TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Kai vyrai meta... svorį

2009 05 09 0:00
Dainininkas G.Paškevičius kasmet valo organizmą.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

"Jautiesi nuolat alkanas. O kai vyras alkanas, jis viskuo nepatenkintas, irzlus, piktas", - atsidūsta vienas mūsų kalbintų, kadaise ne kartą lieknėti bandžiusių stipriosios lyties atstovų. Jam antrina kiti du. Dar priduria, jog vyrai gali mesti svorį ne tik iš meilės ar dėl mirtinos ligos, bet todėl, kad patys nori ar draugai įkalbina.

Šią savaitę, gegužės 6-ąją, buvo minima Tarptautinė diena be dietų. Ne paslaptis, kad dažniausiai ir daugiausiai apie dietas, svorio pokyčius, nereikalingus kilogramus linkusios postringauti moterys. Tačiau lieknėti ryžtasi ne tik jos. Nusprendėme išklausyti, kokia vyrų svorio metimo patirtis. Pakalbinome tris žinomus šalies žmones: dainininką Gytį Paškevičių, buvusį televizijos laidų vedėją, vieno Kauno restorano savininką, svorio metimo realybės šou XXL dalyvį Gediminą Juodeiką ir Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos Informacijos technologijų skyriaus vedėją Povilą Ramošką.

Gyvas pavyzdys.

Prieš ketverius metus pramogų ir šou verslo pasaulis suūžė apie stebuklingą dainininko G.Paškevičiaus atjaunėjimą ir sulieknėjimą. Buvo viešai svarstoma, kad atlikėjas 18 kilogramų palengvėjo dėl žmonos Rugilės. Vyras nekreipė dėmesio į tokias kalbas, o paklaustas, kodėl nusprendė mesti svorį, juokdamasis atsikirsdavo norėjęs atnaujinti įvaizdį, troškęs permainų. Tąkart dainininkas vadino save gyvu pavyzdžiu, kad vyrai gali lieknėti ne tik iš meilės arba dėl mirtinos ligos, o šiaip sau - dėl to, jog norisi. Papasakojo, kad tiek daug svorio atsikratė laikydamasis dietos pagal kraujo grupę - formulę buvo gavęs dovanų. "Turėjau pasiryžti ir atsisakyti valgyti nurodytus maisto produktus: miltinius patiekalus, bulves, duoną, kiaulieną. Tai ir padariau", - sako jis. Šiandien G.Paškevičius neslepia, kad dalis numestų kilogramų sugrįžo. "Deja, didžioji dalis - net 12, - šypteli 180 cm ūgio vyras. - Kodėl? Tiesiog lioviausi skrupulingai laikęsis visų nurodymų. Šiuo metu sveriu 90 kilogramų." Po ano įsimintino sulieknėjimo atlikėjas kasmet kelias savaites skiria organizmui išvalyti: nevartoja alkoholio, mažiau valgo. "Kam man to reikia? Kad jausčiausi sveikesnis, žvalesnis, energingesnis", - patikina jis.

G.Paškevičius minutėlę pagalvoja, paklaustas, kas sunkiausia laikantis dietos. "Nežinau, - prataria. - Manau, kiekvienam kyla individualių sunkumų. Lieknėjimo procesui svarbiausia - nusiteikimas, jog tau to tikrai reikia, taip pat būtina save įtikinti, kad bus nelengva. Saviįtaiga - galinga jėga."

Už ir prieš

Dainininkas pritaria teiginiui, jog geriausia mesti svorį derinant sportą ir mitybą. Tačiau, jo nuomone, lieknėjant tokiu būdu dažnai koją pakiša kantrybės stoka, nes pirmi išvaizdos pokyčiai pastebimi tik po kelių mėnesių. "Dauguma žmonių drastiškomis dietomis susižavi vien dėl to, kad per trumpą laiką matomas akivaizdus rezultatas. Jiems pabosta laukti, kol svarstyklės parodys išsvajotąjį "mažiau", tad ima ir į viską nusispjauna, vėl pradeda valgyti, liaujasi sportavę, - tvirtina atlikėjas. - Kai svoris krinta sparčiai, psichologinė savijauta būna kur kas geresnė, lengviau viską ištverti." G.Paškevičius daro išvadą, kad efektyviau mesti svorį laikantis dietos, bet sveikiau - koreguojant maitinimosi įpročius ir didinant fizinį aktyvumą. Antru atveju rezultatas būna ilgalaikis. Pasak vyro, sulieknėjus nedera atsipalaiduoti ir į mitybą žiūrėti pro pirštus, nes tada viskas grįš į ankstesnes vietas. Kad organizmas priprastų prie kitokio maisto ar jo kiekio, reikia maždaug metų ar pusantrų. Kalbėdamas apie sportavimą dainininkas atviras: "Žinau, žmogaus svoriui jis turi itin didžiulę įtaką, bet šiuo metu jaučiuosi apleidęs treniruotes. Į sporto salę nueinu ne taip dažnai, kaip norėčiau. Nelieka laiko. Tačiau laisvalaikį stengiuosi leisti kuo aktyviau - nepatinka kiaurą dieną gulėti ant sofos su knyga rankose ar žiūrėti televizorių."

Kaip neperžengti ribos?

G.Paškevičius įsitikinęs, kad tirpdydami nereikalingus kilogramus lengviausiai ir greičiausiai peržengia ribą, t. y. ima kenkti sveikatai, tie žmonės, kurie tai daro drastiškai: badauja, laikosi pačių susigalvotų kokio nors vieno produkto dietų, iki išsekimo sportuoja. "Jei valgysi reguliariai, bet po mažiau, ir tik tai, ko organizmui iš tikrųjų reikia, kad šis nestokotų maisto medžiagų, sveikatai pavojingos ribos niekada nepasieksi, - tikina dainininkas. - Tas pats ir dėl sporto - fizinis krūvis privalo būti protingas, apgalvotas. Mažindamas svorį žmogus neturi jausti diskomforto, lieknėjimas negali tapti manija, kitu atveju jis tikrai nebus sėkmingas."

Stereotipinės frazės apie laimę ir kilogramus romantiškų baladžių atlikėją priverčia šyptelėti. "Kiek žmonių - tiek nuomonių. Vieniems vyrams patinka apkūnios moterys, kad turėtų ką apkabinti, kiti įsimyli tik plonas. Moterys mylimuosius renkasi analogiškai", - sako G.Paškevičius.

Asmeninis rekordas

Anot buvusio televizininko, dabar restorano savininko Gedimino Juodeikos, lieknėti - nepaprastai sudėtingas, daug pastangų, kantrybės ir laiko reikalaujantis darbas. "Privalai gyventi pagal naujas taisykles, kurias diktuoja mityba ir sportas, - tvirtina jis. - Svorio metimas - ne vienos dienos, ne savaitės ir net ne mėnesio ar kelių trukmės procesas. Dažnu atveju jis tampa užduotimi visam gyvenimui. Nebesilaikant dietos, sumažinus fizinį krūvį svoris netrukus grįžta atgalios, ir neretai su dideliu kaupu."

Rezultatyviausiu ir kartu ekstremaliausiu sulieknėjimu pašnekovas įvardija per realybės šou numestus 30 kilogramų. "Dalyvaudamas projekte įsipareigojau ne tik sau, organizatoriams, bet ir televizijos žiūrovams. Tad stengiausi iš paskutiniųjų, - pasakoja Gediminas. - Per keturis mėnesius atsikračiau 30 kilogramų ir pasibaigus projektui svėriau 69 - tiek pat, kiek mokydamasis 9 ar 10 klasėje. Tai buvo mano asmeninis rekordas, net pats sunkiai galėjau patikėti, kad tiek pasiekiau."

G.Juodeika neslepia, jog lieknėti bandė daug kartų ir tiek pat kartų liovėsi "save kankinęs". Sako spontaniškai nuspręsdavęs tai daryti. "Esu iš tų žmonių, kurių svoris linkęs svyruoti. Pakanka kelis vakarus daugiau pavalgyti ir jau galiu skaičiuoti papildomą kilogramą ar du, - teigia jis. - Kai pradedu sau nebepatikti, imuosi veikti, ir priešingai, kai atspindys veidrodyje tenkina, sakau "stop" visiems liesėjimams."

Dieta - savęs kankinimas

Vyras paaiškina, kodėl svorio metimą laikantis dietos vadina savęs kankinimu. "Jautiesi nuolat alkanas. O kai žmogus, ypač vyras, alkanas, jis viskuo nepatenkintas, irzlus, piktas, sunkiai sukalbamas, - atsidūsta Gediminas. - Mano manymu, pirmiausia lieknėjimas koreguoja ne figūrą, o nuotaiką, kitaip tariant, "kerta" per smegenis. Tačiau ilgainiui pradedi jausti satisfakciją: svarstyklės rodo mažiau kilogramų, drabužiai laisvėja, tampi žvalesnis, energingesnis." G.Juodeikos tvirtinimu, pradėjus laikytis dietos sunkiausios būna pirmos trys dienos, kai kam gal net visa savaitė. "Per tiek laiko organizmas apsipranta su pokyčiais: įvyksta psichologinis perversmas, pradeda trauktis skrandis", - sako jis.

Šiandien pašnekovas, kurio ūgis - 174 cm, sveria 94 kilogramus. "Tiek mano ūgio žmogui - per daug. Norėčiau vėl pradėti laikytis dietos, bet dabar tam ne pats tinkamiausias laikas, - pasakoja jis. - Bijau, kad nepajėgsiu. Dirbu restorane, verslas dar tik pradeda įsisukti, tenka viską tikrinti, ragauti vieno ar kito patiekalo. Kaip maitinsi žmones, jei pats nežinosi, kas lėkštėje?"

Pagunda pavalgyti

Bandau provokuoti pašnekovą, kad galbūt lieknėjimas būtų efektyvesnis ne vaikantis naujausių dietų, bet tiesiog reguliuojant mitybą, daugiau judant. "Visiškai su tuo sutinku, - linkteli Gediminas. - Svoriui tiesioginę įtaką daro žmogaus gyvenimo būdas. Jei jis mėgsta skaniai ir daug pavalgyti, jei dėl maisto gali atsisakyti kitų malonumų, nieko keista, kad ilgainiui šis pomėgis virs papildomais kilogramais. Tokiu atveju net dietos laikymasis nebus veiksmingas, draustini produktai vilios dar labiau. Pavalgyti mėgstantiems žmonėms kur kas efektyviau mažinti svorį stebint, ką, kiek ir kaip jie valgo. Maisto iš savęs negalima atimti." G.Juodeikos manymu, vienetai kovojančiųjų su antsvoriu geba atsispirti pagundai pavalgyti ir kardinaliai pakeisti gyvenimo būdą. Vyras šypteli, kad bėgant metams valios imtis tokių dalykų tik mažėja, o ir organizmas į visa tai reaguoja kitaip nei jaunystėje, nes lėtėja medžiagų apykaita.

G.Juodeika pabrėžia, jog metant svorį nepaprastai svarbus fizinis aktyvumas. "Sportas ne tik efektyviai degina kalorijas, bet ir stiprina, stangrina kūną, - tikina jis. - Jau ne vienus metus reguliariai mankštinuosi, tik šiuo metu gal šiek tiek mažesniu krūviu - 2-3 kartus per savaitę. Lankau treniruoklių salę: truputį pabėgioju, pakilnoju svarmenis."

Kiekvienam - savos svajonės

G.Juodeikos žmona Jurgita ir dvylikametis sūnus Mykolas prie šeimos galvos akcijų "nuo šiandien metam svorį" pripratę. "Žmona kartais garsiai pakalba, kad jai taip pat laikas lieknėti. Tačiau kol kas tai tik kalbos, - šypteli vyras. - Pradėjęs laikytis dietos didelio palaikymo ar nepasitenkinimo iš artimųjų nesulaukiu, bet manau, kad jiedu labai nesidžiaugia, kai darau tai drastiškai: kruopščiai skaičiuoju kalorijas, badauju. Juk tuomet tampu piktas kaip širšė, dažniau rėkiu, prie visko kabinėjuosi."

Į klausimą, kaip metant svorį neprarasti saiko, Gediminas atsako taip: "Visos organizmo ligos, sveikatos sutrikimai pirmiausia prasideda smegenyse. Jei žmogus lieknėdamas peržengė ribą, dėl to kaltos ne svarstyklės ar veidrodis, o mąstymas. Kita vertus, esu įsitikinęs, kad labai nedaug žmonių yra patenkinti savo išvaizda. Apkūnesni svajoja sverti mažiau, laibesni - papilnėti, turintys garbanotus plaukus trokšta būti lygiaplaukiai ir panašiai." Pasak G.Juodeikos, norint išvengti neigiamų pasekmių lieknėjant ir pasiekti ilgalaikių rezultatų, geriausia svorį mesti pasikonsultavus su specialistu. "Tačiau reikia žinoti, į ką kreiptis, - sako jis. - Sporto medicina šiek tiek skiriasi nuo paprastos medicinos. Net pats geriausias dietologas ne visada sugebės patarti taip, kaip tai galėtų padaryti kvalifikuotas treneris, puikiai išmanantis ne tik fizinio aktyvumo, bet ir mitybos subtilybes. Juk aktyviai sportuojančio žmogaus organizmas veikia kitaip, nei judančio vidutiniškai ar minimaliai."

Kodėl JAV prezidentas lieknas?

Tokie pasakymai kaip "laimė ne kilogramais matuojama", "gero žmogaus turi būti daug", G.Juodeikos nuomone, neturi nė lašo tiesos. "Nesutinku su taip manančiaisiais, - atkerta jis. - Akį visada greičiau patrauks atletiškas, gražus kūnas, o ne toks, kurį "puošia" keli gelbėjimosi ratai. Nesvarbu, koks žmogus: geras ar blogas - ant kaktos tai neparašyta, pirmiausia jį sutinkame pagal išvaizdą. Tik paskui vertiname pagal protą, būdo savybes. Per didelis svoris - nekalbu apie ligas, kai antsvoris yra jų pasekmė, - silpnos valios požymis. Kodėl, pavyzdžiui, Amerikos niekada nevaldė storas prezidentas? Toks žmogus paprasčiausiai nesugebėtų to daryti, nes jis nesusitvarko net su savo silpnybėmis, kompleksais. Netikiu storuliais, kurie viešai kalba, jog jaučiasi laimingi ir jiems nesvarbu, kaip atrodo. Esu įsitikinęs, kad paslapčia, kai niekas nemato, tokie žmonės ant savęs pyksta, graužiasi."

Septyniskart per savaitę

Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos Informacijos technologijų skyriaus vedėjas Povilas Ramoška prieš kelerius metus svėrė beveik 40 kilogramų daugiau negu šiandien. Dabartinis Povilo svoris - 84 kilogramai, ūgis - 182 centimetrai. "Kiek save pamenu, visada buvau stambus, bet dėl to nekompleksuodavau, - pasakoja jis. - Man atrodė, jog taip ir turi būti. Juk ne vienas toks esu giminėje." Nors žmona Felicija kartais nepiktai paburbėdavo, kad sutuoktinis per daug sveria, vyras sako neteikdavęs tokioms kalboms didelės reikšmės, o lieknėti nusprendęs spontaniškai. "Draugų kompanija nutarė pradėti lankyti sporto klubą. Įkalbino ir mane... Žmona pastaruoju metu vis dažniau primena, kad mesdamas svorį neperlenkčiau lazdos. Nors puikiai žino atsakymą, vis tiek kone kasdien paklausia, ar ir šiandien eisiu sportuoti", - šypteli septynis kartus per savaitę treniruoklių salę lankantis P.Ramoška. Išvydęs nustebusį mano žvilgsnį patikina, jog eina ten su malonumu, tikrai ne pareigos verčiamas. Po minutėlės dar priduria, kad kartais mankštinimąsi sporto klube iškeičia į treniruotę sostinės Vingio parke, mat jau kuris laikas priklauso vienam Vilniaus bėgimo klubui. Ne tik priklauso, bet ir aktyviai dalyvauja jo renginiuose - dvejus metus iš eilės rugsėjo mėnesį vykstančiame Tarptautiniame Vilniaus maratone bėgo 42 kilometrų distanciją. Tiesa, pirmą kartą įveikė tik pusę trasos. Antrą visą maratoną vyras nubėgo vos prieš mėnesį, netoli Kauno vykusiose varžybose, o prieš kelias savaites dalyvavo bėgimo varžybose Nida-Būtingė.

Liūdnas pokštas

Prisiminęs pirmus lieknėjimo mėnesius, pašnekovas prisipažįsta šiandien kartais pagalvojantis, kad nereikalingi kilogramai anuomet tirpo gal truputėlį ir per greitai. "Pokyčiai prasidėjo iš karto, per savaitę netekau kelių kilogramų, per keturias - maždaug dešimties. Pagavo azartas, - pasakoja jis. - Sporto klubą pradėjau lankyti sausio 20 dieną ir iki balandžio 1-osios jau buvau atsikratęs maždaug 25 kilogramų svorio. Specialistai tokį spartų lieknėjimą vertintų kontroversiškai. Tačiau visą tą laiką jaučiausi puikiai, nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų apie galimus sveikatos sutrikimus." P.Ramoška balandžio 1-ąją pamini ne šiaip sau. Tą dieną lieknėjimo procesą vyrui vis dėlto teko nutraukti - jį ištiko infarktas. Tarsi kažkas iš aukščiau Melagių dieną būtų nusprendęs liūdnai papokštauti. "Dėl to, kad sustreikavo širdis, sportas tikrai nekaltas, - skubiai patikina pašnekovas. - Gydytojai sakė, jog infarktą man "uždirbo" antsvoris. Seniai privalėjau sulieknėti, man dar labai pasisekė, kad nesukniubau anksčiau."

Kai pasijuto geriau, P.Ramoška vėl pradėjo treniruotis. Iš pradžių vis didindamas atstumą sparčiu žingsniu vaikščiojo pėsčiomis, o baigiantis vasarai grįžo atgal į sporto klubą.

Atsisakė alaus

Pradėjęs sportuoti vyras atidžiai peržiūrėjo savo mitybą. Dar griežtesnė ji tapo po patirto infarkto. "Iš valgiaraščio visam laikui išbraukiau riebius produktus, atsisakiau alaus. O jį tikrai labai mėgau. Raskite vyrą, kuris nemėgsta, - šypteli P.Ramoška. - Nebuvo lengva, bet ilgainiui pripratau prie naujų maitinimosi įpročių."

Pasak vyro, būtent mitybos koregavimas daugeliui lieknėjančių žmonių ir yra pats sunkiausias dalykas. Skrandis pripratęs gauti dideles porcijas maisto, dėl to yra ištampytas. Kad susitrauktų, reikia laiko. P.Ramoškos manymu, ribą, kai krintantys kilogramai pradeda kenkti sveikatai, lieknėjimo procesu lengviausiai peržengia tie, kurie... neturi antsvorio. "Turiu galvoje žmones, kurie, būdami gal ir ne idealių, bet proporcingų, dailių formų, sveiko kūno sudėjimo, žiūrėdami į veidrodį mato save storus, - teigia jis. - Prarasti saiką padeda ir drastiškos dietos. Jos veiksmingos tik trumpam, pavyzdžiui, laukia šventinis vakaras, o tu netelpi į puošnų drabužį. Jei nori ilgalaikių rezultatų, turi pakeisti gyvenimo būdą: peržiūrėti mitybą, daugiau judėti."

Posakius "laimė ne kilogramais skaičiuojama" ir "gero žmogaus turi būti daug" P.Ramoška įvardija kaip savęs pateisinimą: "Tai tarsi skydas nuo aplinkinių išsakomos kritikos dėl figūros. Kita vertus, krislą tiesos jie gal ir turi. Kartą sulaukiau iš draugų pastabos, jog mano būdas, kai buvau stambesnis, buvo geresnis. Šiaip ar taip, reikia pribręsti, kad pradėtum mesti svorį. Jei pasiduosi spaudimui iš šono, nieko gero iš to nebus."

Jiems lieknėti paprasčiau

Anot sporto klubo "Victoria Gym" trenerio Rimo Matulaičio, vien sportas arba vien pakoreguota mityba atsikratyti tiek svorio, kiek norima, tikrai nepadės. "Būtina derinti ir viena, ir kita. Galutiniams rezultatams nemažai įtakos turi užsispyrimas, valios tvirtumas, motyvacija, kantrybė. Reikia nuteikti save, kad liesėjimo procesas nebus nei lengvas, nei trumpas, kad teks daug ir sunkiai dirbti. Bet kokiu atveju lieknėjant svarbiausia - neprarasti saiko ir stengtis išlaikyti proporcijas, nes jos kūnui suteikia grakštumo, net

jei sveriame ir daugiau nei derėtų.

Mitybą patarčiau koreguoti pamažu, kad organizmas spėtų persiorientuoti, priprasti prie pokyčių. Netinkami produktai - riebūs, sunkiai virškinami, kaloringi, saldūs patiekalai. Vietoj jų rinkitės daržoves, vaisius, kruopas, liesą mėsą, augalinės kilmės riebalus. Kartu vertėtų po truputį mažinti porcijas, stengtis valgyti reguliariai, kasdien panašiu metu, vengti nereikalingo užkandžiavimo.

Mesdami svorį jokiu būdu nebadaukite, ypač po treniruotės. Pasportavus tinka suvalgyti ką nors lieso, priešingu atveju baltymų netekę ir jų stokojantys raumenys ims šių "skolintis" iš aplinkinių vidaus organų: širdies, inkstų, kepenų ir kitų. Tie ilgainiui pradės silpti, dėl to dažniau sirgsite, spartės organizmo senėjimo procesas.

Treniruotės turėtų būti panašios į ištvermę lavinančias pratybas, kitaip tariant, pamažu reikėtų didinti pratimų skaičių ir trumpinti poilsį tarp jų kartojimų. Jei nusprendžiate lankytis treniruoklių salėje, pradėkite nuo paties mažiausio svorio. Stenkitės nekopijuoti kitų žmonių atliekamų pratimų ar sportuoti pagal jų tempą, neskaičiuokite aplinkinių numestų kilogramų ir nelyginkite jų rezultatų su savaisiais. Kiekvienas mūsų esame individualus.

Daugeliui lieknėjančiųjų, ko gero, neduoda ramybės klausimas, kodėl svorio metimo procesą neretai lydi nuotaikų kaita. Tai ypač aktualu tampa tuomet, kai netikėtus pykčio ir susierzinimo proveržius pradeda akcentuoti aplinkiniai. Atsakymas į šį klausimą paprastas - neprognozuojamą nuotaikos svyravimą lemia cukraus kiekio kraujyje ir seratonino sintezės galvos smegenyse sumažėjimas. Matyt, ne veltui sakoma, jog gabalėlis šokolado žmogų padaro laimingesnį ir kad alkanas žmogus - piktas.

Nors gyvename lygių galimybių laikais, vyrams - kad ir kaip moterims nepatiktų tai girdėti - lengviau numesti svorį. Taip jau gamtos sutvarkyta: senovėje medžiotojams vyrams buvo reikalingas raumeningas kūnas, o riebalų ląstelės praversdavo kaip kuras, kurį jie sudegindavo bandydami įveikti auką. Tuo metu namų židinio saugotojoms moterims riebalinis sluoksnis organizme garantuodavo vaisingumą, leisdavo susilaukti sveikų palikuonių."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"