Joniškyje, Naujojoje Akmenėje, Mažeikiuose, Skuode, Salantuose, Prienuose, Alytuje.

Atlikėjai pristatomi ir Vilniaus rotušėje rengiamose muzikinėse popietėse. Be to, rengiame nusipelniusių kultūros žmonių pagerbimo vakarones. Skaudu, bet jie dabar dažniausiai pamirštami.

Dar vienas veiklos baras - knygų, natų ir kompaktinių plokštelių leidyba. Unikalus darbas ir didelis palengvinimas mokytojams bei moksleiviams - išleisti kompaktinių plokštelių komplektai vidurinių mokyklų muzikos pamokoms.

- Per "Didįjį muzikų paradą 2006" jau šeštą kartą bus teikiami "Auksinio disko" prizai. Gal galėtumėte atskleisti šių metų laureatus?

- Nebūtų staigmenos per šventę. Tik tiek galiu pasakyti, kad jau turime 21 "Auksinio disko" laureatą. Tai žymiausi mūsų atlikėjai. Šiemet bus įvardyti dar keturi: dainininkas, instrumentininkas, kamerinis ansamblis ir džiazo atlikėjas. Tokios yra "Auksinio disko" nominacijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"