TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Kelias į politiką

2010 11 06 0:00

Dar XX amžiaus pradžioje sociologas Maxas Weberis rašė apie politiką kaip profesinį pašaukimą. Šiandien politologų tekstuose taip pat nuolat minimas politiko profesionalumas. Kuo politikas profesionalas skiriasi nuo mėgstančiųjų prie kavos puodelio pasamprotauti apie politiką? Koks jo kelias į valdžią? Atsakyti į šiuos klausimus galima remiantis psichologinėmis profesinio apsisprendimo teorijomis.

Dėsningas atsitiktinumas?

Iš minėtų teorijų bene paprasčiausią siūlo Theodore'as Caplowas. Jis teigia, kad bet kokios veiklos, taigi ir politinės, pasirinkimas yra atsitiktinių įvykių pasekmė. Kitaip tariant, žmogus reikiamu momentu atsiduria tinkamoje vietoje, o tai ir nulemia jo ateitį.

Pavyzdys. Seimo narys Audrius G. pasakojo apie savo įsitraukimą į politiką. Jis sakė: "Iki 50 metų politikoje nedalyvavau. Kaip ir visi, buvau sąjūdininkas. Vėliau nepasitaikė progos. Kartą draugas pakvietė į partijos skyriaus steigiamąjį susirinkimą. Nuėjau ir pagalvojau: "Jeigu jau esu čia, tegu kur nors išrenka. Negi tik statistas būsiu." Vėliau išrinko į partijos tarybą. Taip ir pakliuvau į Seimą."

Patikslinus kelią į Seimą, paaiškėjo, kad Audrius turėjo analogišką patirtį verslininkų organizacijoje. Jos steigiamajame susirinkime jis taip pat atsidūrė atsitiktinai, bet irgi aiškiai suformulavo sau tikslą - būti išrinktam į organizacijos vadovybę, ir tą tikslą pasiekė.

Audriaus G. pavyzdys tarsi patvirtina T.Caplowo teoriją apie atsitiktinį įsitraukimą į kokią nors veiklą. Audrius sąmoningai neieškojo politinių galimybių, jis galėjo ir nenueiti į minėtą partinį susirinkimą. Kita vertus, tame susirinkime buvo ir daugiau žmonių. Tikėtina, kad jie turėjo ne mažesnių siekių nei Audrius, tačiau jų patirtis bei atitinkamų asmeninių savybių stoka sukliudė tuos tikslus pasiekti.

Kryptingi interesai?

Asmenines savybes, svarbias pasirenkant politiko karjerą, galima aptarti remiantis J.L.Hollando profesijos pasirinkimo teorija. Pagal profesinių interesų kryptis ir gebėjimus jis skiria šešis asmenybės tipus. Politikai drauge su verslininkais priklauso vienam jų. Anot J.L.Hollando, pastarojo tipo asmenybėms būdingi labai geri kalbiniai gebėjimai, kuriais jie naudojasi tokiose profesinės veiklos srityse kaip rinkodara, verslas ir politika. Šio tipo žmonės entuziastingi, energingi, dominuojantys, pasitikintys savimi. Jų pastangų tikslas - statusas, įtaka ir vadovo postas.

J.L.Hollando teorija gali būti patikrinta gana paprastai. Tereikia sugretinti verslininkus ar turinčius patirtį versle Seimo narius su tokios patirties neturinčiais. Panagrinėjus 2008-2012 metų kadencijos Seimo narių biografijas galima aptikti 45 politikus, kūrusius savo verslą ar verslo struktūrose užėmusius vadovaujamus postus. Kadangi nemenka dalis Seimo narių jau ilgą laiką yra politikai ar dirbo valstybės tarnyboje, todėl nesireiškė kitose veiklos srityse. Taigi išvada, kad J.L.Hollando aprašytas profesinis tipas sėkmingai daro politinę karjerą, yra gana pagrįsta.

Savojo "aš" suvokimas

Apsisprendimą tapti profesionaliu politiku galima aiškinti ir remiantis D.E.Superio teorija. Jis teigia, kad lemiamas veiklos pasirinkimo ir sėkmės joje veiksnys yra asmens nuomonė apie save.

D.E.Superio teigimu, profesinės karjeros galimybės pradeda formuotis paauglystėje, kurią galima pavadinti profesijų tyrinėjimo stadija. Fantazuodami ir žaisdami vaikai pagal tai, kaip suvokia save, pasirenka vaidmenį visuomenėje, kurį suaugę norėtų atlikti. Vėliau randama "sava" veiklos sritis, tenkinanti poreikius ir deranti su savojo "aš" suvokimu. Toks politinės veiklos pasirinkimo kelias gali būti atpažintas išsiaiškinus vaikystės bei paauglystes svajones ir žaidimus.

Apklausus 76 Lietuvos politikus paaiškėjo, kad kone visi jie, t. y. 69, mokykliniais metais buvo klasės ar bendraamžių grupės lyderiai, vaikystėje žaisdami gaudavo ar pasirinkdavo vado vaidmenį.

Gal šie faktai leistų tėvams patarti: "Jei norite, kad sūnus ar duktė būtų išrinkti į Seimą, jau darželyje skatinkite jų norą ir gebėjimą vadovauti."

Pagal spaudai rengiamą knygą "Politikų psichologija"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"