TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Kasdienybės sklidina širdis

2006 05 20 0:00
Ona Sakalauskienė sako, kad jai visada patiko senyvi, linksmi, viskuo besidomintys žmonės.
Autorės nuotrauka

Trečiojo amžiaus universiteto, lavinančio senjorus, Marijampolės filialo vadovės Onos Sakalauskienės dabartinio gyvenimo credo: "Manau, kad žmogaus gyvenimo saulėlydis yra toks pat žavus, kaip ir gamtoje, kai saulė leidžiasi į jūrą arba pamažu slepiasi už aukštų kalnų. Teko matyti saulėlydį Sacharos dykumoje - nuostabus reginys".

Marijampoliečiai rinko pastarųjų metų labiausiai savo miestui nusipelniusį žmogų. Tarp daugiausia nuopelnų surinkusių pateko ir prieš 12 metų į užtarnautą poilsį išėjusi, bet vis dar dirbanti pedagogė Ona Sakalauskienė.

Teko rasti laiko

Ši veikli moteris sutiko vadovauti pernai įkurtam Trečiojo amžiaus universiteto TAU filialui. Jame šiemet studijuoja 253 žmonės nuo 40 iki 80 metų.

"Filialo kūrimo idėją į Marijampolės kolegiją, kur dirbu, "atnešė" buvusi dėstytoja Janina Jasulaitienė, dalyvaujanti "Bočių" organizacijos veikloje. Entuziastingai pasakojo, kad Lietuvos miestuose kuriami šio universiteto filialai ir kvietė tą daryti Marijampolėje. Tuomet atsakiau, kad neturiu laiko, visų darbų atlikti nespėju, dar namo nešuosi. Mandagiai pridūriau, kad nebent padėčiau. Tada ji nuėjo pas katedros vedėją, po to abi - pas kolegijos direktorių. Ir be mano žinios viską aptarė. Pasakė, kad esu geriausia kandidatė į vadoves. Direktorius patvirtino, išsiuntė dokumentus, o vėliau gavo atsakymą iš Trečiojo amžiaus universiteto rektoriaus Medardo Čoboto, jog esu paskirta direktore. Tada nori nenori teko sutikti. Iš pradžių pykau ant Jasulaitienės, kokia ji draugė, kad "įkišo" į bėdą. Bet kai pamačiau, kaip brandaus amžiaus Marijampolės žmonės nori tobulėti, su kokiu užsidegimu lanko užsiėmimus, pakeičiau savo nuomonę", - mintimis dalijosi Sakalauskienė.

Atėjusi į filialo atidarymo šventę, pamatė pilnutėlę Marijampolės kolegijos Edukologijos fakulteto iškilmių salę. Žmonių gausa įspūdį paliko ir tąkart čia viešėjusiam Trečiojo amžiaus universiteto TAU rektoriui. Toks susidomėjimas buvęs gal tik šios mokslo įstaigos centre - Vilniuje. Kitur susirinkdavo apie 20-30 žmonių. Pasak Sakalauskienės, buvo įkurti keturi fakultetai: Sveikos gyvensenos ir dvasinio tobulėjimo (dekanė gydytoja Emilija Montvilienė), Kultūros ir meno (dekanė Vida Mockuvienė), Psichologijos (dekanė Rima Klasavičienė) bei Namų ūkio ir aplinkosaugos, kuriam vadovauja Nijolė Savukynienė. Tačiau jie dar negalėjo patenkinti visų poreikių, tad teko įkurti Informacinių technologijų (dekanė Lina Pupeikienė) bei Užsienio kalbų (dekanė Vida Vilkienė) fakultetus. Bet ir tuo neapsiribota - prie Psichologijos fakulteto prisidėjo Sielos ir kūno darnos grupė, kur 30 žmonių po paskaitų dar mokosi taisyklingai kvėpuoti, medituoti, sveikatingumo pratimų.

Ištroškę žinių ir bendravimo

Kaip sakė Sakalauskienė, iki universiteto TAU įkūrimo Marijampolėje mokėsi visi, išskyrus pensinio amžiaus žmones. "Dabar mokytis gali jau tikrai visi. Tikimės pakelti bendrą marijampoliečių kultūros lygį ir paversti Marijampolę besimokančiųjų miestu", - tikina vadovė. Į psichologijos užsiėmimus žmonės atvažiuoja net iš Lazdijų, Druskininkų. "Kaip jie stropiai lanko paskaitas. Informacinių technologijų užsiėmimai prasideda 15 valandą, o klausytojai jau nuo 13 valandos vaikštinėja Verslo fakulteto koridoriumi. Jeigu tik auditorija laisva, tuoj sėda prie kompiuterio. Toks susidomėjimas. Dar populiarios kalbos. Gausiausiai lankomi Sveikos gyvensenos ir dvasinio tobulėjimo bei psichologijos užsiėmimai. Pirmą mėnesį leidome lankyti visų fakultetų paskaitas, kad galėtų pasirinkti. Dėl patalpų stygiaus tenka riboti klausytojų skaičių, taigi leidžiame kiekvienam rinktis po du fakultetus. Kai kas ateina ir į kolegijos Tobulinimosi studijų centro renginius. Bet ir to jiems per mažai", - kalbėjo ne tik universiteto filialui, bet ir kolegijos Tobulinimosi studijų centrui vadovaujanti veikli moteris.

Senjorams mokytis paranku, nes stojamasis mokestis simbolinis - vos 5 litai, už vienus mokslo metus tenka sumokėti taip pat tik 5 litus. Mokslas trunka dvejus metus, o užsienio kalbų bei informacinių technologijų mokoma metus pagal vadinamąją pagreitintą programą. Birželio 6 dieną užsienio kalbų bei informacinių technologijų studentai gaus pirmuosius šio universiteto baigimo pažymėjimus. Kartu Marijampolės filialo steigėjai galės įvertinti pirmųjų mokslo metų laimėjimus. "Tarp lankančiųjų universitetą yra daug našlių. Moterys gyvena vienos, kai kurių vaikai išvykę į užsienį. Joms čia - didžiulė pramoga ir užimtumas, nes dauguma jau nedirba. Moterų, žinoma, daugiau. Vyrų apie 20 iš viso būrio tėra, bet ir tai gerai, kad jie atėjo. Matau, kai kurios moterys atsiveda draugus, taip vyrų ir pasipildo", - aiškina Sakalauskienė.

Analizuodama, kokio išsilavinimo ir visuomeninės padėties klausytojai mokosi, ji vardijo, kad yra daug pedagogų, inžinierių, agronomų, buhalterių, gydytojų. "Statistika tokia: iki 40 metų - 4 studentai, arba 1,58 proc., nuo 40 iki 60 metų - 76 asmenys, arba 30,03 proc., likusieji nuo 60 iki 80 metų ir vyresni sudaro net 68,39 procento. Nors dauguma klausytojų - pensinio amžiaus, tačiau jie visi jauni savo dvasia, noru šviestis, tobulėti, integruotis į šiandienę visuomenę, be galo smalsūs, gerai lanko užsiėmimus, kruopščiai atlieka namų užduotis", - gyrė vadovė.

"Gyventi sklidina širdimi"

67 metų marijampolietė, gimusi Tigro metais ir priklausanti kovingam Liūto zodiako ženklui, mano, kad tai rodo esant jos tvirtą charakterį. Savo gyvenimo credo sako randanti Sarah Ban Breathnach žodžiuose: "Tikroji sėkmė - kasdien gyventi sklidina širdimi". Sakalauskienė neslepia negalinti iš atminties išbraukti ir skaudžių prisiminimų, nes jos laiminga vienturtėlės vaikystė truko tik iki dešimties metų. Šeimai teko patirti tremtinių dalią, buvo ir vargo, ir bado. "O sunkiausia, kad augau Sibire be savo mamos, ji buvo ištremta į kitą vietą. Į mokyklą reikėdavo eiti 10 kilometrų. Be galo norėjau mokytis. Pamenu, kartą buvo lemiamas momentas, tėvelis ir sako: "Tiek to, gal jau neik". O aš tikėjau, kad net ir Sibire, jei baigsiu vidurinę mokyklą, bus lengviau".

Po dešimties metų grįžo į Lietuvą, bet, kaip pati sako, Sibiras nuo jos atitolo negreit. Jai buvo užtrenktos aukštųjų mokyklų durys. Radus užtarimą Centro komitete, pagaliau pavyko baigti Marijampolės pedagoginę mokyklą, o vėliau tęsti tuo metu tarp grįžusių tremtinių populiariausios rusų kalbos ir literatūros specialybės studijas Vilniaus pedagoginiame universitete. "Kartais galvoju: gimiau vienuoliktaisiais tėvų vedybinio gyvenimo metais, buvau labai laukiama, mylima, lepinama, vienturtė, nežinia, kokia būčiau tapusi. Ta skaudi realybė man daug davė vertinant gyvenimą. Savo šeimoje esu laiminga. Daug priklauso nuo žmogaus nuotaikos. Stebiuosi, kai du žmonės miega toje pačioje lovoje, valgo iš vieno puodo, ir vienam labai gerai, o kitam - tik pusėtinai. Turiu būti tarp žmonių. Jei kas norėtų mane nubausti, turėtų uždrausti bendrauti. Miegoti per parą užtenka 6 valandų. Laisvadienį atsibudusi tuojau šoku iš lovos, nes jei ilgiau gulėčiau, tai primintų artėjančią senatvę, kai gulėsiu ir negalėsiu atsikelti".

Dar ne visos šalys aplankytos

Sakalauskienė bijanti prisišnekėti, bet iki šiol sunkiomis ligomis nesirgo. Koja buvo lūžusi. Vis per skubėjimą susilaužiusi ranką. Tačiau net tada poilsiui laiko nerado. "Dar dirbau internatinėje mokykloje, savaitę namie pagulėjau ir per miesto sodą su ramentais kasdien eidavau į internatą. Ranką pernai susilaužiau. Tiesiai iš ligoninės, sugipsuota ranka, vyras nuvežė į darbą. Kadangi buvo lūžusi kairė ranka, tai nedarbingumo lapelio net nereikėjo.

Pametinukes dvi dukras su vyru Petru išauginusi pedagogė sako, kad jie dar norėjo susilaukti ir sūnaus. "Bet turbūt laiko nebuvo", - juokavo.

Bene didžiausias pomėgis - kelionės. Keliaudama jaučiasi jauna, įgauna energijos, žvalumo. Gražiausi prisiminimai iš kelionių po Kaukazą, Vidurinę Aziją, didžiuosius Rusijos miestus, rašytojų gimtines. Per pastarąjį dešimtmetį kartu su vyru ir kelionių

draugais Sakalauskienė apkeliavo Skandinavijos šalis, nykštukines bei Europos valstybes, lankėsi Egipte. Pernai vasarą buvo išvykę į pažintinę kelionę į Kroatiją ir Didžiąją Britaniją, aplankant Londoną, Škotiją. Neseniai grįžo iš Olandijoje vykusios gėlių fiestos.

"Gyvenimo prasmę ir pilnatvę suteikia optimizmas, noras gyventi, - įsitikinusi ji. - Dar ne laikas sustoti: dar ne visos pasaulio šalys aplankytos, ne visos knygos perskaitytos, ne visi darbai nudirbti. Dar galvoju apie tą laiką, kai nebedirbsiu. Tada bus laiko viską apmąstyti. Kadaise savo jaunų dienų neįvertinau dėl skubėjimo. Galėsiu sau leisti tą malonumą. Neskubėdama, iš visos širdies".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"