TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Kaip dalijamasi pirties bičiulyste

2014 07 12 6:00
Egidijus Žukauskas. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuviškos pirties bičiulių draugijos (LPBD) pirmininkas Egidijus Žukauskas, aistringas pirties garo ir vantų gerbėjas, su bendraminčiais šią draugiją įkūrė 2009 metais. Jo žmonai Ramunei neliko kito pasirinkimo, irgi teko tapti lietuviškos pirties mėgėja.

Į nuosavo namo rūsyje įrengtą pirtį Egidijus pastaruoju metu beveik neužsuka. "Nebeliko tokio poreikio - kiekvieną savaitę dalyvauju draugijos rengiamose pirtyse, esu kviečiamas aplankyti kitus pirtininkus. LPBD organizuoja daug renginių, kuriuose turiu lankytis, ten ir pasiperiame, ir pasigariname", - šyptelėjo užkietėjęs lietuviškos pirties mėgėjas.

Kaip aistruoliai susivienijo

LPBD vienija pirties mėgėjus ir profesionalius pirtininkus. Jau paminėta penkerių metų veiklos sukaktis, šiuo metu draugija vienija 150 narių, kuriems patinka pirtis, jos tradicijos. "Apie 80 proc. draugijos narių patys net neturi pirties, jiems tiesiog patinka garas ir vantos. Mūsų susibūrimo idėja kaip tik ir yra dalytis pirties bičiulyste: važiuojame vieni pas kitus į svečius, kartą per savaitę rengiame pirtis įvairiuose Lietuvos regionuose", - pasakojo nuo pat įkūrimo šiai draugijai vadovaujantis E. Žukauskas.

Egidijus moko, kaip tinkamai vanoti vantomis. / LPBD archyvo nuotraukos

Pirtimi vyras domėjosi ir mėgavosi nuo pat vaikystės, o 2004 metais su dviem bendraminčiais įkūrė "Pirties akademiją", kuri užsiėmė pirčių aistruolių mokymais: kaip pasistatyti gerą pirtį, kaip ja tinkamai naudotis. Kai pirties bičiulių ratas išsiplėtė ir atsirado poreikis glaudžiau draugauti, burtis bendrai veiklai, natūraliai radosi LPBD. Egidijus tikino, kad griežtai skirstyti pirtis į rusišką, lietuvišką, suomišką ar turkišką - netikslu. "Mes sakome taip: jeigu pirtis stovi Lietuvoje, ji yra lietuviška, - šypsodamasis aiškino vyras. - Yra tam tikri pirties statinių ypatumai: tarkime, suomiai, kurių šalies klimatas šaltesnis, mėgsta karštesnį garą, todėl stato aukštesnes pirtis - kildami į aukštį per kelias plautų pakopas jie gauna daugiau ir karštesnio garo. Mes gyvename vidutinėje zonoje, kur oro temperatūra subalansuota, todėl mums visiškai pakanka 60 laipsnių temperatūros pirties garo. Keliaujant į pietus statomos "šiltosios" pirtys - turkiška, gruziniška, kai pirtyje tiesiog gulima ant šilto plauto, masažuojamas kūnas, maudomasi šilto vandens baseine."

Ir senoliai, ir jaunimas

E. Žukausko teigimu, pagal tradiciją į pirtį einama su visa šeimyna - nuo jauniausio iki seniausio giminės nario. Nors kaimo bendruomenės pirtyje būdavo įprasta pirmiausia praustis vyrams, o tik po jų - moterims, pirties entuziastas aiškino, jog tai daryta dėl racionalų priežasčių: jeigu bendruomenė didelė, į pirtelę visi tiesiog netelpa. Todėl pirmi - gauti karčiausio garo - eidavo vyrai, o pirčiai pravėsus prausdavosi moterys. "Senais laikais šeimos į nuosavą pirtį visada eidavo kartu. Pirtis - tai savotiška gamtos bažnyčia, ji stiprina šeimos ryšį, apvalo dvasią, ne tik kūną", - pabrėžė Egidijus.

Lietuviškos pirties bučiuliai kiekvieną savaitę renkasi pas ką nors į pirtį.

Jis su bendraminčiais puoselėja lietuviškos pirties kultūrą ir tradiciją, kurios specifika - vanotis vantomis. Pirtininkas pasakojo, kad kaimynai latviai labiau linkę pirtis skirti sveikatintis žolelėmis, čia populiari vadinamoji gyduoliška pirties tradicija. O lietuviai pastaruoju metu laimi įvairius vanojimo čempionatus, rengiamus šalyse kaimynėse. "Šias metais Trakuose vyko XVI tarptautinis pirties kongresas. Atvykę suomiai vėliau prisipažino, kad jiems gėda prieš lietuvius, nes jie savo šalyje prarado vanojimosi vantomis džiaugsmą. Dabar to mokosi iš mūsų, lietuvių", - didžiuodamasis sakė E. Žukauskas.

Vantos moterims ir vyrams

Pašnekovas aiškino, kad vantas pirčiai jis visada ruošia pats. Klasikinės lietuviškos vantos rišamos iš beržų, ąžuolų, liepų, šermukšnų, klevų ar kadagių. Yra ir įvairių interpretacijų. "Tarkime, miško ieva - ji puikiai kvepia; pelynų vanta yra nepamainoma aromaterapijos priemonė. Obelų vantos taip pat turi savo specifinį poveikį. Miesto žmogui kartais net sunku suvokti, kad kiekvienas sudžiovintas augalas turi tik jam būdingą kvapą ir daro savitą poveikį kūnui", - teigė Egidijus.

Po karšto garo - šaltas dušas būtinas.

Kiekvienas pirtininkas vantas sau riša pagal kūno sandaros specifiką, plaštakos dydį, rankos nuo alkūnės iki pirštų galiukų ilgį. Pasak pirties aistruolio, vanta - lyg žmogaus rankos tęsinys, ji masažuoja, glamonėja ir švelniai plaka kūną. "Man labiausiai patinka ąžuolų vantos. Jų lapai dideli, vyriško prado, gerai išplaka kūną. Rišu ir beržines vantas, jos tinka kūnui nutrinti po vanojimo. Žmonai Ramunei ruošiu liepų vantą. Jos labai švelnios, o pati liepa - moteriškumo medis, todėl šios vantos pelnytai laikomos moteriškomis. Jeigu tokios vantos rišamos iš šakelių su žiedlapiais, jos dar ir puikiai kvepia. Be to, liepų vanta skaistina ir balina odą. Idealiai tinka visoms moteris", - tikino Egidijus.

Šiuolaikiniam žmogui, pasak Egidijaus, pirtis yra jau ne kaip švarinimosi, prausimosi priemonė - tam yra dušas, vonia - o kaip vidinio atsinaujinimo, psichologinio streso šalinimo būdas. Atėjus į pirtį, žmogaus protas ilsisi, jis pasineria į pojūčius. Po kelių valandų išėjus iš pirties problemos, kamavusios iki tol, pasimiršta ir sumenksta. "Kaip sako pirtininkų patarlė, buvimas pirtyje neįskaičiuotas į gyvenimo trukmę. Tai - papildomai Dievo skirtas laikas", - šyptelėjo E. Žukauskas.

Su saiku - visiems

Pirties aistruolis tikino, kad pirčiai nėra amžiaus ribojimo. Nusijuokė, kad jeigu žmogus sugebėjo ateiti iki pirties durų, jis gali drąsiai eiti ir į vidų. Svarbiausia - viską daryti su saiku ir protu. Nereikia persikaitinti, stengtis subalansuoti pirties klimatą taip, kad jis nekenktų net, tarkime, širdies ligomis sergančiam žmogui. "Širdininkui tinka drėgmė, švelni šiluma, dažnas pirties vėdinimas. Turime tarp saviškių žmogų, kuris net po širdies persodinimo operacijos nenustojo lankytis pirtyje, maudėsi žiemą eketėje. Svarbu balansas, nesivaikyti ekstremalių pojūčių", - teigė pašnekovas. Net mažiems vaikams smagu turkštis ant pirties grindų pastatytose šilto vandens vonelėse, todėl ir tėvai su mažyliais taip pat gali mėgautis lietuviška pirtimi. Tiesa, E. Žukauskas pripažino, kad jeigu žmogus turi odos problemų ar užkrečiamųjų ligų, jam derėtų susilaikyti nuo pirties malonumų, kad nepakenktų sau ir kitiems.

Ritualai patiko žmonai

Kadagių vanta - tikriems vyrams.

LPBD pirmininkas sakė, kad susirinkus draugų būriui pirtyje jis su bičiuliais laikosi ritualų. "Kad draugų būrelis susivienytų, atliekamas pirmo garo ritualas: į kaušelį semiamas vanduo ir šeimos galva arba vyriausias bičiulis paliečia pirštais vandenį, sakydamas kokį nors linkėjimą. Pavyzdžiui, linkiu gero garo, sveikatos, kad dar kartą susitiktume. Kaušelis pereina per visų rankas, kiekvienas liesdamas vandenį pasako savo linkėjimą, tada vanduo pilamas ant įkaitusių akmenų, o visi pakelia rankas ir sako: "Tebūnie taip." Šis trumpas, bet labai veiksmingas ritualas suvienija visą susirinkusią kompaniją", - pasakojo Egidijus.

Vyras prisipažino, kad iš pradžių žmonai Ramunei ne itin patiko jo veikla. Ji iš šeimos atima daug laiko, nes vyras nuolat dalyvauja įvairiuose seminaruose, renginiuose. Tačiau ilgainiui ji pati įsitraukė į LPBD veiklą, tapo valdybos nare, renginių koordinatore. "Dabar ji mielai lankosi pirtyje, gali ir pavadovauti moterų pirčiai. Mūsų vyriškose pirtyse ji nesilanko, bet specifinėse moteriškose, kur naudojama daug žolelių, užpilų, medaus, kaukių ir kitokių grožio produktų, būna mielai", - šyptelėjo Egidijus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"