TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Keliaujanti ten, kur pavasaris

2007 10 27 0:00
Australijos lietuvė poetė L.Šimkutė dažnai lankosi Lietuvoje.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Australijos lietuvei poetei Lidijai Šimkutei dietologės profesija padėjo disciplinuoti svajotojos prigimtį, tačiau ir kitais atžvilgiais kūrėja laužo nusistovėjusius stereotipus. Jaunystėje šoko baletą, gerai žaidė krepšinį ir tenisą. Net laimėjo bronzos medalį per Pasaulio lietuvių sporto žaidynes Čikagoje.

Pastaraisiais metais, kai nebedirba dietologe, poetė Lidija Šimkutė nemažai laiko praleidžia Lietuvoje, įsikūrusi savo bute Vilniaus centre. Stengiasi keliauti ten, kur pavasaris. Ir šiemet atskridusi į Poezijos pavasarį išbuvo iki Druskininkų poetinio rudens. Kai grįš į Australiją, ten vėl bus pavasaris. Į Lietuvą planuoja atskristi kitąmet pavasarį - pristatyti šių metų pabaigoje Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos numatytą išleisti naują dvikalbį poezijos rinkinį "Mintis ir uola/Thought and Rock". Įvadą jam parašė Nobelio premijos laureatas Pietų Afrikos Respublikos rašytojas, dabar gyvenantis Adelaidėje, J.M.Coetzee.

Kaip paukštis

Kai skrenda į Lietuvą ir grįžta iš jos, poetė pakeliui visada aplanko Singapūre gyvenančią dukros Danielės šeimą. Kompiuterių pagrindus studijavusi Danielė gerai moka lietuviškai ir su dvejų metų dukrele Mia Alegra (liet. - Mano Džiaugsmas) stengiasi kalbėti lietuviškai.

Danielės vyras Samuelis - australas, tačiau šiek tiek supranta lietuviškai ir labai gerai, pasak pašnekovės, taria lietuviškus žodžius. Ekonomikos ir inžinerijos mokslus baigęs Samuelis buvo numatęs iš Singapūro vykti dirbti į Kiniją, tačiau Danielė nori būti arčiau tėvų.

"Ji labiau namų žmogus. Kaip mano mama, - apie dukrą sakė poetė. - O aš kaip paukštis ar, anot mano mamytės, vėjo vaikas. Nuo pat vaikystės buvau smalsi ir pamėgau keliauti, norėdama pažinti kitas kultūras."

Močiute, "it's too hard"!

Adelaidėje gyvenantis poetės sūnus Linas su savo sūnumis šešerių metų Aidu ir pusantrų metų Gintu taip pat kalba lietuviškai. Jo žmona Audra, Australijoje gimusi lietuvė, dirba mokytoja. Tiksliuosius mokslus studijavęs, bet, nelaimei, sunkiai apdegęs ir nebaigęs studijų, Linas šiuo metu turi nedidelę verslo įmonę. Pašnekovė apgailestavo, kad sūnus nesiryžta rašyti, nors turi pašaukimą ir paveldėtą jautrumą.

"Tie, kurie domisi kultūra, dar išlaiko lietuvių kalbą, bet - jau mažuma, - pasakojo L.Šimkutė. - Matau, kad mano vaikaičiams bus tikrai nelengva. Nors sūnus su jais kalba lietuviškai, marčiai - jau sunkiau. Ir vaikai linkę atsakyti angliškai. Gintukas dar mažas, o Aidukas supranta ir gali pakartoti lietuviškai, bet jam sunkiau pačiam suformuluoti ištisus sakinius. Jis sako: "Močiute, "it's too hard" (liet. - per sunku). Ir aš suprantu, nes jis yra apsuptas anglų kalbos. Kai mano vaikai augo, daug bendraudavo lietuviškai namie. Dabar gyvenimas visame pasaulyje kur kas labiau įtemptas ir bendrauti su vaikais lieka mažiau laiko."

Poetė padeda prižiūrėti vaikaičius. Marti Audra važiuodama į darbą palieka pas senelius Aidą. Jie nuveda berniuką į mokyklą ir paima iš jos, pabūna su vaikaičiu, kol po darbo atvažiuoja tėvai.

Įdomi pora

L.Šimkutės vyras Romualdas Pocius - verslininkas. Baigęs buhalterijos mokslus, dirbo ekonomikos ir statybos pramonės srityse. Dabar su draugu yra įkūrę popieriaus perdirbimo įmonę. Naujomis popieriaus perdirbimo technologijomis sudomino ir Lietuvos verslininkus.

"Verslininkas ir poetė - įdomi pora, - pripažino pašnekovė, - tačiau išgyvenome per 40 metų. Jis pradžioje nebuvo verslininkas, kaip ir aš nemaniau, kad išleisiu tiek poezijos knygų."

L.Šimkutės poezija išversta į trylika kalbų, ir pati poetė keliauja po pasaulį, kviečiama į poezijos festivalius ar kūrybos skaitymus. Iš viso aplankė jau per 40 valstybių.

Sudeginti eilėraščiai

"Dietologės specialybę pasirinkau atsitiktinai, tačiau džiaugiausi galėdama padėti kitiems, nors gerokai pjaudavo neišvengiama ligoninės biurokratija. Išmokau būti visapusiškai disciplinuota, nors iš charakterio esu svajotoja, - prisipažino poetė. - Tas mokslas privertė mane ir kita proto puse naudotis, ją lavinti. Ir darbas su žmonėmis suteikė daug įžvalgos. Man patinka tokia profesija, kai jauti, kad kam nors padedi."

Pašnekovė apgailestavo, kad dažnai žmonės tik praradę sveikatą supranta, kokia ji brangi, ir gailisi, kad nesistengė jos išsaugoti.

Pati poetė praktikuoja ir jogą.

L.Šimkutė dar vaikystėje pradėjo rašyti eilėraščius, nors negalėtų pasakyti, kad suvokė, jog kada nors bus publikuojama. Tiesiog rašė iš vidinės būtinybės ir pirmuosius eilėraščius net degindavo - tarsi būtų vaidilutė - dievams.

"Matote, kokią įtaką darė tėvų pasakojimai! - juokėsi pašnekovė. - Tėvai įskiepijo meilę lietuviškam žodžiui, o tėvas buvo nuostabus pasakotojas."

Iš lietuviškos duonos

Stambaus Žemaitijos ūkininko ir kaimo seniūno Pranciškaus Šimkaus šeima vienintelė iš didelės giminės per Antrąjį pasaulinį karą pasitraukė iš Lietuvos. Eugenija Šimkienė buvo puiki šeimininkė ir Australijoje kepdavo lietuvišką juodą duoną, nežinia iš kur gavusi raugo. Ausdavo, megzdavo, konservuodavo pačios užaugintas daržoves ir vaisius, liedavo sūrius ir visada buvo linksma ir vaišinga.

L.Šimkutė prisiminė, kad mama, kai tik atvyko į Australiją, nusipirko karvę. Be jos negalėjo gyventi. Ir skaudama širdimi turėjo karvės atsisakyti, kai laukuose, kur būrėsi lietuvių kolonija, pradėjo vis daugiau statyti namų.

Australijoje tėvas dirbo fabrike. Mama - ir valytoja, ir fabrike. Pašnekovė prisipažino dabar dažnai pagalvojanti, kaip abu tėvai sunkiai dirbo, kad įstengtų ją ir brolį išleisti į mokslus. L.Šimkutės dvynė sesuo Liucija dar mažytė mirė Lietuvoje. Septyneriais metais vyresnis brolis Algirdas baigė statybos inžinerijos mokslus. Ji pati lankė privačią katalikų kolegiją, kurioje mokė gražiai kalbėti ir būti "lady". Dar Oldenburgo pabėgėlių stovyklose Vokietijoje pradėjo mokytis baleto. Australijoje po kiek laiko supratusi, kad nebus balerina, toliau mokėsi skambinti pianinu, tačiau šokį, kaip ir muziką, mėgsta iki šiol. Turi didelį senosios, klasikinės ir moderniosios muzikos rinkinį. Gana įspūdingas ir poetės sukauptas lietuvių dailininkų ekslibrisų rinkinys.

Žemaitė - lietuviams

Dar jauną poetę paskatino publikuotis Algimanto Mackaus leidyklos direktorius Gintautas Vėžys ir poetas Henrikas Nagys per II Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą Čikagoje. Ten L.Šimkutė pirmą kartą skaitė savo eilėraščius.

Apskritai tas kongresas ir kelionės po JAV, ten sutikti lietuvių kultūrininkai, ypač Marija Gimbutienė, pasak pašnekovės, sustiprino norą tobulėti ir ji pradėjo neakivaizdiniu būdu mokytis Lietuvių kalbos institute Čikagoje. Nors dirbo, sėdėdavo iki antros trečios valandos ryto rašydama rašinius. Ją skatino ir Australijoje gyvenantis rašytojas Vytautas Janavičius.

Poetė taip pat lankė lietuvių kalbos kursus Vilniaus universitete.

Į Lietuvą pirmą sykį atvažiavo 1977 metais ir antrą kartą iki Nepriklausomybė paskelbimo - 1987 metais. Sovietmečiu lietuvių kalbos kursai buvo dingstis atvažiuoti į gimtąją šalį ilgesniam laikui, nes turistus tada įleisdavo tik kelioms dienoms.

"Mano šaknys yra čia, bet vis dėlto esu įaugusi į tą žemyną, - apie Australiją sakė pašnekovė. - Yra kitų vertybių. Tikrai jaučiu, kad Lietuva yra mano tėvynė, bet kartais taip pat jaučiu, kad sovietų laikotarpis neišvengiamai paliko savo stigmatą. Yra daug nesąžiningumo, gobšumo, per daug materializmo. Stebiuosi, kaip greitai į lietuvių kalbą įsiterpė anglų žodynas. Man atrodo, kad sovietmečiu lietuviai buvo lietuviškesni. Kartais jaučiu, kad lietuvio charakteris yra prisitaikėliškas, ir kaip žemaitė norėčiau, kad lietuviai būtų atsparesni, švaresni, tikresni savo šaknims, gerbtų savo protėvių paveldėtą turtą."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"