TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Kaip tapytojui išdygo sparnai

2016 03 12 6:00
Tapytojas Vidas Drėgva gali papasakoti daug įdomių istorijų iš savo karjeros. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kai 1979 metais jaunas tapytojas Vidas Drėgva nupiešė savo pirmą kino afišą, Vilniaus mieste pradėjo atsirasti tuo laiku neįprasti kino anonsai. Gerbėjai net vogdavo juos, tad kartais dailininkas prie afišos palikdavo prierašą, kad pasibaigus filmo demonstravimui atiduos ją gera valia.

Kai baigė tuomečio Vilniaus dailės instituto tapybos specialybę, V. Drėgva net neįsivaizdavo, kad likimas jį nuves į kiną. „Jaunam tapytojui rasti darbą baigus studijas nėra ir tada nebuvo lengva. Tad išgirdęs, jog „Maskvos“ kino teatras ieško dailininko, entuziastingai pasisiūliau. Labai gundė ir tai, kad ten buvo dirbtuvės, kuriose galėjau piešti. Mane priėmė, o kai gavau užduotį nupiešti pirmą kino plakatą, supratau – apie šią discipliną nieko neišmanau“, – prisiminė Vidas.

Vido Drėgvos plakatai pasižymėjo nauja tais laikais stilistika. /Asmeninio archyvo nuotraukos

Vertino „specialistai“

Tapytojas juokėsi, kad pirmą darbą, kurį nupiešė paisydamas tik savo intuicijos, turėjo įvertinti „solidi“ komisija. Kino teatro vadovybė pakvietė valytoją, bilietų kontrolierę ir kasininkę – darbo liaudies atstoves. Šios ir turėjo nuspręsti, ar plakatas tinkamas. „Moteriškėms patiko, tad jį buvo leista rodyti viešai. Kadangi baigiau tapybą, o ne plakatų meną, dažnai juos kurdamas įsižaisdavau. Tai, kas jau buvo gatvėse, man nepatiko, todėl darydavau savaip“, – prisiminė V. Drėgva. Jo kino afišos smarkiai skyrėsi nuo to, ką žmonės iki tol buvo įpratę matyti gatvių stenduose.

Menininko teigimu, svarbiausia užduotis buvo sukurti plastinę intrigą, parinkti tinkamą šriftą, kad žiūrovai susidomėtų, eitų žiūrėti filmo. Pašnekovas juokavo, jog dažniausiai nieko konkretaus apie pačią kino juostą plakate nenupiešdavo, perteikdavo tik nuotaiką, pojūtį, todėl ir pretenzijų nepatenkinti žmonės jam nereiškė. „Tapyba, skulptūra, grafika – štai svarios meno rūšys. O tokie kaip aš – piešiantys filmų plakatus – buvo laikomi tiesiog avantiūristais. Tad ir žaisdavome. Kadangi domėjausi ne tik tapyba, bet ir skulptūra, šriftais, grafika, architektūra, mokėjau daug dalykų. Juos ir taikiau piešdamas kino afišas“, – pasakojo V. Drėgva. Be šio darbo, menininkas užsiėmė veikla su Dainų švenčių organizatoriais, apipavidalindavo kitus to meto renginius.

Kūrėjas sakė, kad nepaisė kanonų ir lietuviškas raides piešė didesnes nei leista.

Kinas ir kuriozai

Nors V. Drėgvos kurti kino plakatai, afišos ir skleistiniai plakatai dabar eksponuojami kino muziejuose, spausdinami šiam menui skirtuose leidiniuose, pats dailininkas neteikia jiems pernelyg daug reikšmės. „Iš esmės tas darbas davė nuolatinių pajamų, be to, sutariau su kolektyvu, turėjau dirbtuvę. Nemanau, kad ten būta labai daug kūrybos“, – atvirai prisipažino pašnekovas. Kurdamas afišas V. Drėgva užsiėmė ir kita veikla – tapyba, piešimu.

Jo dirbtuvių rūsyje nuolat būdavo pilna įvairiausių kino darbuotojų – nuo valytojų iki mechanikų, su visais sakė mielai bendraudavęs. Tokioje aplinkoje nutikdavo ir kuriozų. Tapytojas prisiminė avantiūrą, kai švenčiant vieno darbuotojo gimtadienį į dirbtuvę susirinkusiems žmonėms davė teptukus ir leido piešti ką nori ant naujo filmo plakatui paruoštos drobės. „Kas kaip mokėjo, taip ir pripaišė, kaip tame epizode iš filmo „12 kėdžių“. Buvo smagu, bet rytą jau reikėjo kabinti afišą. Tad paėmiau gerą „penzelį“, pataškiau dėmių, šiek tiek abstrakcijos, parinkau gerą šriftą ir išėjo puikus filmo „Frakas plevėsai“ plakatas. Tikrai neblogas abstraktaus meno kūrinys“, – nusikvatojo prisiminęs V. Drėgva.

Šį kino plakatą kūrė būrys "bendraautorių", šventusių kolegos gimtadienį.

Dailininko žmonos portretas

Laisvos dvasios menininkas net sovietmečiu piešdamas kino afišas leisdavo sau elgtis laisvai. Kai gavo užduotį sukurti plakatą filmui „Dailininko žmonos portretas“, pasielgė taip, kad kitas jo vietoje gal ir darbo būtų netekęs. „Gavau filmo medžiagą, bet ji man pasirodė neįdomi, „nekabinanti“, prėska. Na, nėra iš ko padaryti geros afišos. Tada susiradau gražią savo žmonos nuotrauką ir nupiešiau plakatą pagal ją. Aš – dailininkas? Taip. Ji – dailininko žmona? Taip. Taigi jokios problemos. Kai kolegos filmo plakate atpažino mano žmoną, net žiopčiojo iš nuostabos ir sakė: „Žinojome, jog esi įžūlus, bet kad tiek...“ – apie savo eksperimentus pasakojo tapytojas.

Dėl puikios kino plakatų estetikos V. Drėgvai sovietiniais laikais net leista pavaizduoti šiek tiek erotikos. Dailininkas juokėsi, kad tuomet „erotikos ir sekso nebuvo“, bet jis su kolegomis dailininkais buvo jauni, emocingi, jautrūs moters grožiui. Tad kurdamas kai kurias kino afišas menininkas parodydavo šiek tiek daugiau – paryškintą moters kūno linkį, per medžiagos drapiruotę numanomą akto užuominą. Nusistovėjusius plakatų kūrimo kanonus laužantį dailininką bandė pamėgdžioti ir kiti jo kolegos, tačiau kartą tai vos nesibaigė labai blogai.

Net santūriomis linijomis dailininkas puikiai perteikė filmo esmę.

„Drėgvai galima, tau – ne“

Vidas prisiminė, kaip vienas ne itin talentingas afišų piešėjas taip pat nutarė paeksperimentuoti erotikos elementais. „Padarė tai siaubingai ir tiesmukai – nupiešė kažin kokią moters kūno parodiją. Viena bobulytė, pamačiusi šį „šedevrą“, apipylė jį pamazgomis ir, žinoma, parašė skundą „instancijoms“. Miesto valdžia sukvietė mus apsvarstyti šią nekasdienę situaciją. Tarp kitų visuomenės šulų buvo ir tuometė partinė veikėja Leokadija Diržinskaitė. Kai kolega, lieptas pasiaiškinti dėl tokių nepadorybių eksponavimo, bedė pirštu į mane sakydamas, kad štai Drėgva irgi piešia apnuogintą moters kūną, pamaniau, jog mano karjerai atėjo galas. Bet tada L. Diržinskaitė nužvelgė kalbėtoją akimis ir pasakė: „Kai pieši taip, kaip Drėgva, ir tau bus galima. O jei nemoki – nelįsk.“ Žinokit, išties pajutau, kaip nugaroje kalasi sparnai“, – kvatojo tapytojas.

Surimtėjęs prisipažino tik tada pasijutęs tvirčiau, nes iki tol eksperimentavo baimindamasis, kad vieną dieną jo menas bus uždraustas. Menininkas neslėpė, kad anais laikais nestigo bėdų ir dėl medžiagos. „Mažiau ištapytas afišas žmonės išpjaudavo, per naktį išskalbdavo ir turėdavo patalynės. Pjaudavo ir jaunimėlis, norėdamas pasipuošti sienas. Dirbdamas „Maskvos“ kino teatre net skelbimą buvau parašęs, kad dovanosiu afišas tiems, kam jos patinka. Tik nepjaustykite, o kreipkitės į mane. Ir vienas kitas kreipėsi. Tuo metu dirbau dviejose salėse, kas savaitę reikėdavo pakeisti po keturis plakatus. Esu ištapęs kilometrus drobės. Ne metrus, o kilometrus“, – patikino V. Drėgva.

Tokius skleistinius plakatus dailininkas derindavo net prie metų laiko: žiemą miestą puošdavo nespalvoti darbai.

Anot menininko, dažniausiai jis piešdavo lietuviškų filmų plakatus. Šilčiausius prisiminimus dailininkui paliko juosta „Faktas“ ir gražią žmonių reakciją sukėlęs „Užsispyrėlės sutramdymas“. Kurdamas šio filmo afišą V. Drėgva išbandė tais laikais naują techniką – dirbo purškikliu, kuriuo dažomos mašinos.

„Priskaičiuočiau gal porą dešimčių plakatų, kurie, mano akimis, nutapyti profesionaliai. Kiti – daugiau mažiau. Įsiminė filmo „Mano mažytė žmona“ plaktas – toks sentimentalus, daug prie jo vargau. Norėjosi ir tą mažytę išryškinti, ir žmoną. Laižiau laižiau, kol net kokčiai saldu pasidarė. Gražu, bet jau toks gražumas man negerai. Tada griebiau kempinę ir du sykius – brūkšt per viršų. Atsirado ir skaidrumo, ir dvasingumo. Netikėtas susinervinusio žmogaus judesys staiga atskleidė tai, ką norėjau parodyti“, – pasakojo tapytojas, kurio kurti plakatai įėjo į šio meno žanro istoriją.

Tapytojo kino plakatai rodomi parodose ir muziejuose.
Svarbiausia - sudominti žiūrovą.
Skleistiniai plakatai - kaip kilnojamoji meno paroda.

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"