TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Kalėdos jaukios, Kalėdos linksmos

Prancūzė M.Vitureau priprato prie lietuviškų Kalėdų tradicijų. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Gruodžio 24 ir 25 dienomis daugelyje pasaulio vietų žmonės per Kalėdas laiką leis su artimaisiais. Šių švenčių tradicijos įvairiose šalyse turi panašumų, bet yra nuspalvintos savitų kultūrinių niuansų. Lietuvoje gyvenančių užsieniečių LŽ prašė palyginti gimtojo ir mūsų krašto šventinius papročius.

Įvairių gyvenimo aplinkybių į Lietuvą atblokšti ir čia šaknis įleidę užsienio šalių piliečiai per Kalėdas turi progą prisiminti, kaip jos minimos gimtuosiuose kraštuose. Regis, ši krikščioniška šventė švenčiama taip pat - puošiamos eglutės, gaminami gardūs patiekalai, su artimaisiais sėdama prie stalo, keičiamasi dovanėlėmis, einama į svečius ir pamaldas, bet kiekvienas LŽ kalbintas kitatautis vardijo papročius ir patiekalus, apie kuriuos lietuviai gal nė negirdėję. Lietuvoje gyvenimą kuriantiems užsieniečiams daro įspūdį mūsų Kūčių tradicijos. Apie šias šventes LŽ pasakojo latvė Baiba Skurstenė, Jeanas Claude'as Edorh'as iš Dramblio Kaulo Kranto Respublikos, gruzinas Laša Kiknadzė, iš Kosta Rikos į Lietuvą persikėlusi Jordana Gonzalez Cruz Jonkus, prancūzė Marielle Vitureau, britas Markas Splinteris.  

B.Skurstenė per Kalėdas visada skuba namo į Latviją. / LŽ archyvo nuotrauka

Imbiero sausainiai skanesni

Populiari dainininkė latvė Baiba Skurstenė 8 metus gyvena Lietuvoje, bet per Kalėdas visada grįžta į savo gimtinę. Ji pasakojo, kad latviškos švenčių tradicijos skiriasi nuo lietuviškų. "Kalėdas švenčiame dvi dienas - gruodžio 24-ąją ir 25-ąją, - teigė B.Skurstenė. - Pirmą dieną namie su šeima - tėvais ir sese, o antrą - didesniame būryje su giminaičiais." Eglutė atlikėjos namuose Latvijoje įžiebiama gruodžio 24-ąją, bet ši diena nevadinama Kūčiomis. Jeigu yra mažų vaikų, kad jiems būtų smagu, deginamos bengališkosios ugnys. Baibos šeimoje dovanos nededamos po eglute ar į kojines - atneša Kalėdų Senelis. "Mes jo labai laukiame", - šypsojosi atlikėja. Pagal jos šeimos tradicijas kiekvienas šeimos narys, nesvarbu, mažas ar suaugęs, kad gautų dovaną, turi padainuoti dainą ar padeklamuoti eilėraštį. B.Skurstenė patikino, kad į namus gimtinėje Kalėdų Senelis ateina kiekvienais metais.

Šeimynykščiai sėda prie stalo, skanauja šventinių patiekalų. Pagal tradiciją jų būna dvylika - kaip ir Lietuvoje. Mėsos valgių ant šventinių stalų Latvijoje būna abi dienas. Yra ir kitokių skirtumų, lyginant su Lietuva.

Kadangi B.Skurstenė Kalėdų visada grįžta į gimtąją Latviją, jai buvo sudėtinga palyginti savo krašto ir lietuviškas švenčių tradicijas. Ji niekada nešventė Lietuvoje, nėra mačiusi Kūčių vakarą su linkėjimais dalijamų kalėdaičių. Tačiau kūčiukų yra ragavusi. "Tai tokie sausainiukai su pienu, ar ne? - patikslino latvė. - Mačiau ir ragavau. Tačiau didelio įspūdžio nepadarė. Šiek tiek trūksta skonio. Man labiau patinka imbieriniai sausainiai, per Kalėdas kepami Latvijoje. Ši tradicija, regis, atkeliavusi iš Švedijos. Imbieriniai sausainiai formelėse kepami ir dekoruojami namie."

B.Skurstenė sakė, kad jos šeima laikosi tradicijos per Kalėdas valgyti troškintų saldžių kopūstų. Dainininkės nuomone, toks paprotys į Latviją atkeliavo iš Vokietijos. Ji aiškino, kad rauginti kopūstai saldinami cukrumi ir troškinami labai ilgai, kol paruduoja. B.Skurstenė teigė, kad tokiu valgiu vaišinasi arba pas mamą, arba viešėdama pas močiutę gruodžio 25 dieną. "Be šio patiekalo nebūna nė vienų Kalėdų, - patikino pašnekovė. - Visada laukiu, kada galėsiu parvažiuoti ir skanauti troškintų kopūstų." Prie šventinio stalo namie sėda Baiba, jos sesuo su šeima ir mama. Kitą dieną, kai švenčiama su giminaičiais, žmonių susirenka nuo 10 iki 15, tiesa, pastaraisiais metais būna ne visi, nes yra išvažiavusiųjų į užsienio šalis. "Išsibarstėme po pasaulį, bet tomis dienomis stengiamės grįžti namo", - sakė atlikėja. Pati Baiba šioms šventėms visada grįžta į gimtinę. Net jei per Kalėdas reikia koncertuoti, dainininkė vis vien važiuoja namo, kad nors keletą valandų pabūtų su šeima. Jai tai yra labai svarbu.

B.Skurstenė pasakojo, kad Latvijoje per Kalėdas žmonės dažnai leidžia fejerverkus. Latviai tradiciškai namų langus puošia spindinčiomis žvaigždėmis ir trikampėmis žvakidėmis su degančiomis žvakelėmis. Atlikėja teigė, kad Kalėdų šventė jai yra svarbesnė negu Naujųjų metų. "Todėl šeima stengiasi per Kalėdas būti kartu, - tvirtino B.Skurstenė. - Šiais metais į Lietuvą pas mane atvažiuos mama, pasisvečiuos keletą dienų, tada mudvi kartu važiuosime kalėdoti namo į Latviją."

Dainininkei patinka, kaip šių švenčių proga puošiama Lietuva. Ji sakė: "Labai smagu, kad miestas apšviestas - gatvės, namai, tiltai. Ypač gražiai atrodo Vilniaus Gedimino prospektas. Apie prekybos centrus, papuoštus Kalėdų eglutėmis, nė nekalbu."

Gruzinas L.Kiknadzė Kalėdas švenčia ir pagal katalikų, ir pagal stačiatikių tradicijas - du kartus. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Afrikos tradicija - atviri namai

Šeštus metus Lietuvoje gyvenantis juodaodis iš Dramblio Kaulo Kranto Respublikos Jeanas Claude'as Edorh'as juokėsi jau beveik pamiršęs, kaip Kalėdas švęsdavo jo gimtojoje Afrikoje. Pasak įvairių mankštų figūrai tobulinti "JC sports" trenerio, jo gimtinė - krikščioniškas Afrikos kraštas, todėl Kalėdų tradicijos ten gerai žinomos. Tiesa, jos turi šio žemyno savitumo. "Na, pradėkime tuo, kad Afrikoje neauga eglės, taigi per Kalėdas tenka puošti kitus medžius, - nuotaikingai pasakojo Jeanas Claude'as. - Mano šalies gyventojai per šias šventes išdabina lauke prie namų augančius medžius. Namie "eglučių" nepuošia, net vazoninių augalų niekas neapkarsto papuošaliukais. Nėra tokios tradicijos." Pasak J.C.Edorh'o, Dramblio Kaulo Krante Kalėdos švenčiamos ilgai ir labai linksmai. "Afrikos žmonės mėgsta ir moka linksmintis", - tvirtino jis.

Lietuvoje gyvenantis juodaodis sakė, kad Kalėdų metą jo šalies gyventojai savo namų duris atveria visiems - giminaičiams, kaimynams, draugams. Šiame krašte įprasta prie šventinio stalo kviesti visus pro šalį einančius žmones. Jeanas Claude'as su meile prisiminė savo močiutės šioms šventėms gamintą tradicinį troškinį. "Tai toks savitas patiekalas, gaminamas tik per Kalėdas ar kokią kitą didelę šventę, nes jį paruošti užtrunka ilgai. Didžiuliame katile lauke ant ugnies verdamas vietos daržovių ir mėsos troškinys. Susirinkę žmonės susėda ratu aplink katilą ir valgo maistą tiesiog rankomis", - nostalgiškai dėstė vyras. Jo teigimu, šalies gyventojai švęsdami neapsiriboja tik Kalėdų dienomis, linksmybės ir puotos paprastai trunka iki Naujųjų metų arba net iki Trijų Karalių.

Lietuvoje Jeanas Claude'as Kalėdas švenčia taip pat su užmoju. Prisimindamas Afrikos tradiciją dalytis maistu, paprastai jis organizuoja suneštų valgių vaišes, kai ant stalo sudedama daugybė skanių patiekalų. "Man tai primena Afriką - visi mano draugai sukasi aplink maistu nukrautą stalą, ima rankomis ir vaišinasi. Tai panašu į tą močiutės troškinio puodą, aplink kurį susirinkdavo mūsų draugai ir kaimynai", - patikino jis. Afrikiečiui labai imponuoja lietuviškos Kūčios, tokios tradicijos jo šalyje nėra. "Mėgstu žuvis, taigi Kūčių valgiai man labai skanūs. Ypač aguonpienis su kūčiukais - dievinu šį lietuvišką patiekalą. Galiu prisipažinti, kad man patinka visi jūsų šalies patiekalai - cepelinai, vėdarai, bulviniai blynai, silkė... Tačiau visada laukiu, kad bičiuliai pakviestų prie Kūčių stalo ir pavaišintų tuo nuostabiu aguonpieniu", - juokėsi jis. Užaugęs krikščioniškoje Afrikos šalyje, kurioje per Kalėdas būtinai einama į bažnyčią, Jeanas Claude'as sakė, kad Lietuvoje laikosi šios tradicijos.

Treneriui J.C.Edorh'ui labai patinka Lietuvoje per Kūčias valgomas aguonpienis su kūčiukais. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Gruzija švenčia beveik mėnesį

Beveik 20 metų Lietuvoje šaknis įleidęs gruzinas Laša Kiknadzė ne tik tobulai kalba lietuviškai, bet ir Kalėdas švenčia pagal mūsų krašto tradicijas. "Negaliu Lietuvoje švęsti Kalėdų kaip Gruzijoje, nes ten jos švenčiamos nuo gruodžio 25 iki sausio 14 dienos", - nusikvatojo gruziniškų patiekalų restorano "Tiflisi" direktorius ir nuostabus virėjas. Su lietuve žmona Iride, dviem didelėmis dukromis Marija ir Monika bei pagranduku sūneliu Saba Kalėdas Lietuvoje jis švenčia pagal mūsų krašto papročius. "Gruzinai dievina šventes, jie tiesiog kasdien ieško priežasčių švęsti. Patikėkite, mano tauta moka ir mėgsta tai daryti. O kadangi gruzinai yra stačiatikiai, Kalėdos pas mus turėtų būti sausio 7 dieną pagal stačiatikių kalendorių. Tačiau taip nėra, gruzinai švenčia visą laiką nuo gruodžio 25 dienos iki "senųjų Naujųjų metų" - sausio 14-osios", - nuotaikingai pasakojo L.Kiknadzė. Jis sakė, kad specialiai Kalėdoms Gruzijoje specifinių patiekalų negaminama, bet būtinas šių švenčių atributas - įvairiausi saldumynai. "Mūsų šeima Kalėdas švenčia du kartus - lietuviškas su Kūčių vakariene ir 12 patiekalų bei kalėdiniais kepsniais kitą dieną ir dar sausio 7-ąją pakartojame puotą. Kuo švenčių daugiau, tuo geriau", - entuziastingai patikino L.Kiknadzė.

J.Gonzalez Cruz Jonkus nostalgiškai prisimena vaikystę Kosta Rikoje. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Lotynų Amerikos dvasia

Vilniaus universiteto ispanų kalbos dėstytoja Jordana Gonzalez Cruz Jonkus iš Kosta Rikos gyventi į Lietuvą pas vyrą atvyko prieš 28 metus. Temperamentinga moteris sakė, kad jos gimtojoje šalyje Kalėdos švenčiamos pagal ilgametes katalikų tradicijas. "Kosta Rikoje nėra labai gražios tradicijos, kuri yra Lietuvoje, - Kūčių vakarienės. Gruodžio 24-ąją, Kalėdų išvakarėse, šalies žmonės vėlų vakarą būtinai eina į bažnyčią. Pamaldos turi savotišką pavadinimą - Gaidžių mišios. Grįžę iš pamaldų, mano kraštiečiai valgo gausią šventinę vakarienę - čia būtinas keptas kalakutas, įvairios jūrų gėrybės. Vienas įdomesnių Kalėdų patiekalų, kai mišiniu iš kukurūzų miltų ir bulvių piurė įdaryti bananų lapų kvadratėliai verdami su mėsa, kol įgauna pyrago konsistenciją. Patiekalas valgomas šaltas, pjaustomas kaip pyragas. Į Kosta Riką jis atkeliavo iš Meksikos indėnų ir labai prigijo būtent kaip kalėdinis patiekalas", - pasakojo Jordana.

Pasak moters, jos gimtinėje Kalėdų šventėms gaminami specifiniai saldumynai iš Lotynų Amerikoje augančių moliūgų rūšies su cukranendrių sirupu. Tačiau didžiausias džiaugsmas šventės sulaukusiems vaikams būna kiaušinių likeris. "Kalėdos Kosta Rikoje neįsivaizduojamos be kiaušinių likerio. Per šią šventę tėvai leidžia mažiesiems jo paragauti. Pati pamenu, kaip nekantriai laukdavau šio delikateso, nes šiaip vaikams nieko panašaus neduodama. Likerio gamybai naudojamas vietinis romas", - pasakojo J.Gonzalez Cruz Jonkus.

Lietuvoje Kūčių vakarą ji aplanko vyro tėvus, tačiau pasninko tą dieną nesilaiko. "Kalėdų išvakarėse pas mus dažnai susirenka įvairių tautybių draugų būrys. Mes gausiai valgome, linksmai švenčiame. Kadangi tradicija per Kūčias nevalgyti mėsos gyvuoja tik Lietuvoje, mes "griešijame" ir valgome mėsiškus patiekalus, nes kitų šalių žmonės taip įpratę. Bet tikrai sakau, kad lietuviškos Kūčių tradicijos man labai patinka, jos unikalios ir nepakartojamos", - patikino beveik tris dešimtmečius Lietuvoje gyvenanti Jordana.

Britui M.Splinteris prie bažnyčios, esančios netoli tėvų namų Tauntone, Somerseto grafystėje, jis grįžo, kad Kalėdas sutiktų su artimaisiais. / Asmeninio albumo nuotrauka

13 desertų

Daugiau kaip 10 metų Lietuvoje gyvenanti prancūzė Marielle Vitureau Kalėdas sutinka ir Lietuvoje, ir gimtojoje šalyje. Ji pasakojo, kad Prancūzijos Provanso regione taip pat prie stalo sėdama Kalėdų išvakarėse. Marielle pažymėjo, kad tokios tradicijos laikomasi būtent pietinėje Prancūzijos dalyje, kitur - ne. "Tai savotiškos Kūčios, - pasakojo prancūzė. - Paruošiama 13 desertų. Tai gali būti mandarinai, riešutai, melionas, pyragas... Tą vakarą uždegamas židinys. Ugnį kartu įkuria du šeimos nariai - vyriausias ir jauniausias." Kitą dieną Provanse švenčiamos Kalėdos. Šio regiono tradicijos nuo lietuviškų skiriasi ir tuo, kad mėsa valgoma abi dienas, neatsisakoma ir šiek tiek alkoholinių gėrimų.

M.Vitureau priprato prie lietuviškų Kalėdų tradicijų. Mūsų šalyje prancūzė Kalėdas švenčia kartu su vyro Dariaus šeima. Tačiau ruošdamasi šioms šventėms Marielle savarankiškai virtuvėje nešeimininkauja. "Lietuviško maisto gaminimo tradicijos per daug skiriasi nuo prancūziškų", - paaiškino ji. Todėl kalėdinius patiekalus ruošia kartu su anyta. Prancūzė mėgsta lietuvių valgius iš silkių, o kūčiukų skonis nepatinka. "Kalėdaičių laužymo tradicija graži. Malonu, kad artimi žmonės susirenka prie vieno stalo. Tik Prancūzijoje ilgiau laiko praleidžiama susėdus, valgant ir bendraujant. Galbūt lietuviai laikosi pasninko, išalksta, todėl greičiau pavalgo", - nusišypsojo ji.

M.Vitureau sakė, kad kalėdines dovanas deda į kojines ir slepia po gražiai papuošta eglute. Kitą rytą jos ištraukiamos. Dovanėlės daug džiaugsmo suteikia Marielle ir Dariaus dukrelėms - penkerių su puse Onai ir dvejų su puse Noemi. "Labai smagu švęsti su vaikais", - tvirtino M.Vitureau. Pasak prancūzės, Lietuvoje Kalėdos atrodo gražios, spalvingos, žaižaruojančios šviesomis. Apskritai šioms šventėms skiriama daugiau dėmesio. Prancūzijoje, pasak M.Vitureau, triukšmingiau švenčiami Naujieji metai. "Lietuvoje būna daugiau sveikinimų su Kalėdomis negu mano gimtojoje šalyje, - teigė ji. - O gruodžio 26-oji Prancūzijoje - jau darbo diena. Tad Kalėdos ten - kuklesnė šventė." Pati M.Vitureau siunčia daugiau naujamečių sveikinimų negu kalėdinių.

Ant stalo - kalakutiena

Beveik 10 metų Vilniuje gyvenantis muzikantas, renginių organizatorius Markas Splinteris šiais metais Kalėdas sutiks namie Didžiojoje Britanijoje. Gruodžio 25 dieną tradiciškai jis švenčia su šeima - tėvais, seserimi, giminaičiais. "Negaliu pasakyti, kad susirinks visi artimi žmonės iš įvairiausių pasaulio vietų, nes kai kurie artimieji gyvena, tarkime, Australijoje", - šypsojosi pašnekovas. Tądien namie Anglijoje ruošiami valgiai šventiniam stalui. "Griežto sąrašo, kiek valgių ir kokie, nebūna, - teigė M.Splinteris. - Tradiciškais galima vadinti kalakutienos patiekalus, bet gali būti ir kitokių variantų." Kaip praleis Kalėdas, kokių bus pramogų, kokių valgių, sugalvoja pačios britų šeimos, nėra tokių papročių, kurių būtinai laikytųsi šioje šalyje gyvenantys žmonės. M.Splinteris šypsojosi, kad dažniausiai sočiai valgoma, mielai gurkšnojama, galiausiai einama miegoti. Dovanų nuo Kalėdų Senelio dažniausiai gauna vaikai, jas mažyliai po eglute randa gruodžio 25-osios rytą. M.Splinterio šeimos nariai vieni kitiems taip pat paruošia ką nors malonaus. "Pats ką nors dovanosiu ir gausiu nuo sesers, draugės. Nors šios tradicijos nelabai mėgstu, - sakė jis. - Man patinka Kalėdas švęsti su šeima, pabūti su artimais žmonėmis. Tai yra esmė, juolab kad gyvenu toli nuo jų - Lietuvoje." Kalėdas sutikęs su artimaisiais M.Splinteris grįš į Lietuvą - čia su draugais jis švęs Naujuosius metus.

Britas sakė, kad Lietuva ir Anglija per šias šventes puošiama panašiai - eglutės, dekoracijos, šviesos. Keletą kartų per Kalėdas M.Splinteris yra buvęs Lietuvoje. Pasilikdavo mūsų krašte tokiais atvejais, kai žinodavo, jog tėvai bus ne Anglijoje, o kur nors išvykę. Apie lietuviškas Kūčias britui pasakojo draugai. Tačiau pats M.Splinteris gruodžio 24 dieną nėra sėdėjęs prie šventinio stalo, todėl negali pasidalyti įspūdžiais. Jis žino, kad tą vakarą nevalgoma mėsa, nevartojami alkoholiniai gėrimai. Ar kada yra ragavęs kūčiukų, neprisimena, bent atmintin tai neįstrigę. M.Splinteris yra girdėjęs apie mūsų krašto kalėdinius burtus, kai merginos bando sužinoti, ar kitais metais ištekės. Britui patiko, kaip pagal senovės lietuvių papročius prieš Kūčias atsikratoma blogų emocijų, pykčio, neišsipildžiusių lūkesčių ir nuodėmių, - trankant lazdomis per bluku vadinamą medinę trinką. "Tokios tradicijos, mano nuomone, labai smagios", - tvirtino M.Splinteris.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"