TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Kaip sunku laukti sūnaus

2012 02 05 11:11

"Miša, kai kada nors išeis iš kalėjimo, nekeršys Putinui. Bet jeigu aš kada nors sutikčiau Putiną, jo nebebūtų šitame pasaulyje", - pasakė motina. Lenkų žurnalistas kalbėjosi su Marina  ir Borisu Chodorkovskiais.

Michailas Chodorkovskis buvo turtingiausias žmogus Rusijoje, valdė "Jukos" naftos imperiją. Dabar pagal teismo paskirtą eilinį nuosprendį atlieka bausmę Karelijoje, Rusijos šiaurėje. Su jo tėvais žurnalistas susitiko vaikų internate Koralove, netoli Maskvos. Internatas įkurtas M.Chodorkovskio iniciatyva paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Jame gyvena ir mokosi 175 vaikai, daugiausia našlaičiai, tarp jų ir iš Dubrovkos ir Beslano, kuriuose buvo įvykdyti teroristų išpuoliai. Vaikais rūpinasi buvusio oligarcho tėvai ir 150 darbuotojų. Internatą išlaiko M.Chodorkovskio įkurtas fondas Londone.

- Prieš savaitę buvote pas sūnų. Ar dažnai matotės?

Marina Chodorkovskaja: - Pasimatome kas du mėnesiai. Mus įleidžia pas jį po du. Galime kalbėtis su juo keturias valandas, tik telefonu, mus skiria stiklas. Kalbamės kabinoje, kurioje yra  dvi kėdės, prikaltos prie grindų. Ragelis tik vienas, todėl kai kalbu su sūnumi, vyras negali, paskui pasikeičiame. Pokalbis kontroliuojamas, ne apie viską galima pasikalbėti.

- Ar Karelijoje sąlygos geresnės negu Krasnokamenske, kur kalėjo anksčiau? Sakėte, kad ten sąlygos, kuriomis susitikdavote, buvo siaubingos.

- Čia kur kas blogiau. Krasnokamenske susitikimams turėjome du kambarėlius: svetainę ir miegamąjį. Buvo sofa, du foteliai, miegamajame - plati lova, virtuvė, du tualetai. Segežoje yra tik ankštas kambarėlis. Kartu kalintieji pritvirtino prie Mišos sofos lentas, kad padidintų plotą miegoti. Advokatai atveža vaikus pasimatyti su tėvu. Michailas gali praleisti su žmona vieną naktį. Kai Michailo žmona grįžo į viešbutį, iš karto turėjo eiti į dušą. Tai geriausiai parodo, kokios ten sąlygos. 

- Ką sūnus pasakoja apie kalėjimo gyvenimą? Apie ką svajoja? Ar sapnuoja laisvę?

- Miša neturi sapnų. Bent taip sako: "Miegu ramiai, manęs nevargina nei košmarai, nei svajonės." Tai, kas kalbama apie jo prezidentiškas ambicijas, nesąmonės.

Kasdien dirba pakuočių dirbtuvėje. Berniukas pasiuntinys: "atnešk, paduok, pašluok". Bet gerai jaučiasi eidamas tokias pareigas - turi laiko mąstyti. Po darbo grįžta į kamerą, ima lapelį popieriaus ir rašo. Kaliniai priprato, kad Miša nuolat rašo, tad neišjungia jam šviesos. Patys visą laiką žiūri televizorių, tai, ką kalėjimo tarnautojai malonėja įjungti, nes kaliniai negali perjunginėti kanalų. O Miša įsikiša į ausis kamštelius ir rašo.

Konfliktų tarp jo ir kitų kalinių nebūna. Kameroje jų daugiau kaip dvidešimt, beveik vien jaunimas, "gastarbeiteriai" iš Tadžikistano arba Uzbekistano. Musulmonai. Kartą atvežiau jam paketą, kuriame buvo šiek tiek vietos, tad nutariau dar nupirkti mėsos. Deja, Segežoje tik viena parduotuvė, kur galima ką nors pirkti. Į kitas įeini, pajunti kvapą ir pradingsta bet koks noras. Toje vienintelėje buvo tik kumpių. Nupirkau, o Miša užsipuolė mane: "Kiauliena? Mama, su manimi sėdi vien musulmonai! Jie pamanys, kad prašiau tokios mėsos sau, nes nenoriu dalytis!"

Pasakojo, kad tai jo kolonijoje didelė problema: ten augina kiaules, virėjai gausiai laisto makaronus kiaulių riebalais. Tie vargšai sėdi tylėdami ir kremta sausą duoną. O Mišai prapuola apetitas. Gaila jam tų jaunų žmonių: metus sėdi už kokį nieką - kas pavogė vištą, kas mobilųjį telefoną, kas pardavė narkotikų. "Įkrėsti tokiems, - sako Miša, - kad prisimintų! O ne kišti į kalėjimą, kur sulaužys jiems stuburą ir užnuodys gyvenimą. Iš ten išeis degdami neapykanta." Michailas su jais pasikalba, jie jį gerbia.

- Segežoje žmonės kalba apie M.Chodorkovskį?

- Nelabai. Tai narkotizuotas, prasigėręs miestas. Pavojingas. Michailo advokatai sako, kad vakarais važiuoja tik taksi. Miestas išaugo apie celiuliozės ir popieriaus fabrikus, kuriuose dirbo 10 tūkst. žmonių. Iš viso jų ten gyvena 30 tūkstančių. Dabar fabrikai sustoję, net dūmai nerūksta iš kaminų. Bet gal taip ir geriau? Geriau Michailui: filtrų ant tų kaminų nėra. Norint įsivaizduoti tą vietą, tereikia nueiti į kapines. Segežoje kapai, daugiausia vyrų, byloja patys: 45-48 metai. Tokia ten vidutinė gyvenimo trukmė.

- O Michailas skundžiasi sveikata?

- Man jis niekada nesiskųs sveikatos būkle. Aš tai suprantu. Jis keturiasdešimt aštuonerių metų, iš jų aštuonerius praleido kalėjime. Tie metai tikrai nepagerino jo sveikatos. Pirmiausia trūksta vitaminų. Maitina sočiai, bet kuo maitina! Kartais obuoliukų pamėtėja į kalėjimo krautuvėlę. Bet - kaip sako Miša - nepirks tik sau, nevalgys vaisių pasislėpęs. O nupirkti visiems neįgali: mėnesiui turi tris tūkstančius rublių. Obuoliai visai kamerai kainuotų maždaug trečdalį tos kvotos. O likusią mėnesio dalį? Kiti neturi nė tiek pinigų. Neturi iš ko jų gauti.

- Kai paskutinį kartą lankėte sūnų, ar kalbėjotės apie politiką, apie tai, kas laukia Rusijos?

- Supraskite, ten apie tokius dalykus negalima kalbėtis.   Savo nuomonę sūnus išdėsto dažnuose interviu ir straipsniuose, kuriuos rašo kameroje. Paskutiniame interviu Miša pasakė, kad liaudis sukils, kad žmonės palengva ima suvokti, jog esama ryšio tarp to, kas dedasi Kremliuje, ir jų gyvenimo padėties. Tas balionas, sūnaus nuomone, turėtų sprogti. O jį perduriančia adata gali tapti kovą vyksiantys prezidento rinkimai ir Putino sugrįžimas į valdžią.  Kalėjime kalbamės šeimos reikalais.

- Masiniai procesai Sankt Peterburge, Maskvoje ir kituose miestuose netikėtai užklupo ir turbūt išgąsdino valdžią?

- Ta negatyvi energija kaupiasi, nors valdžia veržia ir veržia. Neduok Dieve, jei ta energija išsilies į gatves.

Borisas Chodorkovskis: - Kalbėjomės su Miša apie tai prieš daug metų.  "Vienintelis dalykas, kurio bijau, - tada pasakė, - kad pas mus prasidės tokia politika, jog liaudis sukils. Tada pradės plėšti tai, kas jau prisiplėšta, žudyti, daužyti."

M.Ch.: - Baisiausia tai, kad iškils viešumon rudmarškiniai. Nereikia jums aiškinti, kokia tai jėga. Šiurpinanti. Be to, juos, kaip kalbama, globoja viršūnės, jie turi savo bazes, apginkluoti, fiziškai parengti. Jeigu imsis daryti tvarką, bus baisu. Štai "Naši". Miša vadina juos "Putinjugend". Iš jų nori sukurti politinę partiją.

- Kodėl Michailas grįžo į Rusiją, nors suvokė, kas jo laukia šalyje? Ar jūs, gimdytojai, nepykstate, kad negalvojo apie šeimą?

M.Ch.: - Toks jo būdas. Nesislepia nuo sunkumų. Priešingai, pats juos prisišaukia.

B.Ch.: - Jeigu tada būtų pabėgęs, prikaišiotume jam.

M.Ch.: - Tai baisus pasirinkimas: tarp laisvės ir sąžinės. Kadaise Michailas paklausė manęs: "O kaip būtum tu pasielgusi?" Atsakiau, kad būčiau pasielgusi taip pat. Žinoma, vaikams trūksta tėvo. Jie atvažiuoja pas tėtį, neseniai praleido tris dienas pas Michailą Karelijoje. Gavo kambarį studentų bendrabutyje. Pradėjo priprasti prie Mišos, iš naujo pažinti jį. Kai jį suėmė, vaikai buvo ketverių, neprisimena jo, žiūrinėja nuotraukas, kai kuriuos įrašus. Dabar turi progų patys įsitikinti, kas jis toks, tas "tėtis".

- Michailas buvo turtingiausias žmogus Rusijoje, dabar kalėjime gali išleisti 100 dolerių per mėnesį. Bet dauguma žmonių Rusijoje įsitikinę, kad iki suėmimo perkėlė didžiąją dalį turto į užsienį.

M.Ch.: - Žinau tik tiek, kad Miša turi atidėjęs pinigų tam vaikų internatui, kuriam vadovaujame. Valdžia negali atimti tų pinigų. Bet ir jis negali jų leisti savo reikalams. Mes irgi ne. 

- Ar valdžia nebandė uždaryti tos mokyklos, atimti žemės, pastatų?

M.Ch.: - Negali imti ir uždaryti. Tai nepavyktų dėl juridinių motyvų.   Bet krečia mums kiaulystes. Pavyzdžiui, reikalauja iš šeimų mokesčių už jų vaikų buvimą pas mus. Turime senutę, kuri Dubrovkoje neteko sūnaus ir marčios, liko su dviem anūkais. Negalėjo jų išlaikyti, vaikai atsidūrė pas mus. Dabar valdžia reikalauja iš senutės 49 tūkst. rublių mokesčių, nors vaikai gyvena ir mokosi pas mus nemokamai. Arba Liza, mūsų auklėtinė, kuri šiais metais laiko brandos atestato egzaminus: jos motiną verčia sumokėti 200 tūkst. rublių už tai, kad duktė mokosi pas mus. Iš kur ims tiek pinigų? Tuo klausimu rašėme prezidentui Dmitrijui Medvedevui. Mokesčių inspekcija trumpam pritilo. Tačiau atakos nesibaigia. O jeigu uždarys mūsų internatą, nuvešiu vaikus Putinui - jis netoliese turi namus. Tegul juos globoja.

Ar matėte, koks vanduo bėga iš krano? Rudas nuo rūdžių ir geležies.   Juokaujame, kad ta spalva nuo rūdos, kurią Miša pavogė ir užkasė po mokykla. Todėl valdžia nori prie jos prisikasti. Tariamojo Chodorkovskio lobio paieškos tęsiasi. Visi pasakoja, kiek jis prisigrobė, ir ieškoma pasaulyje jo pinigų. Miša gauna honorarus už straipsnius, kuriuos rašo Vakarų spaudai. 10 proc. eina į jo sąskaitą (tą, kurioje jam leidžia sukaupti 3 tūkst. rublių mėnesiui), 10 proc. - baudžiamajai kolonijai, o likusieji - daugelio milijardų "Jukos" mokesčių skolai mokėti. Neseniai Miša pajuokavo, kad iš pradžių jį pasodino, o dabar leidžia rašyti, kad suteiktų galimybę mokėti skolas.

- Komunistų, nacionalistų mitinguose ir tiesiog gatvėje galima išgirsti, kad Chodorkovskį pagrįstai pasodino, nes žydai išvogė Rusiją. Ar dažnai susiduriate su antisemitizmu?

M.Ch.: - Aš ne.

B.Ch.: - O aš visą gyvenimą. Kai tik kas nors blogai, kalti žydai. Jau tą patyrėme. Gydytojai žudikai - irgi žydai. Visa tai jau buvo.   Dabar, jei tik kas nors, kaltins turkmėnus, tadžikus, išeivius iš Kaukazo.

M.Ch.: - Yra toks anekdotas. Miršta senas armėnas. Aplink stovi visa šeima, o jis sako: "Saugokite žydus!" -  "Bet kodėl?" - klausia kažkuris. "Pribaigs žydus, imsis armėnų."

Pas mus liko mažai žydų. Dabar dėl visko kalti gruzinai, čečėnai, armėnai. Įdomu tai, kad pas Mišą kalėjime ramiau negu laisvėje.   Prisimenu, kartą su Michailo žmona nuvažiavome į Krasnokamenską, kur Miša atliko bausmę. Ateina į pasimatymą nusiskutęs, kvepiantis, su nauju švarku, su maišeliu, o jame - saldainiai, sausainiai, šokoladukai... "Kas čia dabar?" - klausiame. O Miša sako, kad kameros draugai susimetė sutikimui. "Mama ir žmona atvažiuoja, o tu jas tuščiomis rankomis pasitiksi?" Kartą sėdėjo karceryje. Paskui susitikome ir paklausiau jo: "Turbūt išbadėjai, sulysai?" O jis juokiasi: "Priešingai! Mane visą laiką papildomai maitino perduotu maistu." Ten visus vienija bendra nelaimė. Todėl nėra antisemitizmo problemos. 

- Praslinko aštuoneri metai. Ar Michailas neklausia savęs, kodėl jis, o ne kitas oligarchas pakliuvo už grotų?

M.Ch.: - Jis iš jų visų buvo labiausiai nepriklausomas. Kiti klaupėsi ant kelių, lenkė sprandus. Apie korupciją ir būtinybę su ja kovoti prabilo vienintelis, netiesiogiai apkaltino Putino aplinką.  Todėl jis tapo Putinui krislu akyje. Putinas piktas ir kerštingas žmogus. Todėl prisibijo, kad išėjęs į laisvę Miša pradės keršyti.   Nesupranta, kad galima elgtis kitaip. 

- Ar Michailas norės keršyti?

M.Ch.: - Miša - ne. O aš norėsiu (liūdnai šypteli). O kaip, tai dar pamatys. Gyvenimas parodys. Jeigu turėčiau progą susitikti su Putinu, jo nebebūtų pasaulyje!

- Kol Putinas valdys, Miša turbūt neišeis į laisvę.

M.Ch.: - Deja, taip. Jam gali net pateikti eilinių kaltinimų.

B.Ch.: - Aš vis dėlto manau, kad Putinas nekvailas. Todėl turėtų Mišą paleisti. Kartu pagerintų ir savo reitingus prieš rinkimus. 

M.Ch.: - Taigi visi manė, kad Medvedevas pagerins savo reitingus išleisdamas mūsų sūnų į laisvę. To nepadarė. Nėra laisvas žmogus, priklauso nuo kitų, todėl nieko negali. Juk galėjo pasipriešinti Putinui.

B.Ch.: - Kai Putinas pagaliau supras, kad Miša jam nekeršys.

M.Ch.: - Putinas ir buvo, ir tebėra su specialiųjų tarnybų pavadžiu, jis mūsų kegėbistinės praeities ir dabarties produktas. Ir toji aplinka, kuri atvedė jį prie ėdžių, nesutiks, kad jis paleistų Mišą.   Nors, atrodytų, jau tiek prigrobė, kad daugiau nebeįmanoma. Dėl viso to mums siaubingai sunku. Ar įsivaizduojate, kaip sunku laukti sūnaus aštuonerius metus? Bet dėkojame už tai, kad nepamirštate jo. Jeigu ne pasaulio spauda, valdžia seniai būtų suradusi būdą atsikratyti neparankaus kalinio. Ar mažai "nelaimingų atsitikimų" ir žmogžudysčių  pasitaiko kalėjimuose? Nėra žmogaus, nėra problemos. Todėl dėkoju - nes jūs esate mūsų sūnaus gyvybės garantai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"