TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Kazachai Lietuvoje: iki Tėvynės – labai toli

2010 08 26 0:00
Mokslininkas O.Abdrachmanovas tiria aplinkos įtaką žmonių sveikatai.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Netrukus Kazachstano Respublika švęs Konstitucijos dieną. Šios šalies istorija kai kuo primena Lietuvos - kazachai taip pat kentė okupacijos vargus, taip pat, tik kiek vėliau negu lietuviai, atkūrė nepriklausomybę. Tik dydžiai nepalyginami: Kazachstanas kelias dešimtis kartų didesnis už mūsų kraštą. Šiuo metu Kazachstane gyvena apie porą tūkstančių lietuvių, o Lietuvoje - maždaug šimtas kazachų.

Per lemtingas mūsų šaliai 1991 metų sausio dienas apginti Lietuvos laisvę padėjo ne tik jos gynėjų pasiryžimas ir aukos, bet ir Rusijos demokratinių jėgų parama.

Tačiau mažai kas žino, jog vienas žmonių, suteikęs demokratams objektyvios informacijos apie sausio įvykius Lietuvoje, - kazachas Olegas Abdrachmanovas. Šis jau 25 metus Kaune gyvenantis mokslininkas biologas nuvežė į Maskvą vaizdo įrašus, kuriuose buvo užfiksuoti sovietų kariškių antpuoliai tomis dienomis.

Tačiau tegul pasakoja pats Kauno medicinos universiteto docentas, Biomedicininių tyrimų instituto Aplinkos ir sveikatos tyrimų laboratorijos vadovas, mokslų daktaras O.Abdrachmanovas.

Bijojo arešto

"Tomis sausio dienomis su kolegomis važinėjome iš Kauno budėti prie Aukščiausiosios Tarybos ir kitų įstaigų, kad galėtume prireikus jas apginti. Naktį į sausio 10-ąją budėjome prie parlamento. Po poros dienų išgirdome - vėl pavojus. Pirmiausia su draugais nulėkėme prie Kauno merijos. Iš Vilniaus skriejo labai blogos žinios, tad pasukome į sostinę. Deja, kol pasiekėme, atakos jau buvo pasibaigusios.

Kitą dieną mačiau, kaip rusų televizija praneša apie įvykius Lietuvoje - neva į žmones šaudę ant stogų buvę lietuvių snaiperiai ir panašios nesąmonės. Prisiminiau, jog asmeniškai pažįstu kai kuriuos Rusijos Aukščiausiosios Tarybos deputatus. Reikia perduoti jiems objektyvios informacijos!

Paskambinau pažįstamiems Kauno mokslininkams - profesoriui Algiui Mickui, Aronui Gutmanui (abu jau mirę - red.) ir išdėsčiau idėją: jei kas įrašytų į vaizdajuostę reportažus, kaip viskas iš tiesų buvo, nugabenčiau juos į Maskvą.

Kolegos pritarė. Netrukus vaizdajuostė jau buvo mano rankose. Aišku, jaudinausi - o jeigu suims traukinyje ar Maskvoje? Tačiau viskas baigėsi laimingai. Iš geležinkelio stoties iškart nuvažiavau į judėjimo "Demokratinė Rusija" mitingą, kuris pasmerkė kariškių antpuolius Lietuvoje. Pamatęs pažįstamą deputatą, sakau jam - turiu įdomios medžiagos.

Nusivedė mane į Aukščiausiosios Tarybos rūmus, susirinko frakcijos "Demokratinė Rusija" deputatai. Iš pradžių parodžiau vaizdus jiems, paskui - visai Tarybai. Vėliau Rusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Boriso Jelcino patarėjams Kremliuje, o tada nuvykau į Lietuvos ambasadą Maskvoje - jie taip pat dar neturėjo tokios medžiagos. Visą dieną rodėme tuos vaizdus, o aš juos komentavau", - pasakoja kazachų mokslininkas.

O.Abdrachmanovas buvo vienas pirmųjų, o gal net pirmasis iš Lietuvos, Rusijai pateikęs objektyvią informaciją apie sausio įvykius mūsų šalyje.

Nemažai anų dienų dalyvių gavo įvairių apdovanojimų. O.Abdrachmanovas - ne, tačiau sako ne dėl medalio tada nedvejojęs ginti Lietuvą. "Tai mano antroji Tėvynė", - tvirtina kazachas.

Žmoną sutiko kalnuose

Almatoje gimęs ir šio miesto universitete biologo specialybę įgijęs Olegas greitai tapo mokslų daktaru ir pagarsėjo ligų sukėlėjų - vabzdžių, helmintų, virusų, bakterijų tyrimais. Jaunas mokslininkas užmezgė ryšius su kolegomis iš Vakarų, jo mokslinei disertacijai vadovavo Ženevoje dirbantis vienas Pasaulinės sveikatos organizacijos ekspertų, su kuriuo jis bendradarbiauja ir dabar.

O.Abdrachmanovas nebijojo vykti į ekspedicijas, kuriose buvo tiriami raupsų ir maro židiniai, pagal jo ir kolegų rekomendacijas Maskvoje buvo gaminami vaistai.

Vienoje tokių ekspedicijų į maro židinį Kazachstane Olegui pakilo temperatūra. "Tuoj pat mane atskyrė nuo kolegų - liepė įsikurti atskiroje palapinėje, neturėjau teisės stovykloje vaikščioti. Kai kolegos atnešdavo maisto, turėdavau palaukti, kol jie nueis, ir tik tada galėdavau jį paimti", - prisimena mokslininkas. Laimė, temperatūra greitai nukrito ir jis vėl galėjo grįžti į stovyklą.

Nuo mažens pamėgęs kalnus, Olegas dažnai po juos keliaudavo. Vienas ir su bendraminčiais. O greta ankstesnės Kazachstano sostinės Almatos stūkso garsieji Tian Šanio kalnai, kuriuos mėgsta alpinistai. Netrukus Olegas tapo ekspedicijų po kalnus vadovu.

Viename tokių žygių 1980 metais jis ir susipažino su lietuviais. "Mano vadovaujami alpinistai įkūrė stovyklą. Žiūrime - nusileidžia nuo kalnų grupė lietuvių iš Vilniaus. Pasistatė jie šalia manęs palapinę, susipažinome. Suplanavome kitais metais į kalnus kopti jau kartu. Nuo tada į žygius kartu ėjome ne sykį. Lietuviai atskrisdavo į Almatą, o aš laukdavau ten jų. Kuprines ant pečių ir - į kalnus", - pasakoja O.Abdrachmanovas.

Taip jis sutiko ir lietuvaitę Jūratę, tada - dar anglų kalbą studijuojančią merginą iš Kauno. "Kartu keliavome po Tian Šanio ir kitokius kalnus. Ir susituokėme", - šypsosi mokslininkas.

Tada jis vadovavo Aktiubinsko pedagoginio instituto katedrai. Neblogas atlyginimas, visą vasarą - atostogos. Ir vis dėlto nusileido žmonos įkalbinėjimui persikelti į Lietuvą. Čia įsidarbino Kauno medicinos institute. Sudominęs jo mokslininkus idėjomis, kaip tirti aplinkos įtaką žmonių sveikatai, įkūrė šių tyrimų laboratoriją ir iki šiol dirba jos vadovu.

Aplinkos ir sveikatos tyrimų laboratorija pirmoji Lietuvoje pradėjo tirti sunkiuosius metalus žmogaus organizme - plaukuose, kraujyje ir kitur. Taigi ieškoma būdų, kaip išvengti ligų ir pagydyti jau susirgusius žmones. O.Abdrachmanovas ir jo kolegos aiškinasi ir onkologijos ligų priežastis, mitybos, gyvenimo būdo įtaką joms. Bendradarbiaujama su Japonijos, JAV ir kitų šalių mokslininkais, laboratorija yra UNESCO Mikroelementų instituto centras Lietuvoje.

Prašo kalbėti lietuviškai

Puikiai lietuviškai kalbančio O.Abdrachmanovo klausiu, ar sunku buvo išmokti mūsų kalbą? "Ne. Gal todėl, kad labai norėjau? Dar gyvendamas Kazachstane paprašiau, kad Jūratė atsiųstų lietuvių kalbos gramatiką. Domėjausi Lietuvos istorija, žinojau apie Molotovo-Ribbentropo paktą ir kaip Lietuva tapo SSRS dalimi. O kai atvykau čia gyventi, prašiau kalbėti su manimi tik lietuviškai. Nė nepajutau, kaip išmokau", - sako mokslininkas.

Dėl to buvę net nuotykių. "Sykį važiavau traukiniu į Maskvą ir toje pačioje kupė įsikūrė dvi lietuvaitės. Matydamos mano kazachišką išvaizdą, jos nutarė, kad lietuviškai nesuprantu nė žodžio, ir pradėjo pasakoti viena kitai pikantiškas istorijas apie savo vaikinus. Tiesa, po kurio laiko viena pradėjo įtarti: "Man atrodo, jis supranta, ką kalbame", bet kita tik ranka numojo.

Kai traukinys atvažiavo į Maskvą, atsisveikinau su merginomis lietuviškai: "Viso gero, mergaitės. Įdomia tema kalbėjotės." Jos išraudo kaip uogos", - kvatoja O.Abdrachmanovas.

Pasak jo, mokėti to krašto, kuriame gyveni, kalbą - būtina, antraip neperprasi vietos žmonių būdo ir sunkiai pritapsi. "Mane nustebino jau pirmosios gyvenimo Kaune dienos. Stoviu prie autobuso stotelės ir priėjusi senutė lietuviškai klausia kelio. O juk mano išvaizda nevietinio žmogaus! Tada supratau, kokie draugiški yra lietuviai", - džiaugiasi biologas.

O.Abdrachmanovas labai pamėgo Lietuvos gamtą. Beveik kiekvieną savaitgalį važiuoja prie kurio nors ežero ar upės - keliauja baidarėmis, nardo po vandeniu, žvejoja. "Ko gero, esu išplaukiojęs daugiau ežerų ir upių negu vidutinis lietuvis", - šypsosi pašnekovas.

Meilė nugali atstumus

Panašiai Lietuvoje atsidūrė ir kitos LŽ kalbintos pašnekovės - Liudmila Baimoldina ir Jelena Jurkevičienė. Jos taip pat iš Almatos, taip pat sutiko ten atvykusius lietuvius ir įsimylėjo. Antai ekonomistę Liudmilą sužavėjo Jonas Misiūnas, atvažiavęs dirbti kartu su Kazachstano geologais.

"Net kai susituokėme, giminės atkalbinėjo mane nuo kelionės į Lietuvą. Juk Almatos centre turėjome butą, gerą darbą. Tačiau ryžausi, nes dukra Elmyra paaugo ir ją reikėjo leisti į mokyklą. O Kazachstane dauguma mokyklų tais laikais buvo tik rusiškos. Tai ir atvažiavome į Lietuvą. Mano vyras - labai geras žmogus. Negi skirsies tik dėl to, kad tautybė kita? Kai įsimyli, tai tampa smulkmena", - dėsto L.Baimoldina.

Įsikūrė juodu Jono tėviškėje Ignalinos rajone. Jis įsidarbino inžinieriumi, o Liudmila - buhaltere rajono melioracijos statybos valdyboje. Po keleto metų patikėjo vadovauti planavimo skyriui. Liudmilai teko išmokti ne tik kalbėti, bet ir skaityti lietuviškai. "Pirkdavau lietuviškas knygas ir skaitydavau naktimis. Kolegų prašiau: nekalbėkite su manimi rusiškai, bendraukime tik lietuviškai. Ir nė nepastebėjau, kaip išmokau", - sako L.Baimoldina.

Vėliau ji keliolika metų dirbo buhaltere UAB "Zunda". "O dabar aš - močiutė", - juokauja Liudmila ir glosto savo anūkus. Vyras daugiausia laiko praleidžia kaime, o ji padeda auginti Vilniuje įsikūrusiai dukteriai jos vaikus. Kur buvus nebuvus vis traukia į Vidiškių kaimą, kur stūkso jos ir Jono sodyba. Moteris sako išmokusi dirbti daugelį ūkio darbų. "Tačiau vis dėlto Jonas kaimiškus darbus dirba geriau", - giria savo vyrą Liudmila.

Almatos kvapas

"Kai šią vasarą šutino kaitra, dukra klausė: "Mama, ar jauti - Almata kvepia?" - sako Vilniuje gyvenanti Jelena Jurkevičienė. Almata kazachiškai - obuolių miestas. Iš tiesų ten priemiesčių soduose dera labai kvapūs obuoliai.

Jelena teigia Almatos kvapą užuodžianti ir per lietuviškos žiemos speigus. "Tada pakvimpa arbūzais. Gyvenant kitame krašte labai svarbūs tampa kvapai, garsai, šviesos ir šešėlių žaismas, nes jie kiekvienoje vietoje skirtingi. Ir neretai, žvelgdama į saulės zuikučius ant lapų ar įkvėpdama ką tik nupjautos žolės aromatą prisimenu Tėvynę", - sako Jelena.

Filologė ir žurnalistė J.Jurkevičienė į mūsų šalį atvyko ne greit po vestuvių su lietuviu, su kuriuo susipažino jam studijuojant Almatoje. Baigęs studijas vyras gavo paskyrimą dirbti Karelijoje.

"Nuostabios laukinės gamtos kraštas. Nuo ten, kur mes gyvenome, iki artimiausio kaimo buvo 3 dienos kelio. Keliai - sunkiai išvažiuojami. Tačiau kiek uogų, grybų... O kai upėmis traukia neršti lašišos - jų tiek daug, kad gali net rankomis išgriebti", - vis dar žavisi Karelijos gamta Jelena.

Paskui buvo gyvenimas Latvijoje - vėl pagal vyro paskyrimą. Iš tų laikų tebeliko draugų toje šalyje ir vienas kitas latviškas žodis atmintyje.

1990 metų pradžioje likimas Jeleną su vyru atbloškė į Lietuvą. Dabar ji - savaitraščio "Ekspres nedelia" žurnalistė. Moteris džiaugiasi proga pažinti mūsų kraštą. "Rašiau apie fanatikus, kurie puošia šią šalį. Tokių žmonių Lietuvoje daug", - žavisi Jelena.

Mūsų krašte gyvenantys kazachai neneigia, kad čia jiems stinga kalnų vaizdų, kuriais galima gėrėtis Almatoje, stepių erdvių, gaivaus jose augančių pelynų kvapo. Trūksta savitų kazachiškų patiekalų, kuriais garsėja ši tauta, savos kalbos.

Subyrėjus SSRS, nuvykti į Kazachstaną iš Lietuvos kurį laiką buvo sunku ir labai brangu. "Tėvynės ilgesys taip kankindavo, jog nežinojau kur dėtis", - prisipažįsta L.Baimoldina. O.Abdrachmanovas su visa šeima kas antri metai keliauja atostogauti į Kazachstaną savo automobiliu - tai šiek tiek pigiau. "Tačiau pabuvęs ten pasiilgstu Lietuvos", - prisipažįsta mokslininkas.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena maždaug šimtas kazachų. Kai kurie jų, kaip mūsų minėtieji pašnekovai, jau seniai Lietuvos piliečiai. Pastaruoju metu steigiama kazachų bendruomenė, tad šios didelės, nuoširdžios ir svetingos tautos žmonėms bus lengviau bendrauti tarpusavyje, išlaikyti savo tradicijas ir papročius.

Pasak mūsų pašnekovų, pastangos suburti bendruomenę, rūpinimasis gerais kazachų ir lietuvių tautų ryšiais itin sustiprėjo, kai užpernai Kazachstano Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Lietuvoje tapo Galymžanas Koišybajevas. "Dabar mes, čia gyvenantys kazachai, kviečiami kartu švęsti nacionalines šventes, dalijamės džiaugsmais ir rūpesčiais", - sako L.Baimoldina. Antai ir rytoj kazachai bei jų bičiuliai rinksis ambasadoje Kazachstano Konstitucijos dienos paminėti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"