TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Kaip Ula paveldėjo vaiduoklį

2013 06 22 6:00
Grafikos dizainerė U.Šimulynaitė kūrybos įkvėpimo semiasi iš tėvo palikimo. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Grafikos dizainerė ir knygų vaikams autorė Ula Šimulynaitė iš tėvo, skulptoriaus, tapytojo, grafiko ir rašytojo Šarūno Šimulyno, gavo netradicinį palikimą - Privatų vaiduoklį. Šis tapo dailininkės knygų vaikams, kurias ji leidžia ir skaitmeniniu formatu, personažu.

Rengdama spaudai 1999 metais anapilin iškeliavusio tėčio albumą "Šarūnas Šimulynas. Kelionė per gyvenimą", Ula peržiūrėjo ir perrinko šūsnis jo paliktų kūrinių, darbų sąrašų, kuriuos reikėjo susisteminti, atrinkti, ką publikuoti, ko atsisakyti. "Kartą prietemoje sėdėdama studijoje ir vartydama tėčio darbų sąrašus, radau vienos tapybos ir skulptūros parodos, kurioje jis dalyvavo, katalogą. Ten buvo nurodytas vieno paveikslo pavadinimas: "Mano privatus vaiduoklis". Aš taip apsidžiaugiau - koks genialus pavadinimas! Minėto paveikslo namie nebuvo, jis buvo dovanotas poetui Sigitui Gedai. Tai - tėčio autoportretas: susivėlęs, išsidraikęs vyriškis", - kalbėjo Ula. Tada ji buvo ką tik baigusi grafikos dizaino studijas Vilniaus dailės akademijoje ir pradėjusi dirbti pagal specialybę.

Piešė paslapčiomis

Penkių knygų vaikams autorė pasakojo, kad parengti spaudai ir išleisti tėčio albumą - rasti papildomą finansavimą, surūšiuoti archyvus, atrinkti kūrinius - teko savomis jėgomis. Kad galėtų skirti laiko šiam prasmingam darbui, Ula atsisakė kitų siūlomų darbų ir visa galva pasinėrė į tėčio palikimo įprasminimą. "Tarp tų darbų per pertraukėles pradėjau piešti vaiduokliukus, aprašinėti Privataus vaiduoklio nuotykius. Iš pradžių - patyliukais, slėpdamasi, kad namiškiai neapkaltintų tinginyste, užuot dirbus, ir užsiimant niekais. Maniau, tai gali būti šlamštas. Vėliau parodžiau kitiems, sulaukiau pagyrimų. Tuomet pirmąjį darbą nunešiau į vieną leidyklą, tačiau ten man pasiūlė beveik nemokai atiduoti jiems visas autoriaus teises. Nesutikau. Parengiau projektą, gavau finansavimą ir išleidau "Privataus vaiduoklio gyvenimą". Už jį buvau apdovanota Lietuvos knygos meno konkurso premija", - prisiminė personažo, kurio nuotykiai sugulė jau į tris knygutes vaikams, istoriją U.Šimulynaitė. Jaunai menininkei simboliška, kad ir tėčio kūrybai bei gyvenimui skirtas albumas, ir jos pirmoji vaikiška knygelė išėjo tuo pačiu metu ir taip įprasmino netikėtai įgytą paveldą - Privatų vaiduoklį.

Vaiduoklis prišaukė kotonus

Ula ir tėtis Šarūnas, palikęs dukrai Privatų vaiduoklį. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Knygų vaikams autorė neapsiribojo pasakojimais apie geraširdį vaiduoklį ir jo nuotykius. Gavusi stipendiją trijų mėnesių kūrybinei rezidencijai Paryžiuje, Ula iš viešnagės Prancūzijos sostinėje grįžo su nauja knygele "Kotonai Paryžiuje". Tai istorija apie kotonų, kurie yra panašūs į katinus, tik vaikšto dviem kojomis ir turi medvilnės (prancūziškai - coton) kailiuką, nuotykius Paryžiuje.

"Visos knygutės iliustracijos pieštos Paryžiuje. Tai autentiški vaizdai, įamžinau juos būdama šiame mieste. Vienas paveikslas, kuriame pavaizduota, kaip kotonai geria rytinę kavą terasoje, - vaizdas pro mano viešbutėlio langą. Pro jį matyti puikioji miesto panorama su garsiuoju Eifelio bokštu ir kitomis įžymybėmis", - nuotaikingai pasakojo Ula.

Kūrėja prisipažino, kad istorijos ir iliustracijos jos vaikiškoms knygelėms atsiranda kartu. Ir patikino, jog negalėtų būti tik iliustratorė, piešianti paveikslėlius kito autoriaus sukurtam tekstui. U.Šimulynaitė prasitarė, kad grįždama iš Paryžiaus į Lietuvą vos neprarado jau baigtos knygelės apie kotonus. Su mama ir seserimi, atvykusiomis į Paryžių aplankyti Ulos, dėl nelaimingo atsitikimo traukinyje įstrigo priemiestyje ir pavėlavo į lėktuvą. "Artimiausias skrydis iš Paryžiaus į Vilnių buvo po kelių dienų, todėl už paskutinius pinigus nusipirkome bilietus kuo arčiau namų - į Varšuvą. Manėme, iš ten jau kaip nors parsigausime į Vilnių. Tačiau nuskridus paaiškėjo, kad nebeturime už ką parvažiuoti. Vienintelis kontaktas, kurį turėjome, buvo Jurgio Giedrio - Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje. Paskambinome, jis mus apnakvindino, pamaitino, paskolino pinigų grįžti. Sakė, kad buvome pakliuvusios į tokį rajoną, kuriame didžiausias nusikalstamumas, todėl galėjome būti apiplėštos. Ačiū Dievui, to išvengėme. Kotonai saugiai parvyko į Lietuvą ir netrukus jų istorija buvo išleista nauja knygele", - dramatiškus savo ir kotonų nuotykius linksmai prisiminė U.Šimulynaitė.

Interaktyvūs personažų nuotykiai

Pastaruoju metu Ula savo vaiduoklio istorijas suskaitmenino ir išleido elektroninės knygos formatu. Menininkė prisipažino, kad visko teko mokytis pačiai - animuoti personažus, parinkti muziką ir garsus. Visose trijose knygelėse apie vaiduoklį mažieji skaitytojai gali pasirinkti dvi istorijos pabaigas - su pliuso arba minuso ženklu. "Čia kaip gyvenime - viskas priklauso nuo tavo pasirinkimo. Pasirinksi vieną - sulauksi smūgio, pasirinksi kitą - sėkmės", - šypsodamasi paaiškino knygelių vaikams autorė. Naujausias Ulos darbas "Avinas Liudvikas Besarabijos stepėje" taip pat atsirado po kūrybinės rezidencijos bekraštėse Besarabijos stepėse, kuriose ganosi nesuskaičiuojamos bandos avinų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"