TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Kapitonas nežino, kas yra jūros liga

2016 09 05 6:59
Kelto"Ahtena" kapitonas Pavelas Morozovas. Rasos Pakalkienės nuotraukos

Kai po didelio bangavimo jūroje kelto kapitonas Pavelas Morozovas išlipa į krantą, žemė jam po kojomis nelinguoja. Beveik mėnesį jis būna atsakingas už keltą, plaukiantį tarp Lietuvos ir Vokietijos, vėliau tiek pat laiko ilsisi ir – vėl laivu iškeliauja į vandens platumas.

Kai vakaro dangų nuspalvina saulėlydis, iš Klaipėdos tarptautinės jūrų perkėlos pajuda danų kompanijos „DFDS Seaways“ keltas „Athena“. Prisižiūrėjus tamsėjančios jūros vaizdų galima eiti ilsėtis. Po ramios nakties, kuriai netrukdo tyliai burzgiantis keltas, išaušta diena. Judame vokiškojo Kylio link, kurį pasieksime vakarop. Dabar galima pasidairyti po denį, apžiūrėti vidaus patalpas. Galiausiai atsiranda galimybė aplankyti kapitoną ir su juo pabendrauti. Perėjus kelis koridorius ir posūkius, palipus metalo laiptais galiausiai atsiduriama prie kapitono tiltelio. Iš čia valdomas keltas.

Prieš kapitono P. Morozovo akis – prietaisų skydai ir Baltijos jūra, nuo dangaus skiriama vos matomo horizonto. Kuriam laikui kapitonas atitrūksta nuo vadovavimo laivui ir papasakoja apie save ir savo darbą.

Kapitono tiltelio vaizdas.

Ten, kur nukreipė

„Pats nesirinkau, kur dirbti, kur nukreipė, ten važiavau, – apie tai, kaip jūreivystės mokęsis tuomečiame Leningrade (dabar Sank Peterburgas) atsidūrė Klaipėdoje, pasakoja P. Morozovas. – Kažkodėl daugelis bendramokslių norėjo pasilikti Piteryje. Daug kas išvažiavo į Murmanską dėl „riebaus rublio“, nes ten mokėjo gerokai didesnį atlyginimą. Klaipėdą tiesiog mažai kas žinojo.“

Kapitonas neslepia pats neturėjęs supratimo, kokia yra Klaipėda, kokios ten darbo ir gyvenimo sąlygos. Težinojo, kad egzistuoja Lietuvos laivininkystė, bet daugiau – ne kažin ką. „Atvažiavus paaiškėjo, kad čia – geriausios sąlygos, – prisimena P. Morozovas. – Buvau jaunas specialistas. Viengungis. Po trejų metų gavau vieno kambario kooperatinį butą. Vedusieji dar greičiau būsto sulaukdavo. O Murmanske eilėje buto laukdavo po 15 metų. Taigi Klaipėda pasirodė geriausias variantas.“

Šiame Lietuvos pajūrio mieste jis gyvena nuo 1978 metų.

Iš kelto denio matyti jūra su baltais laivais.

Darbo ir poilsio – po mėnesį

P. Morozovas jau 21 metus dirba kapitonu. Kadaise pradėjo dirbti jūreiviu. Vėliau gilinosi į jūreivystės mokslus ir kilo pareigose. Sako, praktiškai pažino visas karjeros pakopas.

„Dabar pagal amžių esu vyriausias kelte“, – su šypsena sako vyras. „DFDS Seaways“ kompanijoje yra dirbęs beveik visuose keltuose. Kapitonas paskaičiuoja, kad 28 dienas dirba, tiek pat – ilsisi. Jis yra patenkintas tokiu grafiku. Reisu Klaipėda-Kylis vokiečių kalbą mokantis P. Morozovas plaukioja daugiau kaip penkerius pastaruosius metus.

Gaisrą užgesino pati įgula

Kelto kapitono darbas atsakingas, reikia sugebėti ne tik vadovauti komandai, vesti laivą pirmyn, bet ir esant reikalui priimti greitus sprendimus, kai nėra laiko ilgai mąstyti, o reikia veikti nedelsiant. Tarkime, keltui plaukiant jūra per pastaruosius metus teko keletą kartų kviesti straigtasparnį dėl netikėtai susirgusio keleivio. Jeigu žmogaus sveikatos sutrikimas nėra labai sudėtingas, konsultuojamasi telefonu, kokią pagalbą jam gali suteikti įgula.

Vienas labiausiai P. Morozovui įsiminusių įvykių – gaisras kelte „Victoria Seaways“ prieš kelerius metus. Tai atsitiko paryčiais, plaukiant iš Kylio į Klaipėdą. Gaisras kilo trečiajame denyje, kuriame buvo krovininiai automobiliai. Priešgaisrinės sistemos suveikė, keleivių evakuacijos neprireikė. Situaciją stabilizavo ir liepsnas užgesino pati laivo įgula. Žmonės per gaisrą nenukentėjo. Kiek pavėlavęs laivas parplaukė Klaipėdą. Tada šiuo kelto „Victoria Seaways“ reisu plaukė 37 įgulos nariai, o vadovavo kapitonas P. Morozovas.

„Svarbu laiku pastebėti, – prisimindamas aną incidentą sako kapitonas. – Visa kita priklauso nuo darbuotojų kvalifikacijos.“

Šiuo metu P. Morozovas vadovauja įgulai, kurią sudaro 41 narys, įskaitant tris praktikantus, studijuojančius Klaipėdos aukštojoje jūreivystės mokykloje.

Katpinono baras, kuriame laiką leidžia keleiviai.

Pripratęs prie audrų

Klausiamas, ar būnant jūroje kelia nerimą audros, P. Morozovas su šypsena atsako, kad štormų gali bijoti keleiviai, bet ne jis. Kapitonas pasakoja, kad reise Klaipėda-Kylis sudėtingiausia, kai būna šiaurinis vėjas, keliantis dideles bangas.

Kas yra jūros liga, vyras sako niekada nepatyręs nuo tų laikų, kai buvo kursantas. „Adaptavausi, – teigia P. Morozovas. – Kiekvieno žmogaus vestibuliarinis aparatas skirtingas.“ Kai po didelio bangavimo jūroje išlipa į krantą, jis nepatiria jausmo, tarsi žemė po kojomis linguotų.

Pasak kapitono, vasarą keltu keliauja apie 300 keleivių, neskaičiuojant keliamų sunkvežimių vairuotojų, žiemą mažiau – apie 100. Gabenamų automobilių eilė vidutiniškai būtų daugiau kaip du kilometrai, jei jie būtų išrikiuoti į vieną liniją.

Pomėgis – prie vandens

Jūros peizažu kapitonas nelinkęs gėrėtis. Tai yra keleivių malonumas. Vandens platumos per daugelį metų jam tapo įprastais vaizdais. P. Morozovas sako, kad iš metų sezonų labiausiai patinka pavasaris ir vasara. Žiemą dažniau galima tikėtis štormo. O ir diena trumpa – vėlai švinta ir greitai temsta.

Būdamas krante P. Morozovas laisvalaikiu mėgsta žvejoti. Dar jam smagu grybauti. Sako, kad patinka upės, miškas. Vasaromis keliauja į gimtąją Rusiją, lanko šioje šalyje gyvenantį tėvą. Kapitonas yra kilęs iš Vologdos srities, besiribojančios su Leningrado sritimi. Jo gimtinė – apie 600 km nuo Sank Peterburgo. P. Morozovas juokauja, kad ten gerai gaudyti žuvį, nes nėra žvejybos kontrolės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"