TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Kiekviena smulkmena gali virsti stebuklu

2013 06 08 6:00
Kai geras oras, savo terasoje dailininkas G.Umbrasas ir arbatą geria, ir darbus kuria. Rasos Pakalkienės nuotrauka

Neslūgsta diskusijos bangos, ką daryti su sovietmečio palikimu - sostinės Žaliojo tilto skulptūromis: demontuoti ar palikti. Dailininkas Gitenis Umbrasas siūlo sprendimą - trečią kelią, kuris miesto valdžios buvo patvirtintas ir pamirštas. Apie tai ir kitas rimtas idėjas bei linksmus pokštus jis pasakoja "Lietuvos žinioms".

Neries upės meilės krantai, plytelė "Stebuklas" Katedros aikštėje ir kiti saviti kūrybiniai akcentai yra tapę Vilniaus simboliais. Ne visi vilniečiai prisimena, kas yra jų autorius. Dailininkas G.Umbrasas dėl to nesuka sau galvos ir nemano, kad tai svarbu. "Turi kalbėti kūrinys, o ne po juo parašyta pavardė", - įsitikinęs jis. Idėjų menininkas visada turi daugiau, negu galimybių jas įgyvendinti. G.Umbrasui tai rūpi labiausiai.

Skulptūra "Angelas" Karveliškių kapinėse.

Kūryba - ne tuštybei

Pasak G.Umbraso, viduramžių menininkai savo darbų net nepasirašinėdavo. Į LŽ žurnalistės repliką, kad meno istorikams dėl to kyla problemų, dailininkas sakė: "Suprantu, kad jiems daugiau darbo. Tačiau menininkai galbūt kuria Dievui, o ne tuštybei." G.Umbrasas net teigė, kad jis nėra plytelės "Stebuklas" autorius. Esą pagal savo idėją tiesiog atliko techninius darbus. "Tačiau stebuklų nedarau, - su šypsena sakė menininkas. - Pačiam stebuklas, jog buvo pradėta tikėti, kad plytelė nepaprasta." Ši Katedros aikštelėje beveik prieš du dešimtmečius įmontuota plytelė yra vienas pirmųjų G.Umbraso kūrinių, virtusių simboliu. Žmonės sukūrė mitą, kad ant jos atsistojus išsipildo svajonės. Apie "Stebuklą" žino vilniečiai, apie jį pasakojama turistams.

G.Umbraso sukurtų simbolių Vilniuje daug: Sereikiškių parko medžių drevėse nutapytos freskos, Žvėryne pastatytas "Čiulbantis kryžius", sukurtas iš inkilų, iš pasodintų gėlių sudėlioti meilės prisipažinimo žodžiai Neries upės krantuose, meilę simbolizuojančios plytelės "Obuoliukas", Tuskulėnų rimties parko kolumbariumo skliauto mozaika „Trejybė“, vaizduojanti susipynusius paukščių sparnus, Karveliškių kapinių "Angelas" ir taip toliau. Ne visi jie išlikę. Kai kurie medžiai, kurių drevės buvo ištapytos, - nupjauti, kai buvo statomi Valdovų rūmai ar retinant parką. Kai kurios drevių freskos tiesiog įaugo į kamienus. Pastarieji atvejai autoriui patinka. "Freskos pasidarė tarsi vaikystės "sekretai", - lygino G.Umbrasas. - Gal kada nors ateityje jie bus rasti."

Menininkas, aišku, supranta, kad kūrinio metrikai yra svarbūs. Tačiau jam labiau rūpi kūrybos poveikis. G.Umbrasas girdėjo pasakojimų, kad iš Lotynų Amerikos atvykę svečiai, matydami freskas medžių drevėse, žegnodavosi. O Neries upės "meilės krantus" pamėgusios porelės. "Daug įdomiau, kad kūrinys yra gyvas, - tvirtina autorius. - Koks nors darbas gali būti plačiai aprašytas, bet neturėti savo gyvenimo. O kai jį turi, kūrinys pasidaro prasmingas."

Menininko slapta padaryta plytos instaliacija keldavo šypseną./Asmeninio albumo nuotrauka

Baltijos kelio metafora

Naujausi viešoms erdvėms - ne tik Vilniaus, bet ir Rygos bei Talino - sukurti G.Umbraso darbai yra plytelės su simbolinio Baltijos kelio dalyvio pėda. Jos simbolizuoja trijų tautų akciją, kai lietuviai, latviai bei estai sustoję ir susikibę rankomis sudarė gyvą grandinę per visas nepriklausomas Baltijos valstybes. Prieš porą savaičių plytelė su pėda, dalyvaujant Vilniaus, Rygos ir Talino miestų vadovams, buvo įmontuota Lietuvos sostinės Katedros aikštėje, o po ja užkasta atminimo kapsulė su tekstu ateinančioms kartoms.

"Buvo ir sudėtingesnių variantų. Šis projektas yra pats mažiausias iš tų, kuriuos buvau paruošęs, - sakė G.Umbrasas. - Rygoje plytelės vieta - prie Laisvės statulos, Taline - prie Laisvės aikštės." Anot autoriaus, nors Baltijos kelio ženklas mažas ir kuklus, svarbu, kurioje vietoje įmontuotas. Pėda yra stilizuota ir padaryta didesnė, kad bet kas galėtų į ją atsistoti. Tai metafora - atmintyje ir širdyse likęs Baltijos kelio pėdsakas. Menininko vaizduotė piešia, kad jei vasarą per lietų pėdos įspaudas bus sklidinas vandens, paukščiai galės atsigerti, o jei žiemą užšals ledas, jį galima bus išsiimti kaip formą. Anot G.Umbraso, kiekviena smulkmena gali pavirsti stebuklu, todėl tokie darbai gali turėti didesnį emocinį poveikį nei gigantiški, į kuriuos daug investuojama.

Gitenio pokštas: Šiuolaikinio meno centras virto "melo"./Asmeninio albumo nuotrauka

Pozityvus kūrybinis teroras

G.Umbrasas mėgsta ir meninius pokštus, ne vieną yra iškrėtęs. Tarkime, kadaise pertaisęs vieną raidę pakeitė meno centro pavadinimą: "Šiuolaikinio melo centras". Sostinės senamiestyje buvo padaręs keletą šmaikščių instaliacijų. Prie Vilniaus universiteto (VU) ir Tilto gatvėje ant kelio ženklų, kurie šnekamojoje kalboje vadinami plytomis, užkabino tikras silikatines plytas. "Mano žiniomis, Tilto gatvėje plyta kabėjo dvejus metus, prie VU - trumpiau, - sakė menininkas. - Kodėl neskubėjo nuimti? Manau, daug kas šypsodavosi tai matydami."

G.Umbrasas ne tik pats originaliai mąsto, bet ir kitus to moko. Jis dėsto Vilniaus Gedimino technikos universitete. Studentams duoda kūrybinių užduočių. "Siūlau padaryti pozityvaus teroro aktą, - stebino menininkas. - Pavyzdžiui, jie yra pakabinę nedidelių inkilų ant stulpų, ant kurių pritvirtinti greičio matuokliai." Menininko įsitikinimu, sumanyti tai, kas galėtų kelti šypseną, nėra paprasta. Jis pasakojo: "Svarbiausia, kad teroras būtų pozityvus. Pavyzdžiui, Vokietijoje vienu metu buvo daromos gėlių bombos iš medžiagos maišelių, durpių ir gėlių sėklų. Vaikinai važinėdavo ir mėtydavo į merginų daržus, kad išaugtų gėlės."

Katedros aikštėje – G.Umbraso sukurtos Baltijos keliui skirtos plytelės./Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Peržaidus koncepciją

G.Umbrasas papasakojo apie seniai kilusią idėją, kuri vis dar neįgyvendinta - prie sostinės Žaliojo tilto sovietinių kareivių skulptūrų postamento pritvirtinti metalo plokštę su užrašu trimis - lietuvių, rusų ir anglų - kalbomis: "Sovietinė okupacinė armija paliko Lietuvą 31 08 1993. NKVD, MGB, MVD, KGB ir bendrininkai 1940-1990 nukovė, nužudė, įkalino, ištrėmė 350 000 Lietuvos žmonių." Kitas variantas - paminklinė lenta bylotų: "Tautos valia 1993 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos žemę paliko paskutinis sovietų armijos kareivis." Projektą G.Umbrasas parengė daugiau kaip prieš 13 metų, miesto taryba jam pritarė, bet tuo viskas ir baigėsi.

Menininko teigimu, pritvirtinus tokią lentą, pakistų Žaliojo tilto sovietinių skulptūrų, tiek daug metų keliančių diskusijas ir priešpriešą, koncepcija. Be to, tai būtų nepalyginti pigiau, negu skulptūras demontuoti. "Reikia peržaisti koncepciją. Tada skulptūrų gynėjai patys prašys jas išmontuoti, - su ironija sakė G.Umbrasas. - Man pasakojo, kad panašiai buvo daroma Sąjūdžio laikais. Jeigu kas nors į mitingą ateidavo su raudona vėliava, greta atsistodavo žmonės su geltona ir žalia. Taip išeidavo trispalvė. Laikydavęs raudoną vėliavą pats pabėgdavo."

Nerealizuotų sumanymų menininkas turi daug. Sunku įgyvendinti kūrybines idėjas? "Jeigu pavyksta, laikau tai stebuklu, - teigė jis. - Ypač jei sumanymas didesnis, kai realizavimas priklauso ne vien nuo tavęs. Tarkime, freską medžio drevėje, turėdamas laiko, pasistatęs kopėčias, gali pats padaryti. O jei objektas stambesnis, tai atitinkamai kainuoja, be to, reikia leidimų ir taip toliau. Jei pavyksta, reikia dėkoti Dievui." Šiuo metu G.Umbrasui aktualiausia - Kultūros ministerijos organizuojamas Lukiškių aikštės pagrindinio akcento projekto konkursas, kuriame dalyvauja.

Kūrybingo menininko sukurti "meilės krantai"./Asmeninio albumo nuotrauka
Kūrybingo menininko sukurti "meilės krantai"./Asmeninio albumo nuotrauka
Vilniaus miesto tarybos sprendimas įgyvendinti G.Umbraso projektą ir prie Žaliojo tilto skulptūros įrengti informacinę lentą priimtas 1999 metais, bet iki šiol neįvykdytas./Asmeninio albumo nuotrauka
Primontavus informacinę lentą keistųsi Žaliojo tilto skulptūrų koncepcija./Asmeninio albumo nuotrauka
Vienas iš Žaliojo tilto informacinės lentos variantų.
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"