TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Kai piniginėje švilpauja vėjai

2008 11 22 0:00
Kai būna sunku, dainininkas Ž.Žvagulis, kaip ir visa Lietuva, "suspaudžia" savo poreikius.
LŽ archyvo nuotrauka

Turbūt visi žino posakį: "O kam gyventi lengva?" Žymiems, populiariems žmonėms irgi yra tekę skaičiuoti kiekvieną centą. Galbūt jų pasakojimai praskaidrins nuotaiką tiems, kurie girdėdami kalbas apie ekonominę krizę su nerimu galvoja apie rytojų.

Šis ruduo kelią liūdesį ne tik todėl, kad dangus vis dažniau apsiniaukęs ir dienos trumpėja. Apie sėlinančią ekonominę krizę, kai teks stipriai susiveržti diržus, turbūt visi ką nors girdėjo. Dauguma ir svarstė, kaip reikės ištverti, kokių malonių ar net svarbių dalykų atsisakyti. Dažnas žmogus per savo gyvenimą bent kartą patiria, kas yra sunkus metas. Ir užsigrūdinęs kitą kartą, jei toks pasitaiko, į paniką nepuola. Supranta, kad ir pakilimai, ir duobės - neišvengiami.

Apie duobes, kaip iš jų ropštėsi, mums pasakojo dainininkas Žilvinas Žvagulis, režisierius ir rašytojas Vytautas V.Landsbergis, finansų ekspertas Gitanas Nausėda, aktorius ir režisierius Ramūnas Abukevičius, politikas Jonas Čekuolis, pramogų verslo atstovė Rūta Lukoševičiūtė, animacijos režisierius ir dailininkas Ilja Bereznickas, o kaip išverti sunkumus, komentavo psichoanalitikas Raimundas Milašiūnas.

Nusiimti karūnas

Kai žmonės taupo, pirmiausia "į plaučius" gauna pramogos. Tai savo kailiu patiria leidybinės kompanijos "Zuzi records" bendraturtis Žilvinas Žvagulis. "Jau seniai jaučiu ir ruošiuosi nuosmukiui", - patvirtina atlikėjas.

Ž.Žvagulis trečią kartą susiduria su finansiniais sunkumais. Panašius dalykus jam teko išgyventi 1990 ir 1999 metais. "Suspaudi" savo poreikius kaip ir visa Lietuva", - ką daryti, paprastai paaiškina muzikantas.

Šiuo metu jis labiausiai nerimauja dėl kolektyvų, kuriuos globoja. Neseniai sukurta grupė "Fuego", "Blogos mergaitės", Milanno, "Patruliai"... Koncertų būna vis mažiau, vien savaitgaliais. Ž.Žvagulis siūlo susirasti papildomo darbelio tiems kolektyvų nariams, kurie gali tai padaryti. "Reikia nusiimti nuo galvų karūnas ir dirbti", - pataria iš pramogų verslo gyvenantis atlikėjas.

Kruopos ir bulvės

"Turbūt kiekvieno mėnesio pabaigoje", - kada yra tekę išgyventi sunkius laikus, sako režisierius ir rašytojas Vytautas V.Landsbergis. Kai gyveni "iš kūrybos", esi priklausomas nuo daugybės aplinkybių.

V.V.Landsbergis prisiminė, kaip prieš penkerius metus jų šeima suprato, kad Vilniuje neišgyvens: menininkui reikėjo ir reikia išmaitinti, aprengti ir į mokslus išleisti keturis vaikus.

Vytautas, įpratęs pats viską nešti ant kupros, nusprendė daryti pauzę - išvažiuoti iš sostinės. Tuomet šeima išnuomojo savo būstą Vilniuje ir nusipirko namą Anykščiuose. "Gyvenome iš nuomos pinigų - darbų visai nebuvo", - teigia pašnekovas. Dvejus metus šeima maitinosi "kruopomis ir bulvėmis". Tada ėmė rastis naujų V.V.Landsbergio kūrinių vaikams. "Anykščiuose parašiau geriausias knygas", - įsitikinęs rašytojas. Jam teko daug ką iš naujo permąstyti.

"Kartais pabendrauju su poetu Vytautu Blože. Jis užsiima joga, išsiverčia su penkiais litais per dieną. Susidėlioja taip, kad užtektų maistui ir gėrimui", - pasakoja V.V.Landsbergis. Jo nuomone, dažnai bėda yra ta, jog labai daug norime. Geriau pagalvojus, galime minti dviratį ar eiti pėsčiomis, užuot važiavę automobiliu, mažiau kalbėti telefonu. Kiekviena krizė, anot rašytojo, yra laimė, nes išmoko eikvoti mažiau energijos nereikalingiems dalykams.

Jei grįžta nerimas dėl finansinių sunkumų, Vytautas sau primena: "Dievas davė dantis, duos ir į dantis... Duos duonos." Pinigai nėra esminis dalykas. Tuo menininkas įsitikino būdamas Indijoje - ten filmavo tibetiečių gyvenimą. "Kai pamatai, kad jie gyvena 10-20 kartų blogiau, bet šypsosi, yra laimingi, tada supranti - laimę lemia ne pinigų kiekis, o priešingai", - tvirtina V.V.Landsbergis.

10 rublių

Net geriems ekonomistams ir finansininkams teko patirti kišenių tuštėjimo metą. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pasakoja apie jaunystėje patirtus sunkumus: "Kai buvau studentas, gaudavau 40 rublių stipendiją ir dar tiek iš tėvų. Tai nebuvo beviltiškai mažai, bet ir ne per daugiausia." Norėdamas prisidurti, jis imdavosi darbų. Prisimena, kaip eidavo iškrauti daržovių ir vaisių vagonų. Kartą, iškrovęs vagoną vynuogių, gavo 10 rublių. Žemiau nei tuo metu ekonomisto finansai nebuvo kritę. "Tačiau sunkesnė padėtis netrukdė linksmintis, nueiti į restoraną. Gyvenome kitoje sistemoje", - sako ekonomistas. Jaunuolis norėjo keliauti, bet turimi rubliai neleido studentui net svajoti apie tai. Gitaną pradžiugino tėvai - išleido sūnų į dvi keliones. Po antro kurso jis važiavo atostogauti į Krasnojarsko kraštą, prie Baikalo ežero. Po ketvirto - į Kamčiatką. "Unikalios kelionės. Nežinau, ar antrą kartą pavyks išsiveržti į tuos kraštus", - abejoja G.Nausėda.

Tuomet Gitanas buvo jaunas, laimingas dėl visko, kas vyksta, ir manė, kad nėra tokių problemų, kurių negalėtų išspręsti. Dabar jam baisu ne dėl savęs, bet dėl vaikų, šeimos gerovės. "Turbūt normalu retkarčiais pagalvoti, kas būtų, jei netektum sveikatos ar nutiktų kita nelaimė. Baisu dėl artimųjų", - teigia dviejų vaikų tėvas.

Rūpintis artimaisiais G.Nausėda greičiausiai išmoko iš tėvų - jie visuomet palaikė sūnų: jei ne finansiškai, tai moraliai. "Jeigu artimieji paprašytų, būčiau pasirengęs padėti. Bet kol kas finansinės paramos niekas neprašė", - sako pašnekovas.

G.Nausėda nenori nieko įžeisti savo patarimais, kad vargstantys žmonės nemanytų, jog jis, žvelgdamas iš stiklinio bokšto, nesupranta jų padėties. Vyras prisimena savo sunkius laikus ir tvirtina, kad labiausiai padeda vidinis optimizmas, tikėjimas, jog problemas išspręsi. "Negandų visada bus. Yra dalykų, kurių negalime išvengti", - nuteikia ekonomistas. Jis pritaria nuomonei, kad šiuo metu ypač reikia taupyti.

Kultūros žmonės užsigrūdinę

Aktorius ir režisierius Ramūnas Abukevičius tikina, kad svarbiausia - turėti mėgstamą užsiėmimą, tada neatsidursi psichologinėje duobėje. Susiklosčius aplinkybėms jis dukart buvo išėjęs iš teatro, patyrė bedarbio dalią. Aktorius elgėsi taip, kaip įprasta patekus į tokią padėtį, - užsiregistravo darbo biržoje. Ir nepuolė į depresiją. Rengė literatūrines programas ir kaip skaitovas keliavo po Lietuvą. "Teatruose laisvų darbo vietų nebuvo, tačiau turėjau laisvės pranašumą - galimybę parodyti iniciatyvą ir dirbti mėgstamą darbą, - aiškina R.Abukevičius. - Turbūt tuo laiku pasąmonėje kilo dabartinio mano Intymiojo teatro idėja. Tada man į rankas pakliuvo rašytojo Alberto Camus medžiaga, pagal kurią vėliau atsirado spektaklis."

Klausiamas, kas sudėtingiau - finansinės problemos ar psichologinis diskomfortas, aktorius sako: "Sunkiausia pateisinti savo egzistenciją. Jei sutari su savimi dirbdamas kokį nors kitą darbą, viskas gerai."

Anot R.Abukevičiaus, žmogus gali dirbti daugelį darbų, todėl neturėtų pūstis, savęs sureikšminti. Vienu metu aktorius buvo įsidarbinęs metalu prekiaujančioje įmonėje. Tokį darbą jis rado per pažįstamus. "Koncertai yra koncertai, renginiai yra renginiai, bet kai negauni nuolatinės, nors ir mažos, algos, nežinai, kas bus po mėnesio, jautiesi nekaip", - sako R.Abukevičius.

Aktorius šaiposi, kad kultūros žmonės nuolat gyvena susiveržę diržus. Negauna Seimo narių ar ministrų atlyginimų. Tad sunkumai nebaugina, jie yra užsigrūdinę. Klausiamas, kaip išgyventi galimą ekonominę krizę, aktorius nusijuokia: "Visas gyvenimas yra krizė. Gimsti ir patenki į ją, kažkaip prisitaikai ir gyveni."

Pamokė skaudi patirtis

Buvęs Seimo narys Jonas Čekuolis žino, ką reiškia neturėti pinigų net būtiniausiems dalykams. "Tai buvo seniai, nesinori ir prisiminti", - sako vyras, tuomet turėjęs šeimą. Jis išsikapstė vien savo jėgomis: "Maksimaliai susikaupiau, įtempiau visą savo valią, ir pasisekė. Tai paprasčiau, nei gali atrodyti."

Nors patirtis skaudi, Jonas nebijo vėl stokoti. Tiesą sakant, niekada apie tai negalvoja. Dar daugiau: pažįstamiems, draugams, bičiuliams prireikus stengiasi padėti, paskolinti pinigų.

Vyras pataria nebijoti: "Nerimtai kalbant nežinome, ar krizė prasideda 9 valandą ryto ir baigiasi 6 valandą vakare, ar priešingai... Stengiuosi gyventi atsakingai, planuoti į perspektyvą." J.Čekuolio manymu, derėtų pačiam neprisigalvoti baimių.

Nereikia panikuoti

Pramogų verslo atstovė Rūta Lukoševičiūtė sako, kad svarbiausia - nepulti į paniką. Jai irgi yra tekę išgyventi sunkius laikus. "Atkūrus nepriklausomybę, kai Lietuvoje buvo blokada, studijavau Lietuvos ir Amerikos verslo kolegijoje. Tėveliai buvo sumokėję už mokslą, bet išlaikyti save turėjau pati. Pinigų trūko. Tada susiradau tokį užsiėmimą - ėmiau privačiai mokyti anglų kalbos", - prisimena R.Lukoševičiūtė. Tačiau pasitaikydavo tokių dienų, kai ji valgydavo vien vandenyje virtas bulves.

Rūta, nors ir nesimaudo piniguose, linkusi paremti tuos, kuriems sunku. Ji mano turinti draugų, kurie irgi pagelbėtų, jei pačiai kiltų finansinių problemų.

"Kai žinai, kad blogai ne tau vienai, o visiems, kad kada nors iš to išsikapstysi ir bus geriau, labai neišgyveni. Jei panikuosi, geriau nepasidarys. Reikia gyventi kuo racionaliau, susiskaičiuoti, kiek gali išleisti, pagalvoti, ko nelabai reikia. Prieš pirkdama kokį nors daiktą gerai pamąstau, ar jis man tikrai būtinas, - aiškina pramogų verslo atstovė. - Su vienu kolega kalbėjomės, kad Amerikoje - išties krizė. Ten uždaromos žinomų prekės ženklų parduotuvės, tuštėja gyvenamieji rajonai. O pas mus... nežinau."

Baldai - iš gatvės

Animacinių filmų režisierius ir dailininkas Ilja Bereznickas šiuo metu neturi kuo skųstis. Kad ir netrūksta pinigų, menininkas moka juos skaičiuoti. Kai vienu metu gyveno ir dirbo Amerikoje, jis stengėsi verstis kuo taupiau. Niujorke būstą, kuriame buvo apsigyvenęs, apstatė iš gatvės suneštais baldais. Vakaruose įprasta senus, bet dar gerus baldus, keičiant juos naujais, sudėti prie namų, kad juos galėtų pasiimti mažiau pasiturintys žmonės. Netoli menininko namų buvo antikvarinė parduotuvė, kuri kartą per mėnesį rengdavo aukcionus. Ko per juos neparduodavo, atiduodavo žmonėms už dyką. Taip vaikščiodamas naktimis po miestą ir rinkdamas įvairius rakandus I.Bereznickas galiausiai susikūrė puikų būsto interjerą.

Animacijos režisierius prisiminė ir gyvenimą Izraelyje. Ten buvo dienų, kai labai norėjosi valgyti, bet pinigų turėjo mažai, reikėjo taupyti. I.Bereznickas nueidavo į turgų ir neva ragaudamas vaisius bei daržoves prisivalgydavo. Nuo apelsinmedžių pasiskindavo apelsinų.

Kai sunku, nesvajokite

"Baisiausia būna ne tada, kai neturi pinigų, o kai neturi darbo", - aiškina pašnekovas. Tada ir pasiskolinti sunku, nes nežinai, kada galėsi grąžinti. "Tuomet tenka imti tai, ką esi pasidėjęs sandėliuke, o vieną dieną ten nieko nebelieka", - sako I.Bereznickas. Kad tokioje situacijoje nepultum į depresiją, menininkas pataria susirasti mėgstamą užsiėmimą. Mat kai žmogus ką nors daro, galiausiai už tai ką nors gauna. I.Bereznickas prisipažįsta, kad yra buvę akimirkų, kai galvą užplūsdavo sunkios mintys. Tačiau būdamas energingas jis galiausiai rasdavo išeitį, kaip iš kūrybos užsidirbti pinigų. "Darbas gali būti nebūtinai toks, apie kurį svajoji", - sunkiu metu neskraidyti dausose siūlo menininkas. Jo nuomone, svarbiausia yra supratimas, kad esi kam nors reikalingas.

"Reikėtų atsisakyti visko, kas nebūtina. Patikrinti, ką gali sau leisti. Nebūtina keliauti į kokius nors tailandus. Galima džiaugtis ir mažais dalykais", - pataria populiaraus animacinio filmo "Baubas" režisierius.

Patys sukuriame keblumų

Psichoanalitikas Raimundas Milašiūnas teigia niekada nepatyręs piniginės krizės. Jis viską skaičiuoja: žino, kiek turi pinigų, kiek gali išleisti, ir niekada neviršija galimybių. Dar nebuvo taip, kad Raimundas sėdėtų be pinigų.

Kita vertus, jis puikiai supranta žmones, kuriems finansiškai sunku. "Padedu jiems pamatyti, kaip patys sukuria krizę", - sako R.Milašiūnas. Specialistas tvirtina, kad mes patys kalti dėl keblių situacijų: neskaičiuojame pinigų, galvojame tik apie šią akimirką, neplanuojame. Psichologiškai kartais esame mazochistai - norime save "nubausti", todėl pasiduodame, nieko nedarome, kad situacija pasikeistų.

Psichoanalitikas nelinkęs skolinti pinigų, jau mieliau aukoja elgetoms. "Skolinti nėra paprasta. Pamąstau, ar man tai gali atsiliepti. Labai priklauso nuo to, kam skolinu ir kiek", - dėsto vyras.

Vienintelis būdas išsisukti nuo nemalonių netikėtumų - skaičiuoti pinigus. "Neįsivaizduokite, kad kaip nors išplauksite. Kartais gali padėti tik planavimas", - pataria specialistas. Jis siūlo kritiškai žiūrėti į pranešimus apie finansinę krizę ir netikėti bet kuo. Svarbu, kad prognozuotų patikimas, patirties turintis specialistas. "Nuramina pokalbis su tuo, kas tikrai tai išmano", - aiškina R.Milašiūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"