TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Kazys Varnelis: viso gyvenimo dovana Lietuvai

2007 02 24 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Rytoj, vasario 25-ąją, brandų devyniasdešimties metų jubiliejų pasitinka vienas darbščiausių vilniečių - dailininkas ir kolekcininkas Kazys Varnelis

Kazys Varnelis vilniečiu tapo po didelio gyvenimo rato, kurį teko apsukti per Europos ir Amerikos žemynus, per likimo ir santvarkų virsmus. Gimęs garsaus Žemaitijos dievadirbio šeimoje Varnelis nuo vaikystės išsiugdė grožio pajautimą. Todėl po gimnazijos pasirinko Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą (Stasio Ušinsko dekoratyvinės tapybos studiją). Iš jaunų dienų jis pamėgo istoriją, o tapęs studentu ir paskatintas uolaus muziejininko Pauliaus Galaunės rinko liaudies meno dirbinius. Muziejininko patirties įgijo vadovaudamas Bažnytinio meno muziejui Kaune (1941-1943). Akiratį praplėtė studijuodamas Vienos dailės akademijoje (1943-1945), Štutgarte susipažinęs su modernaus meno kolekcininku Ottomaru Domnicku.

Įsitvirtinęs tarp modernistų

Po Antrojo pasaulinio karo Varnelis iš studijų Vienoje į Lietuvą nebegrįžta, bet per Atlantą patraukia į JAV. 1949 metais jis Čikagoje įsteigia bažnytinio meno dirbtuves, kuria vitražus, altorius, interjerus maldos namams. 1967-aisiais pakviečiamas dėstyti Čikagos miesto koledže, ten po šešeto metų jam suteikiamas profesoriaus vardas. Tuo metu susiformuoja originalus jo tapybos stilius, jungiantis konstruktyvizmo, minimalizmo ir optinės dailės elementus.

Dailininkas įsitvirtina tarp Amerikos moderniojo meno kūrėjų, surengia personalines parodas Čikagoje, Vašingtone, Milvokyje, Sityje ir pagaliau 1988-aisiais Vilniuje. Varnelio kūrinių yra įsigiję Gugenheimo muziejus Niujorke, Šiuolaikinio meno muziejus Čikagoje, taip pat Budapešto ir Vilniaus dailės muziejai, privatūs kolekcininkai.

Muziejus - išsipildžiusi svajonė

Lietuvoje įgytas "muziejininko virusas" neapleido dailininko ir Amerikoje. Kazio ir Gabrielės Varnelių namai Čikagoje tampa originaliu muziejumi, kuris žavi žymiausius Čikagos architektus ir parodų kuratorius. 1978-aisiais Varnelių šeima persikelia į Villa Virginia sodybą prie Stokbridžo (Masačusetso valstija). Ten erdviose salėse įkurdinama gausėjanti kolekcija ir biblioteka.

1998 metais Kazys ir Gabrielė Varneliai grįžta į gimtinę. Jie parsigabena ir unikalią kolekciją, o jos pagrindu Vilniuje įsteigiamas muziejus. 2003 metais šiai kolekcijai suteikiamas nacionalinis statusas, ji tampa Lietuvos nacionalinio muziejaus filialu Kazio Varnelio namai-muziejus.

"Karai ir visokios politinės pervartos Lietuvą labai nuskurdino, nes daug kultūros ir meno vertybių prisigrobė ir išvežė atėjūnai, - sako Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. - Varnelis tarsi vykdo profesoriaus Igno Končiaus, fiziko ir etnologo, užjūriuose išsakytą priesaką: po visą pasaulį išsiblaškę lietuviai kaip tos bitės turi nešti medų į tautos avilį. Varnelis - viena mūsų tautos darbščiųjų bičių. Tuo jis visiems laikams liks mūsų tautos kultūros istorijoje."

Po istoriniais skliautais

Kazio Varnelio namai-muziejus yra įsikūręs vienuose seniausių Rotušės aikštėje išlikusių mūrinių pastatų - Mažosios gildijos ir Masalskio namuose. Tai puikūs Vilniaus gotikos pavyzdžiai dar iš XV amžiaus pradžios. Įspūdingi rūsiai dengiami gotikinių kryžminių ir cilindrinių skliautų, dekoruotų XVIII amžiaus tapyba. Pirmo aukšto skliautai taip pat gotikiniai su itin gausiomis autentiškomis senosios architektūros detalėmis.

Greta esantis vadinamasis Masalskio namas stovi XVI amžiuje atsiradusiame kvartale. Šiame name yra puikiai išlikusi, ypač reta Vilniuje gotikinė virenės patalpa su atviru ugniakuru.

1993 metais Vilniaus miesto taryba nutarė skirti šiuos pastatus Kazio Varnelio muziejui įkurdinti. Jame sukaupti įvairūs rinkiniai: senoji grafika, tapyba, skulptūra, Renesanso bei vėlesnių epochų baldai, Rytų meno kolekcija, žemėlapiai. Visa tai eksponuojama 33 salėse. Dar trijose - bibliofilinių leidinių bei senosios lituanistikos rinkinių biblioteka. Nedidelėse salėse rodomos istorinės grafikos ir Vakarų Europos skulptūros ekspozicijos. Jas papildo Renesanso, baroko baldų ansambliai ir paties Varnelio kūriniai.

Ekskursija po lobių sankaupą

Iš grafikos rinkinių ypač išskirtini Lietuvos ir Lenkijos valdovų, didikų istoriniai portretai. Tai originali ir ikonografijai ypač svarbi XVII-XVIII amžiaus grafika. Labai įdomus raižinių ciklas, vaizduojantis Dahlbergho ir Pufendorfo užfiksuotus istorinius lietuvių mūšius su švedais bei Jonušo Radvilos kariuomenės artilerijos kapitono Kristupo Eigirdo sudaryti mūšių su kazokais planai.

Savita grafikos rūšimi galima laikyti kartografiją. Įspūdingą Varnelio sukauptos senosios kartografijos kolekciją sudaro per pusantro šimto žemėlapių, kuriuos sukūrė garsiausi Europos meistrai. Čia surinkti ir svarbiausi Lietuvos kartografijos raidos reliktai. Tarp jų - Marco Beneventano 1507 metų Vidurio Europos žemėlapis, kurio antraštėje pirmą kartą kartografijos istorijoje paminėtas Lietuvos vardas. Tai vienintelis šio žemėlapio originalas Lietuvoje.

Tapybos kolekcijoje - kūriniai, atskleidžiantys Renesanso, baroko, neoklasicizmo stilių dėsningumus, aliejinės tapybos raidą Italijoje, Prancūzijoje, JAV. Eksponuojami du žymiajam Vilniaus tapytojui Jonui Rustemui (1762-1835) priskiriami portretai, perteikiantys XIX amžiaus pradžios romantizmo dvasią. Skulptūros menui atstovauja marmuro biustai ir bronzos liejiniai, daugiausia sukurti XVIII-XIX amžiuje prancūzų ir anglų skulptorių.

Bronzos kolekcijoje daugiausia XIX amžiaus žanrinių kompozicijų pavyzdžių, secesijos periodo skulptūrų, Paryžiaus salonui būdingų kūrinių. Keramikos rinkinyje išskirtinę vietą užima italų majolikos kolekcija, kurią sudaro profesionalų ir liaudies meistrų kūriniai. Turtingas baldų rinkinys kryptingai sudarytas iš autentiškų baldų, nuosekliai atspindinčių skirtingas epochas bei stilius, nuo Renesanso iki XX amžiaus modernizmo. Vertingiausi - XVI amžiaus italų Renesansui būdingas stalas su išdrožinėtomis chimeromis, indauja ir krėslų rinkinys.

Daugumoje salių kartu su unikaliais senovės meno pavyzdžiais eksponuojami modernūs Varnelio kūriniai. Tai žymiausios XX amžiaus 7-8 dešimtmečių konstruktyvizmo periodo drobės ir skulptūros, taip pat paskutinio dešimtmečio kūriniai, kuriems būdinga biomorfinė struktūra, minkšti aliejinės tapybos potėpiai.

Kuo ne detektyvinės istorijos?

Neatsiejama kolekcijos dalis - beveik septynių tūkstančių tomų biblioteka. Didesnę jos dalį sudaro meno albumai, dailės ir architektūros istorijos studijos. Atskirai sukaupta bibliofilinių leidinių kolekcija iš XVIII-XX amžiaus knygų. Dažna jų su ekslibrisais, autorių dedikacijomis ir autografais.

Nemažai profesionalaus meno kūrinių, retų knygų įsigyta Frankfurto, Paryžiaus, Vienos bei kai kurių kitų miestų aukcionuose. Knygos taip pat keliauja. Vieną istoriją muziejaus lankytojams papasakojo pats Varnelis. Prieš kokius dvidešimt metų iš Frankfurto aukciono jis nupirkęs "Jėzuitų istoriją". Paaiškėjo, kad ši knyga kadaise buvusi Kražių kolegijoje. Vėliau ji galėjusi patekti į Vilnių, o iš ten, kaip spėja Varnelis, į Peterburgą (galbūt - į ten veikusią Dvasinę akademiją). Paskui - mums nežinomais keliais - Vokietijon, ten ji ir pakliuvo į aukcioną. Po to - paštu į JAV, pas naują šeimininką, šis vėliau ją ir parvežė į Lietuvą.

1975 metais Varnelis gavo žinią, jog Sotbio aukcione bus parduodamas Pilypo Ruigio rankraštis "Meletema" (lotyniškai parašytas lietuvių kalbos tyrinėjimas, baigtas 1735 metais). Jis kadaise buvo nusiųstas į Londoną, kad ten būtų išleistas, o paskui šimtmečiams dingęs iš akiračio. Susirūpinęs, kad šis lituanistikai svarbus veikalas gali vėl "pasislėpti", bei pasitaręs su keliais išeivijos lietuviais (tiesa, kai kurių reakcija buvusi "drungna") Varnelis pasiryžo laimėti šias varžytynes. Teko gerokai pavargti ieškant reikalingų lėšų, nes buvo aišku, kad tai daug kainuos. Iškart nupirkti rankraščio nepasisekė, nes varžovai "įvarė baisią kainą". Tačiau jau po varžytynių (šiek tiek dar primokėjus!) vis dėlto pavyko laimėti Ruigio rankraštį. O tada teliko su gera technika kruopščiai padaryti keletą mikrofilmų kopijų ir pasiųsti į Lietuvą. "Meletemos" rankraščio paskelbimas - neabejotinai svarbus įvykis lituanistikos mokslui.

Lodzės bibliotekininkystės universiteto profesorius Januszas Duninas sako, kad Lietuvai pavydi Varnelio: "Turtingi žmonės, verslininkai gali paremti sporto komandą, bet labai retai paaukos knygų labui. Tiesa, stebiuosi ir žaviuosi, kad Lietuva vis dėlto vieną tokį tikrą mecenatą turi. Tai dailininkas Varnelis, kuris į bibliofiliją ir meną investavo labai daug lėšų - mūsų laikais tokie bibliofilai jau retai sutinkami Lenkijoje. Pažįstu vieną, gal du asmenis, kurie turi pinigų ir antikvariate ar aukcionuose gali sau leisti įsigyti vertingų knygų bei meno kūrinių. Tačiau kitaip negu Varnelis, nes jie dar neįkūrė muziejaus."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"