TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Kirdeikių vaikystės pramogos virto darbu

2008 11 15 0:00
Šarūną ir Kotryną Kirdeikius sieja daugiausia darbo reikalai - po vienas kito asmeninį gyvenimą nesikapsto.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Šarūnas ir Kotryna Kirdeikiai gerai žinomi Lietuvos pramogų pasaulyje. Šarūnas dažniausiai pristatomas kaip talentingas choreografas, tik štai sesers Kotrynos karjeros laimėjimai primirštami. Ji dažniausiai minima kaip praeityje garsaus krepšininko Šarūno Marčiulionio draugė ir jųdviejų dukros Urtės Marijos mama.

Pakalbinome šiuos žmones kaip brolį ir seserį. Pamėginome ištraukti prisiminimų iš vaikystės, iškamantinėjome, kokioje šeimoje augo, kas pasikeitė, kai pati Kotryna tapo mama, o brolis - jos dukters krikštatėviu. O kur dar bendras sesers ir brolio verslas: scenos šou kūrimas, teminių kostiumų nuoma bei šokėjų grupė "Show Makers".

Dėdė ir krikštatėvis.

Šarūnas su Kotryna prisipažįsta, kad juos sieja daugiausia darbas, apie asmeninius reikalus susėdę prie arbatėlės nesikalba ir nežino vienas kito asmeninio gyvenimo detalių. Gimus Kotrynos dukrelei Urtei Marijai, jie tapo artimesni - mat Šarūnas gavo ne tik dėdės, bet ir krikštatėvio "pareigas". Dabar jis stengiasi kuo daugiau laiko praleisti su mažąja. "Nuolat bendraujame, žaidžiame. Kartu špagatus darome. Man kol kas geriau sekasi, bet ir Urtė Marija labai talentinga. Viskas vyksta mėgdžiojimo principu - aš jos neverčiu nieko daryti. Ateina ir į šokėjų repeticijas. Atsistoja šalia manęs ir mėgina atkartoti judesius", - pasakojo Šarūnas.

Dukrelės mama džiaugiasi, kad mergaitė smalsi, viskuo domisi. "Dukra puikiai pažįsta mūsų šokėjus, stebi jų pasirodymus per televiziją. Jei kuris nepasirodė, iš karto manęs klausia, kodėl. Ji gyvena tuo, kuo ir mes. Iki vėlumos su manimi būna renginiuose. Žino kostiumų pavadinimus, todėl padeda užkulisiuose. Galima sakyti karjerą pradėjo trejų", - juokėsi Kotryna. Žinoma, ji jaudinasi, kad dukrai kartais iš tiesų pritrūksta dėmesio - net ir namuose tenka viena ranka padirbėti prie kompiuterio.

Tada pagelbėti jaunai mamai atskuba tėvai ir auklė, Urtės praminta Aka. Juk Urtės Marijos gimimas buvo didžiausias lūžis Kotrynos gyvenime. "Geriausios sesers savybės išliko nuo vaikystės, tik gimus dukrai dar labiau išryškėjo, pašiltėjo. Pamenu, kai buvau mažas, ji mane prižiūrėdavo. Kartais tikrai bjaurus būdavau: verkdavau, rodydavau kaprizus. Ir kai jau visiems trūkdavo kantrybė, sesuo vienintelė dar turėdavo jėgų priėjusi apsikabinti, nunešti į kitą kambarį ir nuraminti. Ji taip ir liko kantri, rūpestinga", - gyrė Kotryną brolis.

Mama - irgi vaikų versle

Kotryna už Šarūną keleriais metais vyresnė, tačiau jiedu stengiasi nepabrėžti amžiaus skirtumo. Dabar, kai abu suaugę, atrodo kaip vienmečiai. Vaikystėje amžiaus skirtumas buvo ryškesnis: skirtingos klasės, draugai ir interesai. Anuomet būta ir konkurencijos. Tačiau peštynių nė vienas nepamena. "Gal todėl, kad turėjome, ką veikti. Netupėdavome namie ir nesipliekdavome dėl televizoriaus. Kai mokėmės skirtingose pamainose, visai mažai bendraudavome. Mokykla atimdavo tik pusę mūsų laiko: aš nuolat dalyvaudavau įvairiuose festivaliuose, lankiau dramos užsiėmimus, Kotryna anksti pradėjo dirbti modeliu", - prisiminė Šarūnas.

Brolis su seserimi sutaria, kad jų paauglystė nebuvo maištinga, tik per papildomus užsiėmimus nukentėdavo buities darbai. "Mes buvome "geriečiai". Nebėgome iš namų, pro langus nešokinėjome, po medžiais nerūkėme. Aš, pavyzdžiui, iki šešiolikos žaidžiau su barbėmis. Vis dėlto jeigu visa klasė bėgdavo iš pamokų - prisidėdavau, bet prieš tai perspėdavau mokytoją, kad nesinervintų ir veltui mūsų nelauktų", - pasakojo Kotryna. Brolis irgi laikėsi principo: jei jau ką nors darai, daryk nesislėpdamas ir neapsimetinėdamas. Tokį požiūrį vaikams įskiepijo tėvai, skatinę neslapukauti. "Pavyzdžiui, kitos mergaitės negalėjo namie dažytis, nes tėvai neleido. Į mano namus visos draugės galėjo ateiti pasidažyti", - džiaugėsi tėvų supratingumu Kotryna. Ir šiandien tėvai užima labai svarbią vietą brolio ir sesers gyvenime. "Mama akylai stebi mūsų karjerą per žiniasklaidą, tėtis gal kiek ramiau reaguoja į mūsų pasirodymus per televizorių ar publikacijas spaudoje. Be to, mama ne tik pritaria mūsų veiklai, bet ir pati prisideda: padeda rūpintis kostiumais, ji yra sukaupusi visų rekvizitų archyvus", - didžiavosi mama Šarūnas.

Psichologė ir telekomunikacijų inžinierius?

Kotryna ir Šarūnas lankė tą pačią mokyklą, net kai kurie mokytojai buvo tie patys. Tad jaunėliui broliui nepavyko išsisukti nuo nuolatinio priminimo apie seserį. "Pirmiausia sesuo užsiimdavo kokia nors veikla, paskui ir aš į ją įsitraukdavau. Manęs laukė dailė, dramos būrelis, pramoginiai šokiai, raiškiojo skaitymo konkursai, renginių vedimas, šauniausio moksleivio konkursai... Jei sesuo - vienoje amžiaus grupėje, aš - kitoje", - šypsojosi choreografas.

Mokykloje Kotryna buvo pirmūnė, bet savęs tikrai negalėtų pavadinti "zubryla". Šarūnas irgi stengėsi neatsilikti - mokyklą pradėjo lankyti penkerių, jau mokėdamas skaityti. Kaip nemokėsi? Seneliai, su kuriais prabėgo visos vasaros, buvo mokytojai: močiutė - lietuvių kalbos, senelis - gamtos ir tiksliųjų mokslų.

Baigusi mokyklą Kotryna norėjo studijuoti psichologiją, tačiau nepavyko įstoti. Tada pasirinko to paties fakulteto pasiūlytas sociologijos studijas. Dabar ji kremta viešojo administravimo mokslus. Brolio kelias kitoks - įstojo į telekomunikacijų inžineriją. "Studijuojant šalia mokslų, kaip ir mokykloje, vėl atsirado meninės veiklos. Pajutau, kad mokslai ir mano mėgstama veikla - šokiai, choreografija - nesusiję. Labai ilgai svarsčiau, ką turėčiau rinktis, kad vėliau netektų gailėtis. Bakalauro taip ir nebaigiau - ėmiau studijuoti pramoginį scenos meną. Laimė, visiškai nesigailiu", - džiaugėsi sėkme choreografas.

"Reikia šaldytuvo?"

Vis dėlto brolio ir sesers vaikystė nebuvo tokia jau nekalta. Sesuo net ir dabar prisimena, kai nuolat įsitempusi laukdavo brolio pokštų. Kartais juodu susivieniję išdaigas krėsdavo kitiems. "Pavyzdžiui, paskambindavome bet kokiu numeriu ir klausdavome: "Laba diena, ar jums reikia šaldytuvo?" Atsakymas: "Ne, nereikia." Mes nudžiugę: "Tada atvažiuosime - pasiimsime." Kalbėdavome į stiklainį, kad balsas pasikeistų. Valandų valandas pokštaudavome telefonu", - prisiminė Šarūnas. Vėliau, gavę dovanų magnetofoną, ėmė rengti ir įrašinėti savo radijo laidas. "Turėjome specialų sąsiuvinį, kuriame buvo mūsų žaidimų sąrašas. Sukurdavome žaidimo scenarijų, sugalvodavome pavadinimą ir įtraukdavome į sąrašą. Kone visi mūsų žaidimai buvo susiję su scenarijais, vaidinimais. Dabar netikėtai tai peraugo į darbą", - pažymėjo Kotryna.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"