TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Karinės tvarkos nebijantis choreografas

2008 06 14 0:00
Choreografo V.Januškevičiaus patirtis sako: šokis tobulina ir kūną, ir sielą.
Kęstučio Dijoko nuotrauka

Menininkas ir kariška disciplina - neįprastas derinys. Tokį randame Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, kur prieš gerą dešimtmetį choreografas Vaidotas Januškevičius ėmė lavinti studijuojančius kariūnus. Uniformuoti jaunuoliai po metų repeticijų žingsniuoja valso, tango, ča ča ča ritmu.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vadovai atsitiktinai pamatė choreografo Vaidoto mokytų vaikų pasirodymą. Jiems patiko, kaip menininkas dirba su mažaisiais šokėjais. Nors Vaidotas ir spyriojosi, Karo akademijos vadovai įkalbino jį imtis būsimų karių. Taip prasidėjo kariūnų šokių mokytojo karjera.

Karyba ir šokiai

"Esu meno žmogus. O čia, maniau, tvyro griežtumas. Ką gali padaryti iš kariūnų? - pirmuosius svarstymus prisimena choreografas. - Tačiau pasidomėjęs sužinojau, kad ir prieškario Lietuvos kariuomenė šoko. Prie Smetonos atsidarius Karo akademijai Kaune, šalia karybos mokslų buvo ir choreografija." Ne vien žygiuoti, marširuoti, bet ir šokti, pagarbiai elgtis su damomis buvo privaloma. Tokių pat manierų kariai mokomi ir dabar.

Visus mokslo metus, dukart per savaitę vakarais antrakursiai ir iš universitetų sukviestos merginos mokosi sportinių ir klasikinių šokių. Pagal tarptautinę programą jaunimas privalo išmokti Lotynų Amerikos šokių - ča ča ča, rumbos, džaivos ir klasikinių - lėto valso, Vienos valso, kvikstepo, tango.

Nuo trečios klasės pramoginius šokius lankęs V.Januškevičius šokti ir treniruoti kitus mokėsi nuolat. Pirmiausiai - iš savo vadovų - Adomo Gineičio, vėliau Vido Kamaičio ir kitų. Tada, baigęs mokyklą ketverius metus Klaipėdoje studijavo choreografiją. Ir dirbdamas vadovas privalo sekti naujausias modernių šokių madas, mat be kariūnų dar ugdo šiuolaikinių šokių kolektyvą.

Neparduotas žmogus

Vaidoto tėvas Antanas Januškevičius labai norėjo, kad sūnus jo pavyzdžiu taptų ekonomistu. O Vaidotui, priešingai, puikiai sekėsi dainuoti chore, šokti pramoginius šokius - respublikoje tarp bendraamžių šokėjų buvo vienas perspektyvesnių, konkuruodavo su "Sūkurio" poromis. Choreografas prisimena skaudžią neteisybę, kai vien dėl jauno amžiaus negalėjo vykti į Kaukazo kalnus filmuotis "Velnio nuotakoje". Iki šiol, žiūrėdamas įrašą, pagalvoja: "Galėjau ir aš ten būti."

Kai būdamas dvyliktokas sprendė, ką jam toliau gyvenime veikti, tėvas, ekonomikos profesorius, dėstytojas, pasiūlė apsidairyti universitete. Tėčio kolegos koridoriuose sveikinosi, klausinėjo, ar čia ir sūnų atvedąs. Vienas profesorius leptelėjo: "Tai ką, sūnų vedi parduoti?" Šių žodžių Vaidotui užteko. "Negi visą gyvenimą pasiraitojęs rankoves ir sėdėsiu prie skaičiavimo mašinos? Tai ne man", - pasakė sau vaikinas. Atbaidytas ekonomikos, susidėjo lagaminą ir išmovė į Klaipėdą, kur Klaipėdos universitete, Konservatorijos filiale įstojo į choreografiją.

Tėtis nesupyko. Bent jau neparodė sūnui. Tik perspėjo, kad artisto duona sunki. "Bet mane traukia", - trumpai atsakė Vaidotas. Dabar būdamas ne artistas, bet vadovas džiaugiasi pasirinkimu. Jam patinka kūrybinis darbas su jaunais žmonėmis, kuris neleidžia pasenti, apkerpėti.

Gal į fermą?

Žinoma, nuovargio, nesėkmės valandomis choreografas pasvajoja apie paprastesnį užsiėmimą: "Jau geriau kokioje paukščių fermoje dirbti ne su žmogiškomis būtybėmis, negu čia vargti." Menininką vilioja mintis: atidirbai nuo ryto iki vakaro, uždarei duris ir viskas. O dabar daugiausia užsiėmimų vakarais - su kariais, vaikais, jaunimu.

Tačiau pailsėjęs meno vadovas vėl imasi darbų. Rimtas vadovo rūpestis - paruošti auklėtinius įvairiems pasirodymams. Paskutinis - Karo akademijoje įvykęs pramoginių šokių baigiamasis vakaras konkursas. Gegužės pabaigoje uniformuoti vaikinai ir pasipuošusios panelės demonstravo, ko išmoko per metus.

"Šokėjas nebūsiu"

Šokių tiek daug choreografo darbe, kad laisvalaikiu šokti nebesinori, nelieka laiko. Nebent giminės įkalba per vestuves ar pobūvį su žmona sušokti, kad būtų į ką akis paganyti. Mat žmona Rūta puikiai šoka, irgi yra choreografė.

Pora susipažino studijuodami, suartino bendri interesai. Jiedu niekada nešoko vienoje poroje, nesiekė šokėjų karjeros. Abu po mokslų pasinėrė į vadovų darbą. Vaidotas pora metų su Virginijumi ir Aušra Visockais dirbo "Ratuto" šokių klube, vėliau įkūrė savo studiją.

Šokėjų šeima netruko pagausėti. Dabar tėvai didžiuojasi dukra ir sūnumi. Vilniaus licėjų baigusi Goda studijuoja ekonomiką - visai neplanuotai išsipildė senelio svajonė. Giedrius - tos pačios mokyklos dešimtokas.

Būdama 12 metų viename renginyje, kur sukosi šokėjų poros, Goda paklausė: "Tėti, galima aš irgi?" Taip iki mokyklos baigimo panelė Januškevičiūtė mokėsi viename tėčio vadovaujamų kolektyvų. Tik pradėjusi studijuoti ir dirbti, užmetė šokius.

"Tėvai, o aš šokėjas nebūsiu", - į vatą nevyniojo Giedrius. Jis mieliau groja gitara, pradėjo nuo klasikinės, dabar "kankina" bosinę. Tėčio įsitikinimu, prievarta nieko nepasieksi - nei su savo vaikais, nei su kariūnais.

Merginų daugiau

"Vyrai aštuoniolikos, devyniolikos metų, dalis atvažiavę iš atokesnių vietų. Įdomu pažiūrėti, kaip jie su merginomis bendrauja", - sako antrakursių mokytojas. Dažniausiai rugsėjį į šokių salę susirenka trigubai daugiau merginų nei kariūnų. Užtrunka, kol šokėjai randa tinkamas partneres. Susipažįsta, telefonais susisiekia, SMS žinutes siunčia - vienas kito laukia.

Vadovo tikinimu, vyrams šokiuose rasti partnerę nesunku, nes jų mažiau. Jei vaikinas per šokį veda tinkamai, o mergina tam pasiduoda, iš jų išeina gera pora.

"Šokant dominuoja vyras. Jis veda merginą. Yra problema, kai vyras nemoka vesti partnerės. Reikia nuolat aiškinti, nes negražu, kai mergina stumdo, trauko vyrą ir dar aiškina, jog šis neteisingai žengtelėjo. Tai - šokio išniekinimas, - aiškina specialistas. - Moteris turi šypsotis ir eiti ten, kur yra vedama."

Prieš šokių dešimtukus

Choreografas savo patirtį dovanoja visiems, norintiems šokti, ir netreniruoja porų, kurios siekia sportinių aukštumų. Mat norint siekti profesionalumo, reikia labai daug energijos ir pinigų. Pramoginiai šokiai - brangi sporto šaka.

Nors palaiko visus norinčiuosius šokti, V.Januškevičius neskuba liaupsinti šokių laidų, pastaraisiais metais užtvindžiusių televiziją. "Žiūrėjau, bet man tokie dalykai nepatinka, neskanu. Tai labai toli nuo profesionalumo. Sutinku, kad kiekvienas, kuris gali vaikščioti, gali ir šokti, bet ne scenoje ir ne visai šaliai matant", - įsitikinęs vadovas. Jam apmaudu, jog šokis yra nuvertinamas. Kita vertus, jis lenkia galvą prieš choreografus, kurie per kelis mėnesius iš nemokančių šokti išspaudžia viską, ką galima.

Ugdo pagarbą

Išpopuliarėjus šokiams, pilnėja ir jo vadovaujamos šokėjų grupės. Vaidotas mano, kad taip reiškiasi žmonių noras bendrauti, dvasiškai turtinti save. "Šokant didelę reikšmę turi bendravimas. Ugdoma pagarba vienas kitam, žmonės pasitempia, atsiranda akių kontaktas. Tai jau dvasiniai dalykai. Jei vaikai nuo mažens šokio metu mokytųsi į priešingą lytį žiūrėti pagarbiai, ir kitose srityse požiūris keistųsi. Šokėjas niekada negalėtų pasityčioti iš moters", - įsitikinęs šokių vadovas.

Pagarbus žvilgsnis į moterį Vaidotui padeda ir kasdieniame gyvenime. "Net jei kartais grįžtu "nusikalęs" ir pasakau šiurkštesnį žodį žmonai, vėliau susizgrimbu: juk repeticija baigėsi, ko aš čia nervinuosi. Taip ir stabdome vienas kitą", - pasakoja choreografas.

Vyras šokdamas veda moterį. Gyvenime yra kitaip. "Negalima, kad šeimoje dominuotų vienas žmogus. Nebent kai kuriose srityse iniciatyva priklauso vyrui ar moteriai", - sako V.Januškevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"