TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Kapitono Flinto nuopuoliai ir pakilimai

2008 06 14 0:00
S.Bartaška jau aštuonerius metus Lietuvos vaikams pažįstamas kaip kapitonas Flintas.
Asmeninio albumo nuotrauka

Saulius Bartaška bene geriausiai Lietuvoje pažįstamas vaikams. Aštuonerius metus jis vaidina personažą kapitoną Flintą. Turintis tris atžalas 45 metų vyras kupinas energijos, nors gyvenime buvo ir sunkių dienų: susirgo ir mirė pirmoji žmona, neteko brolio, buvo pradėjęs girtauti.

S.Bartaška gimė, užaugo ir gyvena Kaune. Čia baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas, vasaromis vadovavo stovyklai, dirbo žurnalistinį darbą, vedė radijo laidas, išleido keturis dainų albumus, įsteigė leidinį vaikams "Tukas", kuris kitados pateko į populiariausių leidinių penketuką. Ketverius metus buvo jo vyriausiuoju redaktoriumi, paskui išėjo į "Todėlčių". Kai tie patys redakcijos žmonės pradėjo leisti "Flinto" žurnalą, pasisiūlė tapti gyvuoju Flintu, kuris lankytų Lietuvos vaikus per įvairias šventes.

Vasaros - stovyklose

- Nuolat būnate tarp vaikų. Kaip pasirinkote tokį darbą?

- Tikriausiai todėl, kad būdamas paauglys vasarą praleidau geroje stovykloje Kulautuvoje prie Kauno. Ten pajutau, kad stovyklauti man patinka. Gal todėl, kad ten aura buvo itin kultūrinė. Po poros metų pasitaikė laimė tapti stovyklos vadovu. Tada po paskutinių egzaminų, kai bendraklasiai važiavo puotauti, pradėjau dirbti su vaikais. Septynerius metus toje stovykloje dirbau.

- O pagrindinis darbas, nes stovyklos būna tik vasarą?

- Būdavo, kad iš pagrindinio darbo neišleisdavo. Tada parašydavau pareiškimą išeiti ir padėdavau ant stalo... Tais laikais buvo lengviau palikti darbą ir susirasti kitą. Tą dariau gal keturis kartus.

- Niekada nesigailėjote?

- Ne. Vienais metais vos po pusantro mėnesio išėjau iš "Šviesos" leidyklos. Norėjau nemokamų atostogų, bet manęs neišleido. Kai vasara baigėsi, įsidarbinau mokykloje. Buvau pionierių vadovas ir dėsčiau istoriją, nes tuo metu lietuvių kalbos mokytojo vieta buvo užimta.

Pionierių kambaryje būdavo žaidimų, todėl per pertraukas mokiniai ten verždavosi. Galiausiai mane iškvietė "ant kilimėlio" - piktinosi, kaip drįsau tokią šventą vietą paversti žaidimų kambariu. Bet atvažiavusi komisija nusprendė, kad būtent taip reikia įrengti visus pionierių kambarius. Taigi, užuot gavęs papeikimą, gavau pagyrimą. Po metų šioje mokykloje pasiūlė direktoriaus pavaduotojo vietą, bet aš atsisakiau.

Skyrybos ir liga

- Kaip susipažinote su pirmąja žmona Jūrate?

- Pakviečiau kompaniją aplankyti manęs į stovyklą Kulautuvoje. Visi entuziastingai susitarėme sekmadienį susitikti autobusų stotyje. Nueinu, o Jūratė ten viena laukia. Taip mes dviese ir išvažiavome. Tapome artimais draugais, o po metų, kai man buvo 21-eri, atšokome vestuves. Po poros metų gimė Austė. Deja, vėliau po gripo komplikacijos žmona susirgo išsėtine skleroze. Iš pradžių sutriko judesių koordinacija. Gydytojai pasakė, kad veikiausiai tai bus baisiausias atvejis.

Taip po septynerių bendro gyvenimo metų šeima iširo, nes serganti žmona negalėjo savęs kontroliuoti - išėjo gyventi su nauju draugu.

Ji sirgo šešerius metus ir mirė sulaukusi vos 32-ejų. Dieną prieš mirtį dar ją aplankiau.

Žinojo visas dukros paslaptis

- Kaip dukrą paveikė mamos netektis?

- Jai tebuvo aštuoneri, kai prie jos akių mirė mama, prieš metus buvo miręs senelis. Laimė, ji liko šilta ir dvasinga mergaitė, turinti kietą stuburą - bet kas neperlauš.

Po mamos mirties Austė galėjo pasirinkti, su kuo gyventi. Ji gyveno su močiute, t. y. buvusios žmonos mama. Nuo 13 metų tapo mano nuolatine pagalbininke per įvairius renginius. Drauge išmaišėme Lietuvą. Per tą laiką ji išmoko vadybos, organizuotumo.

Vasarą kartu išvažiavę dirbti kartu ir gyvendavome. Po renginių būdavau jai tėtis ir net kartu eidavome šokti į klubus.

Gal todėl, kad nebuvo mamos, žinojau visas dukros paslaptis. Man teko išklausyti ir kaip berniukai į ją nežiūri, ir kaip ji nori atkreipti jų dėmesį. Dabar sūnus, manau, turi daugiau paslapčių.

- Ar judu su Auste panašūs?

- Taip, mes maištautojai. Ir siekiantys tikslo. Tačiau kai pradėjome dirbti, buvo visko: ir ašarų, ir pykčių. Ji buvo lėtoka mergaitė - iš mamos paveldėjo, kuri buvo gana lėta moteris. Išmokiau ją greitai suktis. Dabar mane samdančios kompanijos ir dukrą kviečia dirbti.

Pažintis filharmonijoje

- Kaip susipažinote su dabartine žmona?

- Mano dabartinė žmona - Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Rūta Zaikauskaitė Bartaškienė. Su ja susipažinau Kauno filharmonijoje. Prieš tai dažnai mieste ją pastebėdavau: ilgais, tamsiais plaukais, išraiškingų čigoniškų akių. Ji šešeriais metais už mane jaunesnė. Kartu gyvename jau 12 metų.

- Kaip į jūsų antrąją santuoką reagavo dukra?

- Jai, kaip ir kiekvienam vaikui, buvo sunku. Galiausiai dukra ir žmona tapo draugėmis. Kai gimė Nojus, Austė sakydavo: "Dabar tu mane užmirši. Tiek man dėmesio neskirsi." Bet vasaromis, kai tekdavo dirbti, daugiausia laiko praleisdavome kartu. Tokiu metu sūnus mane retai matydavo.

Negalės būti pensininkas

- Su antrąją žmona susilaukėte dviejų vaikų. Ką reiškia turėti tris atžalas?

- Kad niekada negalėsiu būti pensininkas, nes mažiausiajai Jorei dar tik 5 metai, vyriausiajai dukrai Austei - 22-eji, o viduriniam berniukui Nojui - 12 metų.

- Koks tėvas esate?

- Turbūt su manimi lengviau susitarti negu su mama. Vaikai mėgsta su manimi žaisti, ypač mažoji - moka balsą "pastatyti", tikra aktoriukė.

Su svetimais mažyliais lengviau susikalbėti. Gal todėl, kad jiems esu ne tėtis, o Flintas. Bendrauju su jais kaip lygus su lygiais. Stengiuosi ir savo vaikams netrukdyti augti, juk augalai užauga ir nelaistomi. Šiek tiek reguliuoti reikia, bet štai mano pirmoji dukra kaip paprastai užaugo. Nereikėjo jokių griežtų taisyklių, net pats stebiuosi. Tiesa, dabar vaikai aktyvesni, gauna daugiau informacijos.

Pavyzdžiui, sūnus Nojus dainuoja, mokosi groti saksofonu, toks išsiskiriantis vaikas, turi lyderio savybių. Buvo laikas, kai su juo nesusišnekėjau, nes labai anksti pradėjo bręsti. O dar aplinkiniai vis liaupsina, kad gerai dainuoja, laimi konkursus.

- O didžioji dukra dar tariasi su jumis?

- Didžioji dažnai teisingai priekaištauja, kad pastaruoju metu skiriu jai pernelyg mažai dėmesio. Nors ir turi draugą, jai trūksta mūsų bendravimo. Juk tiek daug laiko praleista kartu.

Kaip du kartus gimęs

- Kokie jūsų paties tėvai?

- Jie buvo spalvingos asmenybės, todėl nemažą įtaką padarė. Mama turėjo gražų balsą. Rengėsi mokytis konservatorijoje, bet tėvas per šokius suviliojo, ir baigėsi visos konservatorijos.

Tėvai kartu išgyveno 27 metus ir išsiskyrė: abu buvo per daug ryškūs, norėjo vadovauti. Nors išsiskyrė prieš 18 metų, mama iki šiol tėvą prisimena ir negali atsitokėti. O jis, bent taip pats sako, sėkmingai vedė antrą kartą. Gyvena dabar su Joana Bartaškiene, kuri laimėjo "Lietuvos šokių dešimtuką".

- Kada gyvenime buvo sunkiausia?

- Buvo labai sunku, kai mirė brolis Egidijus. Po jo mirties išvykau į kelionę po kalnus.

Vienu metu gėriau. Buvo laikas, kai be 100 gramų negalėjau į sceną išeiti. Tačiau lioviausi dėl dukros, šeimos ir galų gale skeptikams norėjau įrodyti, kad dar turiu, ką pasakyti. Pajutau blaivios dienos pranašumą, kai blaiviai mąstai, žinai, kaip elgsiesi, kai niekas tavęs nekontroliuoja. Tapau visiškai nepriklausomas. Balandžio 20 dieną - mano antras gimtadienis. Negeriu jau aštuonerius metus.

Tiesa, kai mečiau, daugelio draugų nebeliko. Gal ne toks įdomus pasidariau.

Įdomu

* S.Bartaška kurį laiką studijavo veterinarijos gydytojo specialybę.

* Išleido 10 metų brandintą poezijos knygą "Pilnaties užkalbėjimas". Į ją sudėjo ir mirusio brolio Egidijaus piešinius.

* Ateityje S.Bartaška norėtų grįžti prie literatūros.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"