TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Kitakalbių lūpose – lietuviškos eilės

2015 05 09 6:00
"Lietuva mus šiltai priima. Organizuodami lietuvių poezijos skaitymus galime parodyti savo pagarbą jūsų kultūrai, išreikšti dėkingumą už suteiktas galimybes čia dirbti ir gyventi", - sakė "Balturkos" prezidentas Ishakas Akay'us, su vyriausia dukrele jau pasikalbantis ir lietuviškai. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Per artėjantį "Poezijos pavasarį" Lietuvoje gyvenantys užsienio šalių piliečiai susirinks skaityti lietuvių poetų eilių lietuviškai. Imtis šios iniciatyvos juos įkvėpė ir subūrė Baltijos ir Turkijos kultūros akademijos ("Balturka") entuziastai, vadovaujami jos prezidento Ishako Akay'aus.

Kiek daugiau nei po savaitės dvi dešimtys Lietuvoje gyvenančių, besimokančių ir dirbančių užsieniečių prabils lietuviškai - poetinį žodį jie skaitys ne gimtąja, o šalies, kurioje dabar gyvena, kalba. Kai kuriems tai bus nemenkas iššūkis, nes lietuvių kalbos jie dar nemoka. Kiti jau kalba lietuviškai, tačiau poezijos žanras - itin specifinis ir jautrus.

Pagal Turkijos pavyzdį

"Turkijoje jau daugelį metų kasmet vyksta Kalbos ir kultūros festivalis. Jame tradiciškai dalyvauja šalyje gyvenantys užsieniečiai. Jie šio renginio metu skaito turkų poeziją, dainuoja turkiškas dainas, šoka mūsų nacionalinius šokius. Pastarąjį kartą Turkijos Kalbos ir kultūros festivalyje dalyvavo net 160 žmonių, kuriems turkų kalba nėra gimtoji. "Balturka" labai stengiasi, kad Turkijoje būtų populiarinama Lietuva, kad mūsų tautiečiai daugiau sužinotų apie šio krašto kultūrą, tradicijas, galimybes", - pasakojo I.Akay'us, kuris ne tik vadovauja Baltijos ir Turkijos kultūros akademijai, bet ir dėsto turkų kalbą ir kultūrą Lietuvos edukologijos universitete.

Gimtojoje šalyje populiarią idėją Lietuvoje gyvenantys turkai nutarė pritaikyti ir čia. Svarstant, kaip tai įgyvendinti, kilo mintis į "Poezijos pavasario" renginį pakviesti Lietuvoje gyvenančius kitataučius, kad šie ryžtųsi padeklamuoti pasirinktą lietuvių poeto kūrinį. "Kadangi iniciatyva kyla iš mūsų, kurie taip pat Lietuvoje esame užsieniečiai, idėja daug lengviau skinasi kelią į kitų šalių žmonių širdis - mes visi Lietuvoje esame svečiai, ši šalis mus šiltai priima. Taip galime parodyti savo pagarbą jūsų kultūrai, išreikšti dėkingumą už suteiktas galimybes čia dirbti ir gyventi", - kalbėjo pašnekovas. Jis jau planuoja, kad kitais metais Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai ne tik deklamuos lietuviškas eiles, bet ir dainuos.

Susitikę su turku, visada būsite pavaišinti gardžia turkiška arbata.

Renginio dalyviai – vaikai, jaunimas ir suaugusieji, atvykę į Lietuvą įvairiais tikslais. Per renginį „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“ eilėraščius deklamuos dalyviai iš Rusijos, Turkijos, Olandijos, Latvijos, Prancūzijos, Lenkijos, Kinijos, Danijos, Azerbaidžiano, Didžiosios Britanijos, JAV, Lietuvos, Airijos, Švedijos, Baltarusijos, Italijos, Salvadoro, Belgijos, Ukrainos ir Kazachstano. Jiems pasiruošti padeda lietuviai savanoriai iš lopšelio-darželio „Gandriukas“, Lietuvos edukologijos universiteto, Vilniaus tarptautinės Meridiano mokyklos ("VIMS – International Meridian School“), Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje, Vilniaus prancūzų vidurinės mokyklos „Montesquieu“ ir kiti lietuvių kalbos specialistai savanoriai.

"Nuostabiausia, kad užsieniečiams mokytis eilių labai geranoriškai padeda lietuviai, daro tai su entuziazmu ir be jokio atlyginimo. Tai labai džiugu, jaučiame vienybės dvasią, šilumą, palaikymą ir pagarbą vieni kitiems. Toks ir yra mūsų tikslas - skleisti pagarbą ir toleranciją pasitelkiant kultūrą", - pasidžiaugė I. Akay'us.

Dukra kalba lietuviškai

I. Akay'us pasakojo, jog į Lietuvą dirbti Vilniaus tarptautinės Meridiano mokyklos vadovu atvyko iš Vokietijos prieš devynerius metus. Jau ketverius metus jis skaito paskaitas Lietuvos edukologijos universitete apie turkų kultūrą ir moko studentus turkų kalbos. Dėstytojas paskaitas skaito trimis kalbomis - lietuvių, rusų ir anglų. Prisipažino, kad lietuvių kalbą moka, supranta ir kalba, tačiau jaučia, kad žinių ir įgūdžių dar trūksta. "Kokia kalba studentams patogiau, ta kalba ir skaitau paskaitas. Lietuviškai kiek sudėtingiau, tačiau pradinio lygio žinių turiu ir susikalbame su studentais be problemų", - šyptelėjo jis.

"Balturkos" prezidentas su "Poezijos pavasario" aktyvistais ir organizatoriais.

Vyras juokavo, kad šiuo metu turi "du su puse vaiko": šešerių ir trejų metų dukrelės nekantriai laukia planuojamo šeimos pagausėjimo - po mėnesio jos jau turės brolį arba trečią sesę. "Mano mergaitės jau vietinės, lietuvės, - šyptelėjo šeimos tėvas. - Abi gimė Lietuvoje, o vyriausioji lanko lietuvišką mokyklą ir namie dažnai paklausia, kaip turkiškai pasakyti tai, ką ji moka tik lietuviškai. Nors namie kalbame turkiškai, dukra lankė lietuvišką darželį, dabar - mokyklą, lietuviškai kalba tobulai. Labai branginame ir vertiname tai, jog mūsų vaikai moka dvi kalbas, tai didelis turtas ir vertybė, kurią privalome jiems puoselėti."

Pasak I. Akay'aus, gyvendami Lietuvoje, jie stengiasi kuo daugiau prisidėti prie šalies gerovės, kultūros ir pagarbos tradicijoms. Todėl "Balturkos" organizacija planuoja daugybę renginių, skirtų kultūrinei integracijai, šalių supratimui ir santykių plėtrai. Šiemetinio "Poezijos pavasario" eilėraščių skaitymai - vienas žingsnis didesnio kultūrinio supratimo link. "Kalba yra pagrindinis būdas, kuris leidžia žmonėms vieniems kitus pažinti, suprasti bei suartėti. Kiekvienos tautos kalba yra jos kultūros, literatūros kūrimo priemonė, tautos savimonės, tautos vertybių, būdo, papročių, mąstymo išraiška. Joje sukaupta tautos istorija, psichologija, kalboje atsispindi santykiai su kitomis tautomis. Visa tai reikia saugoti, vertinti ir puoselėti", - įsitikinęs "Balturkos" prezidentas.

***

Šis renginys yra festivalio „Poezijos pavasaris“ dalis. Jis vyks gegužės 18 d. 18:30 val. Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto aktų salėje (T. Ševčenkos g. 31, Vilniuje).

Dalyvių sąrašas:

1. Islam Ismayil AZERBAIDŽANAS

Eilėraštis: Maironis „Pavasaris“

2. Kimas Hjermind DANIJA

Eilėraštis: Bernardas Brazdžionis „Lietuvos vardas“

3. Clotilde Solange Rigaud PRANCŪZIJA

Eilėraštis: Sigitas Geda „Ežeras“ II

4. Rapolas Blažaitis LIETUVA

Eilėraštis: Antanas Baranauskas „Anykščių šilelis“

5. Adomas Hendrikson JAV

Eilėraštis: Kristijonas Donelaitis „Pavasario linksmybės“

6. Sumeyye Icyer TURKIJA

Eilėraštis: Henrikas Nagys „Namai“

7. Adomas Dean DIDŽIOJI BRITANIJA

Eilėraštis: Salomėja Nėris „Draugystė“

8. Richard Udes OLANDIJA

Eilėraštis: Jonas Biliūnas „Kareivio atsisveikinimas“, Vytautas Mačernis „Atbaigimas“

9. Dmitry Nadopta RUSIJA

Eilėraštis: Antanas Jonynas „Baltojis Naktis“

10. Darta Rina LATVIJA

Eilėraštis: Janina Degutytė „Meilė“

11. Halil Ibrahim Ak TURKIJA

Eilėraštis: Vincas Mykolaitis-Putinas „Ištikimybė“

12. Sophie Bustillo SALVADORAS

13. Manoelle Ancion BELGIJA

Eilėraštis: Salomėja Nėris „Draugystė“

14. Artem Kyrylov UKRAINA

Eilėraštis: Balys Sruoga „Saulė ir smiltys“

15. Paulina Hausner LENKIJA

Eilėraštis: Eduardas Mieželaitis „Mano žemė“

16. Ailbhe Noonan AIRIJA

17. Daniel Ruin ŠVEDIJA

18. Egor Fiodarau BALTARUSIJA

Eilėraštis: Salomėja Nėris „Eglė žalčių karalienė“, „Baltijos dvasia“

19. Novella di Nunzio ITALIJA

Eilėraštis: Salomėja Nėris „Iškeliaujant“

20. Aigerim Tursynova KAZACHSTANAS

Eilėraštis: Gražina Tulauskaitė „Prisipažinimas“

21. Yiran Wang KINIJA

Eilėraštis: Marcelijus Martinaitis „Rytą, šviežiai pasnigus“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"