TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Kai uždainuoja čigonai, abejingų nelieka

2016 07 02 6:00
Ištvanas Kvikas skiria daug jėgų romų problemoms spręsti ir kultūriniam paveldui puoselėti. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ilgametis romų ansamblio „Sare Roma“ vadovas Ištvanas Kvikas neįsivaizduoja gyvenimo be savo tautos muzikos ir šokių. Jau būdamas septynerių jis nusitvėręs puodą su kiemo vaikais mušė ugningus čigoniškus ritmus ir traukė širdį virpinančias tėvų ir senelių dainas, o pastaraisiais dešimtmečiais skleidžia romų tautos kultūrinį paveldą Lietuvoje ir toli už jos ribų.

„Sare Roma“ išvertus iš romų kalbos reiškia „visi kartu“. Pasak Ištvano, dar prieškariu, kai jo seneliai atvyko į Lietuvą, susibūrė šis dainuojančių ir šokančių čigonų kolektyvas. I. Kvikas ansambliui pradėjo vadovauti 1996-aisiais. „Žinau, kad mano seneliai atvyko pirmiausia į Klaipėdą, vėliau kurį laiką gyveno Kupiškyje, dar vėliau įsikūrė Vilniuje. Sovietmečiu, kad neklajotų po pasaulį, čigonams buvo suteikiama galimybė apsistoti tam tikrose vietose, tad mano seneliai įleido šaknis čia. Keletą metų pagyveno tabore, paskui gavo žemės sklypą ir susikūrė savo namus, kur gimė mano tėvas, vėliau ir aš“, – pasakojo Ištvanas.

"Sare Roma" nariai savo pasirodymais uždega žiūrovų širdis./Asmeninio albumo nuotraukos

Ne tas taboras

Kaip sakė „Sare Roma“ vadovas, iš tėvų ir senelių pasakojimo jis žino, kad prieš daugelį metų taboras buvo visai kitoks – savitas ir gražus, nekamuojamas problemų, apnikusių jį dabar. „Kai man buvo trylika metų, Lietuvos televizija nufilmavo filmą apie taborą „Čigoniška laimė“. Juosta dar atspindi tą senąją taboro dvasią, ji pateko į auksinę televizijos filmų kolekciją. Tai, kas vyksta tabore pastaruoju metu, yra baisus sovietmečio paveldas, mes visomis jėgomis stengiamės padėti spręsti situaciją“, – teigė pašnekovas. Ištvanas prisipažino, kad dažnai pasvajoja pagyventi taip, kaip gyveno jo pirmtakai – palapinėje, gamtoje, dainuojant ir šokant prie laužo. „Visada prašiau tėvų ir senelių, kad papasakotų, kaip jie gyveno seniau, kai čigonai laisvai klajojo per pasaulį. Norėčiau pajausti tą tikrąją taboro dvasią“, – sakė I. Kvikas.

Ištvanas ypač didžiuojasi, jog gentainiai nėra karinga ir pikta tauta. Apsigyvenę kokioje nors vietovėje, jie stengiasi prisitaikyti prie vietos sąlygų, tačiau tuo pat metu labai saugo ir savo unikalias tradicijas. „Gyvendami Rusijoje romai tampa stačiatikiais, įsikūrę arabų šalyse – musulmonais, Lietuvoje mes laikomės krikščioniškų tradicijų. Net į čigonų kalbą ateina šalies, kurioje jie gyvena, žodžiai. Aš drąsiai galiu teigti, jog Lietuva yra mano tėvynė, čia gimiau, baigiau mokyklą, čia gimė ir mano tėvai“, – dėstė pašnekovas.

Grupės merginų dainoms ir šokiui nelieka abejingų.

Muzika padeda suprasti

„Sare Roma“ kolektyvas nuolat dalyvauja įvairiuose muzikiniuose projektuose, kūrybiškai bendradarbiauja su kitais Lietuvos muzikantais ir skleidžia savo tautos kultūrinį paveldą, padedantį griauti įsigalėjusius stereotipus. Anot Ištvano, čigoniška muzika – Dievo dovana, kurią jis visomis galiomis stengiasi pritaikyti supratimo ir pažinimo sklaidai. „Netiesa, kad mūsų muzika yra „restoraninė“, pramoginė. Ji labai gili, joje daug džiazo elementų, senojo folkloro. Tik dabar pamažu randasi supratimas apie tikrąją romų muziką, ją mes ir stengiamės propaguoti. Mano tautos muzikinis paveldas toks gausus, kad galėčiau visą gyvenimą koncertuoti nesukūręs nė vienos savo dainos, dainuodamas tik senąsias melodijas“, – tikino Ištvanas. Jis priminė, kad čigonų muzikos paveldu naudojasi viso pasaulio muzikantai, užtenka paminėti vien tokius kūrėjus kaip Emiras Kusturica ar Goranas Bregovičius, kurių muzikos šaknys yra iš romų tautos lobyno.

"Scenoje tavo akys turi degti", - įsitikinęs Ištvanas.

Muzikuojama šeimomis

Nors ansamblio vadovas neslėpė vengiantis „šeimyninės rangos“ grupėje, muzikalumo genas šias pastangas žlugdo: iš tėvų potraukį į muziką, gerą balsą ir šokio pojūtį paveldėjo vyresnioji dukra Jelizaveta, devyniolikmetis sūnus Artūras. Jis per tris mėnesius kone profesionaliai išmoko skambinti gitara ir savo muzikavimu pamažu įtikino tėvą, kad yra vertas groti kartu. „Labai stengiausi savo šeimynykščius nuo šio „užkrato“ apsaugoti, tačiau nepavyko – muzikos genas nugalėjo“, – sakė pašnekovas. Kad aistra romų muzikiniam paveldui būdinga visiems Kvikams, byloja ir tai, jog Ištvano giminės atstovai dalyvauja ir vienintelio pasaulyje profesionalaus čigonų teatro „Romen“, įsikūrusio Maskvoje, veikloje.

Ištvanas neigia mintį, esą visi čigonai dainingi ir puikiai šoka. „Tikrai ne. Reikia labai daug pastangų ir kantrybės, norint išmokti šokti ir dainuoti. Taip, romai turi savitą charizmą, bet ją reikia išugdyti, išpuoselėti. Scenoje turi degti atlikėjo akys, iš jo sklisti šokio magija, balsas – perduoti šimtmečiais sukauptą tautos muzikinį paveldą“, – tikino I. Kvikas.

"Sare Roma" ansambliui Ištvanas Kvikas (centre) vadovauja jau ne pirmą dešimtmetį.

Daug veiklos vienu metu

„Sare Roma“ vadovas prisipažino, kad jam, gimusiam po Dvynių ženklu, sunku nustygti vietoje. Juokėsi, kad jam gyvenime visko reikia daug: daug balsų, daug šokio, daug vaikų, daug jėgų – tik tada jaučiasi gerai. „Mano didžiulis pomėgis yra aviacija. Kol kas esu virtualus pilotas, licencijos skraidyti dar neturiu. Dar viena aistra – maisto gaminimas. Kiekvieną dieną, kad ir koks būčiau pavargęs, grįžęs namo gaminu šeimai ką nors skanaus. Varžomės su žmona, nes ir ji labai puiki šeimininkė, bet aš stengiuosi neužleisti lyderio pozicijų – gaminu viso pasaulio šalių patiekalus – nuo prancūziškų iki azijietiškų“, – prisipažino Ištvanas.

Užsiima I. Kvikas ir verslu – turi nuosavą piceriją, sakė ketinąs kurti tradicinės čigonų virtuvės kavinę. „Šiuo metu romų padėtis gana probleminė. Anksčiau bendruomenė buvo pavyzdinė, tačiau sovietmečiu viskas keitėsi blogyn. Dar būdamas vaikas domėjausi, kaip buvo seniau. Pasirodo, visi čigonai dirbdavo, to, kas vyksta dabar, nebuvo. Seniau mano tautoje žmonės, kurie šitaip elgėsi, kaip dabar tabore, būdavo tiesiog išvejami iš bendruomenės. Taboro gyventojai yra suluošinti sovietinės sistemos, ir mano tikslas padėti jiems grįžti į normalų gyvenimą. Tai nebus lengva, žinau, bet reikia jiems į rankas duoti meškerę, kad galėtų pasigauti savo žuvį“, – sakė pašnekovas.

Prieš trejus metus Ištvanas su kolegomis įsteigė Lietuvos romų bendruomenę ir stengiasi keisti situaciją. Kol kas entuziastai ieško tinkamo problemos sprendimo modelio, tariasi su pačiais čigonų taboro atstovais, kaip tai teisingai padaryti, atsižvelgti į tautiečių valią, o ne vadovautis „universaliais“ nurodymais. Su jaunais kolegomis, kurie neturi išankstinių stereotipų, iš visų jėgų stengiasi, kad būtų sukurtas tarsi verslo inkubatorius, kur romų bendruomenės atstovai galėtų patys „pačiupinėti“ atsiveriančias darbo galimybes. „Mažai kas žino, kad, pavyzdžiui, Marijampolėje yra čigonų bendruomenė, kuri augina apie keturias dešimtis veislinių žirgų. Juk ten galima įsteigti turizmo centrą, kur žmonės mielai lankysis, jodinės šiais puikiais žirgais, ir nauda bus visiems. Norime įkurti Vilniuje romų kultūros centrą, kur puoselėtume savo kultūrinį paveldą – dainas, šokį, kalbą, net ir būrimą. Tai turi būti daroma ne kur nors turguje, o pasitelkiant kultūrinę tradiciją, parodant naudojamus amuletus, atskleidžiant užkalbėjimus. Tikrai atsirastų žmonių, kurie mielai ateitų pasėdėti prie čigoniško laužo, paragautų jų gaminamų patiekalų, paklausytų atliekamų romansų ir senųjų dainų. Tai – mūsų siekiamybė ir, manau, ilgainiui tai sukursime“, – optimistiškai nusiteikęs „Sare Roma“ vadovas.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"