TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Kaip susikurti malonesnį gyvenimą?

2011 04 30 0:00

"Negalima gyventi maloniai, negyvenant protingai, dorai ir teisingai, - sakė antikinės Graikijos filosofas Epikūras. - Tačiau gyventi protingai, dorai ir teisingai, negyvenant maloniai, irgi neįmanoma."

Šiuolaikinės valstybinės gerovės koncepcijos paremtos gerovės samprata. Todėl tektų įsigilinti į tarsi paprastą klausimą: ką vadiname gerove?

Dar Antikos laikais ginčytasi - ar malonumas yra tas pat kaip ir gerovė? Veikiausiai ne. Gerovė iš esmės yra prasmingo gyvenimo siekis. Todėl negalima jos kurti remiantis vien hedonizmu - juk žmogus nenori jaustis tik patenkintas. Jis nori daugiau - įprasminti savo gyvenimą.

Kita vertus, žmogus nėra robotas. Jis nori teigiamų išgyvenimų. O šie taip pat yra gerovės prielaida, nes ne tik teikia džiaugsmo, bet ir saugo nuo sveikatos sutrikimų, tokių kaip depresija, širdies ir kraujagyslių ligos. Dar įdomiau - dvasinė gerovė veikia ir žmogaus ekonominę padėtį, nes, kaip rodo psichologiniai tyrimai, tie, kurie patiria daugiau džiaugsmo, geba daugiau uždirbti.

Patenkintas valdžia ir savo gyvenimu pilietis, apie kurį svajoja visi politikai, nori ir moka pasirūpinti kitais, padeda jiems, mano, kad jo darbas yra įdomus. Džiaugdamasis sėkme, toks žmogus dalijasi teigiamomis emocijomis ir vengia rodyti pyktį ar nusivylimą. Piliečiai irgi norėtų, kad politikai padėtų kurti visuomenę, kuri juos vertina ir saugo, o drauge bando užkirsti kelią neigiamiems išgyvenimams.

Jie nori ne tik patys būti laimingi, bet ir gyventi laimingoje valstybėje. Ar valstybė tai gali? Ką reikia daryti valdžiai, kad piliečiai pasijustų geriau?

Gerovės kriterijai

JAV mokslininkų diskusiją šia tema apibendrinęs Edas Dinneris pastebi, kad dalį siūlymų sparčiai įgyvendinti būtų sunku, nes jiems reikia nemažų išteklių. Kita vertus, kai kurie projektai galėtų būti realizuojami gana lengvai. Jo nuomone, valstybės institucijos, kurdamos žmonių dvasinę gerovę, turėtų išskirti keliolika priemonių, į kurias derėtų kreipti daugiau dėmesio. Štai šios priemonės.

Darbo užmokestis ir darbo laikas. Suprantama, visi už savo darbą nori gauti daugiau pinigų. Kai darbo užmokestis priklauso nuo ekonomikos padėties, valdžios sprendimai mažai ką gali pakeisti. Tačiau lankstaus darbo grafiko nustatymas, viršvalandžių reglamentavimas galėtų būti santykinai paprastesnis uždavinys.

Žmonių sveikatos būklė. Regis, reikia konstatuoti paprastą tiesą, kad geriau būti sveikam ir turtingam, nei vargstančiam ir ligotam. Tačiau valstybės rūpinimasis piliečių sveikata, aiškios garantuotos medicinos pagalbos sąlygos, kaip patvirtina sociologiniai tyrimai, taip pat pastebimai veikia jų pasitenkinimą gyvenimu.

Pensinis amžius. Ne taip svarbu, ar pilietis išeis į pensiją sulaukęs 62,5 ar 63 metų. Tačiau pasirūpinus pensininkų užimtumu bei laisvalaikiu galima padaryti didelę įtaką ir jų pasitenkinimui gyvenimu.

Socialinė pagalba ligoniams ir rūpinimasis neįgaliais žmonėmis. Valstybė, kuri rūpinasi piliečiais, yra sava. Sveikas, energingas ir pasiturintis žmogus bus laimingesnis, jei žinos, kad jo sumokėti mokesčiai skiriami tiems, kuriems tokios pagalbos iš tikrųjų reikia. Be to, žmonės jaučia pasitenkinimą padėdami silpnesniems žmonėms ir ligoniams.

Saugi mokykla, geras išsilavinimas. Ne kartą girdėtas, bet teisingas posakis: vaikai - gyvenimo džiaugsmas. Jeigu vaikas nėra saugus, jei iš jo tyčiojamasi, jei mokykloje jis nepatiria atradimo džiaugsmo - negali gerai jaustis ir jo tėvai.

Patrauklūs parkai ir poilsio zonos. Gamtos itin tobulinti nereikia. Pakaktų jos nenaikinti ir pasirūpinti, kad parkuose, poilsio vietose būtų švaru bei saugu. Sociologinių tyrimų duomenimis, miestuose, kuriuose daug parkų, gyvenantys žmonės jaučiasi laimingesni nei urbanizuotų didmiesčių gyventojai.

Rūkymo ribojimas. Valstybės įgyvendinamos priemonės ir programos, skirtos mažinti rūkymą, skatinančios mesti rūkyti, ir, aišku, jų sėkmingumas - netikėtai atsidūrė tarp veiksmingesnių pasitenkinimą gyvenimu didinančių būdų.

Triukšmo ribojimas. Šiuolaikinis miestas nuolat ūžia. Atsidūrę miške pajuntame pamirštą tylą. Prie triukšmo priprantame ir jo nebepastebime, tačiau mūsų būseną triukšmas nepastebimai veikia. Žmonės, gyvenantys triukšmingose vietose (šalia magistralių, oro uostų), tampa priekabūs ir pikti. Vakare pritildę televizorių galime nors truputį padėti sau ir kaimynams.

Apžvelgtos dvasinės gerovės, pasitenkinimo gyvenimu kūrimo priemonės sako, kad galime savo gyvenimą padaryti malonesnį. Valstybės vaidmuo siekiant šio tikslo taip pat labai svarus. Vargu ar kuris nors vienas įstatymas padarys mus laimingus, tačiau žinant orientyrus bent galima dažniau susimąstyti apie tai, kiek politiniai sprendimai artina mus prie visuomenės dvasinės gerovės.

Pirmas žingsnis ta linkme galėtų būti įvairių visuomenės grupių pasitenkinimo gyvenimu tyrimai. Kol juos pradės rengti valstybinės statistikos institucijos, skaitytojai gali patys įvertinti bent jau savąją gerovę.

Įvertinkite savo gyvenimo gerovę

Išmatuoti gyvenimo gerovę nėra lengva, bet galima mėginti. Tam Šveicarijos psichologai parengė gana paprastą klausimyną. Tereikia apžvelgiant kiekvieną gyvenimo sritį atsakyti, ar esate ja visiškai nepatenkintas - tokiu atveju gaunate 0 balų, jei tik nepatenkintas, - gaunate 1 balą, jei patenkintas - 2 balus, jei labai patenkintas - 3 balus.

Turite įvertinti:

- sveikatos būklę,

- pasitikėjimą savimi,

- materialinę gerovę,

- fizines galimybes,

- patiriamus skausmus,

- pasitenkinimą visuomenės būkle,

- darbą,

- dvasinio tobulėjimo galimybes,

- šeimos arba partnerystės ryšius,

- savo seksualinį gyvenimą.

Jei surinkote 0-6 balus, jūsų gyvenimo kokybė ypač bloga; jei 7-8, - ji dar gana bloga.

14-18 balų rodo vidutinę gyvenimo kokybę; 19-23 - gerą; 24-30 balų - itin gerą gyvenimo kokybę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"