TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Kas ruses traukia prie estų

2016 01 03 13:19
Reuters/Scanpix nuotrauka

Buvusi Rusijos plaukikė volgogradietė Larisa Vlasenkova, Europos ir pasaulio čempionatų prizininkė, baigusi sporto karjerą, ištekėjo už estų plaukiko Akselio Kaaso. Tai, ką ji parašė apie savo kelerių metų gyvenimo Taline patirtį portale Nesiditsa.ru, manome, bus įdomu ne tik jos pėdomis sekančioms ir iš jos besimokančioms tautietėms, bet ir lzinios.lt skaitytojams.

Daugelis rusų laiko Estiją tramplinu į Europą. 2004 metais ši Baltijos valstybė tapo ES nare. Dabar daug Ukrainos, Baltarusijos ir kitų buvusių Sovietų Sąjungos respublikų piliečių siekia gauti Estijos pilietybę kaip tranzitinę, kad paskui galėtų išsikelti į kokią išsivysčiusią šalį – Vokietiją, Prancūziją ar pan.

Be abejo, Estijos valdžią tokie dalykai erzina, todėl visus potencialius emigrantus ji vertina įtariai. Būtent dėl to Estijos imigracijos įstatymai labai griežti. Netgi etniniams estams, nusprendusiems grįžti į savo istorinę tėvynę, tenka įveikti daugybę barjerų, kad gautų pilietybę. Ką ten kalbėti apie kitų tautų atstovus. Estijos pilietybės suteikimo lengvata gali naudotis tik asmenų, šioje šalyje gyvenusių 1918–1918 metais, palikuonys.

Estija – neturtinga valstybė, todėl užsieniečiai, kurie nori jos teritorijoje turėti verslą, čia pasitinkami išskėstomis rankomis. Sukūrus komercinę struktūrą, galima realiai tikėtis leidimo gyventi. Tokie leidimai iš pradžių išduodami dvejiems metams, o vėliau gali būti pratęsiami dar penketui metų. Norint leidimą prasitęsti, būtina įrodyti, kad naujojo imigranto įsteigta įmonė vykdė ūkinę veiklą bent pastaruosius aštuonis mėnesius.

Rusių ir estų santuokos

Gal manote, kad į nežinomybę puoliau stačia galva? Anaiptol. Iš pradžių daug skaičiau, kas apie tai rašoma internete, sukaupiau visą rastą infomaciją, ir štai kas iš to išėjo. Daug rusių moterų domisi estais vyrais, pragmatiškais ir santūriais. Apie estus yra prikurta stereotipų, tačiau užtenka juos pažinti artimiau ir stereotipų – nė padujų.

Bent aš, ištekėjusi už „gryno“ esto, taip sakau visiškai atsakingai. Ne toks jau jis lėtas kaip kalbama apie estus. Visų pirma, jis buvo puikus sportininkas, baseine rodė puikius rezultatus. Manau, pasakojimai apie estų lėtumą kuriami dėl to, kad jie labai lėtai kalba rusiškai, tačiau kai prašneka gimtąja kalba, tik spėk ausimis karpyti. Estai vyrai gali atrodyti šaltoki, bejausmiai, bet ir tai netiesa. Mano Akselis ir jo draugai, ypač sportininkai, sklidini entuziazmo ir emocijų.

Iš tikrųjų tiesa yra tai, kad estai yra darbštūs ir labai draugiški. Maniškis Akselis – tipiškas estas, išdidus, fiziškai stiprus, sąžiningas ir tvarkingas. Su juo bendrauti tikrai malonu. Akseliui, kaip ir daugumai jo tėvynainių, šeima yra didžiulė vertybė; jis – puikus šeimininkas, rūpinasi savo namais ir, be abejo, manimi.

Estams būdingas neblogas humoro jausmas, jie rūpestingai puoselėja senas tradicijas, nors senoviškais jų niekaip nepavadinsi. Užtikrinu, kad estas – tai patikimas gyvenimo palydovas, fizinė ir materialinė atrama, nepakeičiamas buities darbų pagalbininkas. Kiek spėjau suprasti, daug rusių moterų savo likimą susiejo su estais vyrais. Tam dirba daugybė pažinčių tarnybų ir interneto portalų. Man pasisekė, nes savo būsimą vyrą prieš santuoką pažinojau keletą metų.

Apie gyvenimo sąlygas

Estija pagal gyvenimo lygį yra 40-ta pasaulyje, o Rusija – tik 71-ma. Vietą nustatė JTO, orientuodamasi į tai, kokia šalyje yra vidutinė gyvenimo trukmė, raštingų gyventojų dalis, mokyklų lankomumas ir gyventojui tenkanti bendrojo vidaus produkto dalis.

Didžiausia problema, kuri man iškilo vos atsikėlus į Estiją, – tai bendravimas viešose vietose. Aš dar prastai suprasdavau estiškai, užsikirsdavau, nes dar neseniai buvau pradėjusi mokytis estų kalbos, o ir praktikos buvo nedaug. Akselis mane vertė namuose kalbėti tik estiškai, bet supykdavau ir visada pereidavau į rusų kalbą.

Parduotuvėse ir darbe tekdavo aiškintis estiškai, nes pastebėjau, kaip negatyviai estai reaguoja į rusų kalbą. Ne visi, žinoma, bet daugelis. Negailestinga statistika rodo, kad Estijoje gyvena šimtas tūkstančių žmonių, neturinčių jokios pilietybės – nei estų, nei rusų, nei kitos. Paklausite, kaip taip gali būti. Paprasčiausiai yra daug atvykusiųjų iš kitų šalių, gavusių leidimus gyventi, o pilietybės – ne. Estijoje ši procedūra labai sudėtinga, todėl mažai kas tikisi sėkmės. Daugumai tai nė motais, gyvena sau turėdami leidimus ir dėl nieko nesiskundžia.

Narvoje, pasienyje su Rusijos Pskovo sritimi, beveik visi gyventojai yra rusakalbiai. Ten, žinoma, rasti bendrą kalbą man lengviau. O štai šiaurės rytuose ir pietuose problemos aštresnės, bet Estijoje nebuvo nė vienos demonstracijos ar mitingo dėl nacionalinių teisių pažeidimų. Kaimyninėje Latvijoje buvo ne viena, o čia valdžia vykdo lanksčią politiką. Arba estų mentalitetas lojalesnis, platesnė pasaulėžiūra. Taigi, už latvio niekada netekėčiau.

Netgi atvykę iš Rusijos oficialūs atstovai, bandantys įsigilinti į Estijos rusų gyvenimą, daro išvadą, kad mūsų tėvynainiai gyvena nors ir ne idealiomis sąlygomis, tačiau pakankamai normaliomis sąlygomis.

Neidealiomis sąlygomis rusai gyvena ir Rusijoje. Nepasakyčiau, kad mano tėvai Volgograde gyvena geriau, negu mano vyro tėvai. Ir pensija Estijoje didesnė, ir gyvenimo lygis aukštesnis, ir gatvėse ramiau, ir į ateitį žvelgiama optimistiškiau.

Antai buvo triukšmo dėl rusiškų mokyklų Estijoje. Aš manau, kad jų yra pakankamai. Problema dabar gali apvirsti kojomis aukštyn. Pavyzdžiui, Narvoje, rusai siekia, kad jų vaikai mokytųsi estų mokykloje, nes nori, kad vaikų ateitis būtų siejama su Estija, kad jie įgytų visavertį aukštąjį išsilavinimą ir gautų gerai apmokamą darbą. Tai, manau, susiję su gyvenimo Estijoje stabilumu, šaliai tapus ES nare. O grįžti į Rusiją mažai kas nori.

Apie šalį ir prekių bei paslaugų kainas

Kartu su vyru darbo reikalais daug keliaujame po Estiją, dažniausiai vykstame į mokyklas, ieškome talentų. Tai nuostabi šalis, su senoviniais miestais ir neliesta gamta, bet kartu su komfortiškais viešbučiais ir populiariais kurortais, mažomis parduotuvėlėmis ir suvenyrų kioskeliais, prekybos centrais, triukšmingais naktiniais klubais, puikiais restoranais ir jaukiomis kavinėmis.

Taline autobuso bilietas kainuoja 1,3 euro važiuoti valandą. Puodelis kavos – irgi apie 1,3 euro. Kepaliukas duonos kainuos apie 1 eurą. Norint autobusu iš Talino nuvažiuoti į Tartu, teks pakloti 9,9 euro. Verslo pietūs kavinėje arba restorane kainuos apie 5 eurus. Butelis alaus – 1 euras.

Pernakvoti viešbutyje Taline atsieis 25–30 eurų, papietauti vidutinio lygio restorane – 10 eurų. Suvenyrų parduotuvėse galima palikti 10–20 eurų.

Daug kas Estijoje tikisi nusipirkti gintaro, tačiau čia jo nėra. Beveik visi kiti suvenyrai gaminami Suomijoje (mediniai šaukštai, puodeliai). Perkant suvenyrus Senamiestyje, teks dvigubai permokėti. Čia verta pirkti tik megztus daiktus.

Be kita ko, savaitgaliais į Estiją atvyksta daug žmonių iš Suomijos apsipirkti. Gal dėl to visi prekybos centrai dirba visą savaitę. Iš Estijos išvežama antikvarinių daiktų, ikonų, baldų, papuošalų, knygų, alkoholio, tekstilės, medinių rankų darbo gaminių.

Keisti valiutą geriausia bankų skyriuose, kurie darbo dienomis veikia nuo 9 iki 18 valandos, o kai kurie iki pietų ir šeštadieniais. Keitimo punktų yra ir bet kuriame didesniame viešbutyje, oro uoste, prekybos centruose bei geležinkelio stotyje. Tačiau reikėtų būti atidžiam, nes informacinėje lentoje nurodomas keitėjui naudingas kursas, o apie komisinius žmonės sužino tik jau padavę savo kupiūras.

Mokesčiai ir komunalinių paslaugų kainos

Mudu vyru gyvename Talino centre dviejų kambarių bute. Jo tėvai gyvena už miesto, mediniame name. Nekilnojamasis turtas Estijoje neapmokestinamas – nei namai, nei butai. Tačiau visi būsto savininkai moka žemės mokestį. Visiems daugiaaukščių butams yra padalintos vadinamosios „idealios žemės mokesčio dalys“. Čia kalbu apie visą sklypą, ant kurio yra pastatas. Mokestis padalijamas proporcingai butų plotui. Individualių namų savininkai moka už visą sklypą po pastatu.

Žemės mokesčio dydį nustato kiekviena savivaldybė. Kiekviename regione jis skirtingas. Žemės mokestis gali sudaryti 0,1–2,5 proc. sklypo kadastrinio vertinimo kainos. Žemės ūkio paskirties žemės sklypams nustatomas 0,1–2 proc. mokestis per metus. Taline ir Piarnu žemės mokestis sudaro 1,5 proc., o Tartu – 1 proc. nuo sklypo vertės.

Butų savininkai už žemės sklypą po pastatais moka apie 30 eurų per metus, o už dešimties arų sklypą – apie 190 eurų. Tai vienkartinis metinis mokestis, bet kai suma viršija 64 eurus, galima mokėti pusmečiais. Uždelsus mokėjimą, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami 0,06 proc. delspinigiai. Taip per metus gali susikaupti 22 procentai.

Tačiau Estijoje su mokesčiais geriau nejuokauti. Jie ir taip nemenki, todėl geriau sumokėti laiku.

Beje, Estijos šiaurės rytuose mokestis už butą toks menkas, kad savivaldybės jo nė nenustato.

Už komunalines paslaugas Estijoje tenka mokėti ganėtinai brangiai. Antai toje pačioje šiaurės rytų Estijoje butų savininkai už kiekvieną kvadratinį metrą kas mėnesį moka po 0,3 euro. Kai būstas šildomas centralizuotai, per šildymo sezoną mokama po 2–2,5 euro už kvadratinį metrą.

Už elektros energiją estai moka po 0,1 euro už kilovatvalandę. Sudėjus visus mokesčius už butą, žiemą tenka mokėti kas mėnesį iki 120 eurų. Kotedžuose, kurių savininkai naudojasi visomis būtinomis paslaugomis (pavyzdžiui, požemine parkavimo aikštele, signalizacija, apsauga, elektroniniais vartais), per mėnesį tenka pakloti ir iki 500 eurų ar dar daugiau.

Mokesčių už komunalines paslaugas dydį Estijoje lemia ne tik gyventojų skaičius bute. Privalu mokėti ir mokestį, apskaičiuotą pagal buto plotą, o už vandenį, elektros energiją butų savininkai mokama pagal skaitiklių rodmenis.

Visų Estijos daugiabučių gyventojai buriasi į savininkų bendrijas arba sutartimis atstovavimo teises perleidžia įmonei, kuri rūpinasi patikėtu turtu: liftais, stogais, elektros instaliacija, kanalizacija ir pan. Tai labai patogu. Pavyzdžiui, mes prieš išvykdami į komandiruotę arba atostogų buto raktų komplektą paliekame išrinktos komunalinių paslaugų bendrovės pirmininkui. Kol mūsų nėra, galima užsakyti buto tvarkymo paslaugas. Nušluostomos dulkės, palaistomos gėlės. Paskui paslaugų bendrovė išrašo sąskaitą už atliktus darbus. Sąskaitos dydis priklauso nuo užsakytų paslaugų. Užsienio pilietis, turintis nekilnojamojo turto Estijoje, sąskaitas už komunalines paslaugas ir mokesčius gali apmokėti būdamas kitur. Prieš tai jis privalo atidaryti sąskaitą banke, kuris atlieka mokesčių už komunalines paslaugas operacijas.

Estija minima tarp neturtingų ES valstybių. Čia vidutinis darbo užmokestis pernai buvo 700 eurų, tačiau iš tikrųjų dauguma estų uždirba mažiau. Valdžia pripažįsta, kad 16 proc. gyventojų verčiasi žemiau skurdo ribos, o ir nedarbo lygis ganėtinai aukštas. Pernai kas dešimtas darbingas pilietis neturėjo oficialaus darbo. Tai 66 tūkstančiai žmonių.

Kai Estija tapo euro zonos nare, produktų kainos iškart pašoko, ir vis dėlto jos buvo penktadaliu mažesnės negu kitose ES šalyse.

Štai kainos, kurias surašiau prekybos tinkle, vos įvedus eurą

Šviežios bulvės – 1 euras už kilogramą.

Dideli kiaušiniai – 0,7 euro už dešimtį.

Parūkytas mėsos batonas (250 gramų) – 1,2 euro.

Kiaulienos sardelės – 1, 8 euro už 0,5 kilogramo.

Atvėsinta kiaulienos išpjova – 7 eurai už kilogramą.

Jūros lydeka – 4,2 euro už kilogramą.

Makaronai – 0,9 euro už 0,5 kilogramo.

Ryžiai – 1,6 euro už 800 gramų.

Saldainiai „Triufeliai“ – 2,4 euro už 250 gramų.

Bulvių traškučiai „Lays“ – 1,2 euro už pakelį.

Kepaliukas juodos duonos su saulėgrąžomis – 0,7 euro.

Butelis itališko stalo vyno – 3,3 euro.

Butelis kanadietiško viskio – 8,3 euro.

Parengė Kazimieras ŠLIUŽAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"