TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

"Kas esu dabar? Tiesiog A.Zuokas"

2010 02 06 0:00
Zuokų šeima: Artūras, mažoji Emilė ir žmona Agnė.
Asmeninio albumo nuotrauka

Prie kavos puodelio susėdame pakalbėti, ką šiuo metu veikia buvęs Vilniaus meras, buvęs Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas, buvęs Seimo narys. "Kai dabar kas nors klausia, kaip mane pristatyti, sakau: "Artūras Zuokas." Bent jau Lietuvoje daugiau nieko nereikia aiškinti", - sako mano pašnekovas.

Kavą geriame A.Zuoko biure Užupyje. Į visus klausimus jis atsako tiesiai žiūrėdamas į akis - ir apie sunkią vaikystę, ir apie šeimą apipynusius gandus. Smalsauju, ar buvęs žurnalistas A.Zuokas yra kada pagalvojęs, kad geriau būtų dirbęs pagal profesiją ir nelindęs į politiką? "Ne, - atsako. - Niekada nesigailiu dėl to, ką darau, ir nemanau, kad laiką reikėtų atsukti atgal ir bandyti iš naujo." Vis dėlto laiką atgal atsuksime - kalbėdami apie gyvenimą. Tam, kad pabandytume suprasti, koks yra tas A.Zuokas.

Šešėlio nemato

Jis net vaikystės nenorėtų kitokios. "Kas buvo, tas buvo, - mintis dėlioja A.Zuokas. - Daugelyje nemalonių situacijų galima rasti ir įdomių, smagių, prasmingų dalykų. Galiausiai tai, kas anksčiau atrodė vienaip, vėliau pamatai kitaip. Kai būnu kviečiamas jaunimui skaityti paskaitų apie lyderystę, savo sėkmės istoriją, dažnai cituoju mintį, kuri man įstrigo, kai tarnavau sovietų kariniame laivyne: "Kodėl gėlė niekada nemato savo šešėlio? Todėl, kad ji visada žiūri į saulę (iš "Gėlės giesmės"). Tai atitinka mano pasaulėžiūrą: žiūriu į priekį, į saulę ir stengiuosi nematyti savo šešėlio. Toks optimistinis požiūris man padeda eiti pirmyn, nesigraužti ir nenorėti pakeisti to, ko neįmanoma."

Pravardės ir savitos idėjos

Tačiau yra dalykų, kurie vadinami A.Zuoko šešėliu. Trumpai jį apibūdinti galima pravardėmis ir pašmaikštavimais. Vyras sako, kad galėtų išvardyti daug savo pravardžių. Vis dėlto pradedu aš: "Zuokula. Abonentas..." Nė kiek nesutrikęs pašnekovas tęsia: "Nuo vaikystės ir paauglystės man buvo malonu vadintis Tokeita arba Harka, nes kadaise žaisdavome indėnus. Tas mano pamėgtas knygas apie Harką siūlau perskaityti ir savo vaikams. Armijoje mane vadino Zorge. Kitos pravardės: Drakula, Apuokas... " Pašnekovui primenu anekdotą: "Žurnalistas skambina A.Zuokui. Įsijungia atsakiklis: "Abonentas šiuo metu nepasiekiamas." Pašnekovas nusišypso, kad tai yra realybė. Esu girdėjusi ir mįslę: "Teistas už gerus darbus - kas?" Iš tiesų tai yra perfrazuotas paties A.Zuoko posakis. Pasakau jam, kad dar skamba toks posakis: "Lietuviai dviračių nevagia, ypač oranžinių." Tai apie anuomečio sostinės mero idėją, kad vilniečiai nemokamai mintų oranžinius dviračius. A.Zuokas prisimena kitus sumanymus, kai buvo Vilniaus meras: "Buvo palmių paplūdimys, kavos akcija, kartotiniai policininkai..."

Kai baigė "merauti", kurį laiką likęs nuošalyje, A.Zuokas buvo išrinktas į parlamentą. Tačiau Seime jis neužtruko. Sako nenorėjęs laiko leisti veltui, tapti viskam abejingas. O kad ketverius metus apie tai nedūsautų, susidėjus tam tikroms aplinkybėms, Seimo nario mandato atsisakė.

Pastaruoju metu sniego priverstoje sostinėje stringantys vilniečiai interneto komentaruose pradėjo rašyti: "Zuokai, grįžk." Atsiranda ir rimtų siūlymų tapti Kauno meru. Ką apie tai mano A.Zuokas? "Tikrai kaip niekad daug kauniečių, ir gana žymių asmenų, kviečia neužmiršti gimtojo miesto ir 2011 metais kandidatuoti į mero postą. Įdomus siūlymas, gal tai ir iššūkis", - sako jis.

Užupio skersvėjai

Kadangi kol kas už lango - 2010-ųjų žiema, klausiu, kuriame lauke šiuo metu aria A.Zuokas. "Laukų labai daug, - tikina pašnekovas. - Net kyla problema: yra tiek daug minčių, idėjų, iniciatyvų - savų ir aplinkinių, kad būtina jas tvarkingai sudėlioti." Todėl šis artojas nusprendė darbus sudėstyti vagomis: ką darys šiais metais, ką - kitais, tolesnėje perspektyvoje ir t. t.

Kai kurie A.Zuoko sumanymai, kol vyras virė politiniame gyvenime, ilgokai gulėjo nejudinami. Tarkime, norėtų daugiau užsiimti vadinamosios Užupio respublikos reikalais. Kadaise pats tokią ir sumanė sukurti. Dabar tai - unikali vieta, turinti savitą bendruomenę. Anot A.Zuoko, kaip tik guli projektas lentelės: "Jono Meko skersvėjis." Tarsi skersgatvio pavadinimas. Lentelė bus iškabinta vienoje Užupio gatvių raizgalynių vietoje. "Su Romu Lileikiu jau penkeri metai rengiame leidinį apie Užupio respubliką", - pasakoja.

Kai A.Zuokas atskleidžia, kad ir pats knygą rašo, suklūstu. Pastaruoju metu kilusi banga, kai žinomi žmonės rašo apie savo gyvenimą arba intriguoja atskleisią visą tiesą apie aplinkinius. "Ne ne ne, - purto galvą vyras. - Tai nėra autobiografija - dar nesu tokio amžiaus, kad ją rašyčiau. Greičiau tai - mano gyvenimo nuotykis: atvirai pasakoju apie save ir sklandančius mitus."

Vaikystės nepritekliai

Vasario 21 dieną gimusio A.Zuoko gyvenimo nuotykis trunka beveik 42 metus. Ilgiausiai jis gyvena Vilniuje - nuo žurnalistikos studijų laikų. Iki tol su šeima kėlėsi iš vienos vietos į kitą. Gimė Kaune, gyveno Anykščiuose, vėliau Jonavoje... "Tėvai važinėjo paskui darbą, ieškojo tokio, kad galima būtų gauti butą, - pasakoja A.Zuokas. - Pakeliui ir daugiau vietų buvo, kuriose gyvenome, - tarkime, Panevėžiukas netoli Kauno. Pirmas keturias klases baigiau Anykščiuose, gyvenome šalia - Vėjeliškių kaime. Vėliau Jonavoje, iš ten paėmė į armiją, po to atsidūriau Vilniuje." A.Zuokas žino, kas yra nepritekliai, mat šeima gyveno varganai. Nuo vaikystės atsimena valgį, vadinamą ubagyne, gaminamą iš juodos duonos, cukraus ir vandens. Kartais tai būdavo vienintelis maistas. "Gyvenime man niekas nieko nedavė "už gražias akis", - tvirtina A.Zuokas. - Gerai žinau: jei pats nepadarysiu, niekas už mane nieko nepadarys. Man tai įaugę į kraują."

Realybė ir gandai

Artūrui buvo kokie šešeri, kai po įprastinių kivirčų namie jis sau pasakė: "Tikrai gyvensiu kitaip. Negersiu ir nerūkysiu." Matyt, tą mintį stipriai įkalė sau į galvą, nes taip ir gyvena - kitaip negu šeima, kurioje užaugo.

Būdamas pirmagimis, jis buvo įpratęs rūpintis penkeriais metais jaunesniu broliu Linu ir dešimčia - Arvydu. Tačiau šie pasirinko kitokį gyvenimo būdą. Prieš penkerius metus sveikatos problemų dėl alkoholizmo turėjęs Linas mirė. Pasak A.Zuoko, ir brolis Arvydas vis nuslysta nuo kelio. Vyresnėlis remia ir palaiko, kaip gali, rūpinasi, kad turėtų darbą.

Svarstau, galbūt tokią patirtį turintis A.Zuokas yra griežtas tėvas savo vaikams? "Mes šeimoje labai demokratiški, esame draugai. Vaikai yra labai savarankiški. Vis dėlto aš - gana griežtų žaidimo taisyklių šalininkas. Man svarbu, kada kas grįžta namo, ką veikia", - aiškina trijų vaikų - Gabrielės, Domanto ir Emilės - tėvas.

Apie Zuokų šeimą sklinda ne vienas gandas. Kalbama, kad vyras muša žmoną. Pastaruoju metu dar šnabždamasi, neva pora priėjo skyrybų slenkstį. "Tikrai ne, - paneigia A.Zuokas. - Žinoma, nėra šeimų, kuriose visai nebūtų barnių. Visko būna, juk kartu esame jau 17 metų. Išgyvenome ir sudėtingesnių laikotarpių. Tačiau pastaraisiais metais kaip tik jaučiame brandesnių santykių malonumą. Susitaikai su vienas kito trūkumais, gali apie tai pajuokauti. Abu su Agne turime lyderio bruožų, taigi turime to paisyti. Nenorėčiau, kad žmona jaustų, jog vyras užgožia, ir ji ko nors nepasiekė, nes kažką paaukojo. Džiaugiuosi, kad Agnė rado savo nišą su projektu "Nedelsk", atidavė tam daug jėgų ir daug nuveikė. Dabar Seimas jai - naujas iššūkis." Galiausiai vyras pasako net neįsivaizduojąs, kad galėtų išsiskirti su žmona.

Vienatvė kelyje

Savo interneto dienoraštyje A.Zuokas yra parašęs: "Norint išgirsti tylą ir surasti atramos tašką savyje, visų pirma reikia sustoti. O ar galime sau tokią prabangą leisti?" Iš tiesų šiuo metu jis tarsi tyliau gyvena - rečiau galima pamatyti per televizorių, perskaityti spaudoje. Ar netrūksta aplinkinių dėmesio, kuris buvo toks įprastas? "Tikrai ne, turėjau jo pakankamai, - tvirtina vyras. - Net priešingai - dabartinis ėjimas į gylį man teikia didesnį malonumą. O ir prasmės matau daugiau."

Kurį laiką aplink A.Zuoką buvo labai daug triukšmo: skandalai, teismo procesas. Persekiojo šeimos nelaimės. Ką darydavo, kad visa tai neprislėgtų, ir kaip apskritai išgyvena sunkumus - gal kartais pagalvė sušlampa nuo ašarų? "Nesušlampa, - tvirtai sako vyras. - Kai man sunku, tiesiog noriu būti vienas. Galiu automobiliu išvažiuoti net pats nežinodamas kur - šiandien čia, rytoj ten. Atsidurti nepažįstamame mieste, nepažįstamoje gatvėje. Kai būdavo sudėtingi laikotarpiai, taip ir darydavau."

Dar jis gerai pailsi ir atsipalaiduoja, kai su šeima išsiruošia buriuoti. "Būdamas jūroje negali galvoti apie krantą", - paaiškina, kaip nuslenka visos sunkios mintys.

Kai A.Zuokas visa tai pasakoja, prisimenu pirmąjį šių metų įrašą jo interneto dienoraštyje: "Nėra kelio į laimę. Kelias ir yra laimė."

Trumpai

* Šiems metams veiklusis A.Zuokas užsiprenumeravo vieną dienraštį, vieną kultūros leidinį ir žurnalą "National Geographic". Naujienas skaito internete. Per televizorių pažiūri vieną kitą filmą ir kartais žinias. "Ir man nieko netrūksta", - sako jis.

* Kai vyras pasitraukė, Seimo nare tapo žmona A.Zuokienė. Tačiau Artūras nevirto namų prižiūrėtoju, nes laisvo laiko daugiau neatsirado - vis per tą krūvą idėjų, kurias nori įgyvendinti.

* Klausiamas, ką darytų, jei patektų į finansinę duobę, A.Zuokas sako: "Gyvenime visko būna. Galiu dirbti bet kokį darbą - gatvių šlavėjo, restorano padavėjo, statybininko. Esu išbandęs nemažai darbų."

* Zuokų pora augina tris vaikus: 16 metų Gabrielę, 15-metį Domantą ir Emilę. Mažajai Emilei šią savaitę, vasario 3 dieną, sukako penkeri.

* A.Zuoko pomėgiai: buriavimas, lauko tenisas ir fotografija. Pastaruoju metu dažniausiai fotografuoja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"