TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Knygų namelio šeimininkė skatina skaityti

2013 07 26 6:00
M.Varnauskaitės populiarinama bibliotekėlių po atviru dangumi idėja randa vis daugiau bendraminčių. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto vyresnioji specialistė Milda Varnauskaitė ėmėsi iniciatyvos Lietuvoje įrengti pirmąsias bibliotekėles po atviru dangumi, kur kiekvienas gali pasiimti paskaityti knygą ar atnešti nebereikalingus leidinius kitiems skaityti.

Pasaulyje populiarus judėjimas „Little Free Library“ prasidėjo Jungtinėse Valstijose. Kiekviena po atviru dangumi įrengta nedidelė biblioteka registruojama ir turi savo numerį. Pernai spalį Milda Vilniuje surentė, pastatė ir pripildė knygų pirmą tokį Rytų ir Vidurio Europoje nemokamą knygyną. Pirmosios knygų inkilą primenančios bibliotekos po atviru dangumi registracijos numeris - 3756, ji įrengta Antakalnyje, Tramvajų gatvėje. Nepraėjo nė metai, o Mildos iniciatyvą pasigavo ir daugiau skaitymo entuziastų.

Amerikietis pagerbė mamą

Milda pasakojo, kad judėjimo "Little Free Library" pradininkas buvo vienas amerikietis, kuris po mamos mirties nutarė įamžinti jos atminimą pasidalydamas su kaimynais ir bendruomene jos per gyvenimą sukauptomis knygomis. "Tas vyras iš namuose rastų lentų ir medžio atliekų sukalė tokį savotišką inkilą ir į jį sudėjo dalį iš mamos paveldėtų knygų, kad jas galėtų skaityti visi to rajono bendruomenės žmonės. Idėja akimirksniu tapo populiari, radosi daugybė sekėjų, vėliau ji išplito į Europą. Apie šį judėjimą perskaičiau internete, man jis pasirodė labai patrauklus. Ilgai nelaukusi ėmiausi kurti Vilniuje bibliotekėlę po atviru dangumi. Kadangi domiuosi šiuo reiškiniu, išsiaiškinau, kad ji - pirmoji ne tik Rytų, bet ir Vidurio Europoje. Dabar analogiška biblioteka įrengta Bulgarijoje, bet mūsiškė tikrai buvo pirmoji", - sakė 25 metų M.Varnauskaitė.

Pasak jaunosios skaitymo entuziastės, Amerikoje tokių bibliotekėlių tinklas labai platus, išleisti net specialūs žemėlapiai, kur jas galima rasti. Nemokamų ir nedidelių bibliotekų po atviru dangumi yra Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje ir kitose Vakarų šalyse. Judėjimo devizas - skleisti meilę knygai ir stiprinti bendruomeniškumo jausmą.

Prašė tėčio pagalbos

Mergina sakė, kad standarto, kaip vizualiai turi atrodyti tokia bibliotekėlė, nėra, idėjos populiarintojai į jų įrengimą skatina žvelgti kūrybiškai. Svarbiausia mintis - naudoti antrines žaliavas, nebereikalingas medžio atliekas, nebenaudojamus buities rakandus. "Internetiniame "Little Free Library" puslapyje radau nuotraukų, kaip tokiai bibliotekėlei įrengti buvo panaudota sena mikrobangų krosnelė, kitų įdomių sprendimų. Mūsiškę sukalėme kartu su tėčiu per vieną dieną. Dirbome nuo ryto iki vakaro. Pasirinkome klasikinį namelio variantą. Langas - kad būtų galima matyti, kas yra viduje, ir durelės, kad atsidaręs pasiimtum patikusią knygą", - entuziastingai pasakojo mergina.

Antakalnio Tramvajų gatvės gyventojai ir tiesiog pro šalį einantys praeiviai dažnai pasmalsauja, kokių knygų yra šiame inkile. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Radę namuose nebereikalingą veidrodį, panaudojo jį knygų nameliui papuošti. Bibliotekėlės dydį lėmė ir namie rastų nebenaudojamų lentų dydis. "Mano tėtis pagal išsilavinimą - inžinierius. Labai mėgsta namuose meistrauti, ypač iš medžio. Turi auksines rankas, - su šypsena pasakojo Milda. - Iš pradžių jis gana skeptiškai reagavo į mano užsidegimą daryti tokį knygų namelį, manė, kad neišsilaikys nė dienos. Bet kai neradau nieko kito, kas padėtų jį pagaminti, ėmiau zyzti: tėti, padėk man, ir jis nusileido. Jo nuostabai ir džiaugsmui, bibliotekėlė stovi jau ilgai - spalį bus metai. Tėtis tikrai džiaugiasi ir stebisi, kad jokie vandalai jos nenuniokojo. Neseniai jis buvo atvažiavęs iš Radviliškio, įdėjome išdužusį knygų namelio stiklą. Kartais jis išdūžta, manau, netyčia, atsitiktinai." Prižiūrėti bibliotekėlę Mildai padeda ir vienas iš dviejų vyresniųjų brolių, kurie, kaip ir ji, iš gimtojo Radviliškio persikėlė gyventi į Vilnių.

Skleidžia entuziazmą

Pirmąsias knygas į biblioteką po atviru dangumi M.Varnauskaitė sunešė iš asmeninių sankaupų. Prisipažino neturėjusi vaikiškų knygelių, todėl jų pirko naudotų leidinių knygyne. Davusi pradžią šiai iniciatyvai, pasižadėjo daugiau nesikišti - kaip bus taip bus, daugiau bibliotekėlės ji nepildys. "Dabar matau, kad jeigu namelis tuščias, po kelių dienų jis vėl prisipildo knygų. Nebijau, kad knygos dings. Vienos dings, kitų atsiras. Tai natūralus procesas: kažkas pasiėmė patinkančią knygą, kažkas atneša nebenaudojamą skaityti kitiems. Vyksta nuolatinė kaita", - patikino mergina.

Mildos iniciatyva netruko rastis sekėjų Lietuvoje. Antra bibliotekėlė po atviru dangumi pavasarį buvo įrengta Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio skyriaus lauko žaliojoje edukacinėje erdvėje. Viena moteris knygų inkilą iškėlė prie savo namų Justiniškėse. Milda susirašinėja su dar viena jauna skaitymo aistruole iš Neries regioninio parko, kuri susižavėjusi šia idėja pas meistrą užsakė knygų namelį ir ketina savo jėgomis jį įrengti. "Paprastai manęs klausia patarimo, nes buvau pirmoji tai padariusi. Dažnai patariu registruoti šias bibliotekėles "Little Free Library" tinkle, nes pačiai šios idėjos sklaida pasaulyje patinka. Bet galima ir neregistruoti, tiesiog įrengti savo kaimynams ir prašalaičiams punktą, kur jie gali pasiimti paskaityti knygų", - sakė Milda.

Mergina papasakojo atmintin įstrigusį vaizdą, matytą prie pirmosios bibliotekėlės: pavakare prie jos sustojo gerokai apšepęs vyriškis, šalia pasidėjo "bambalį" alaus. Pagarbiai pavartęs keletą knygų, išsirinko seną mokyklinį "Lietuvių kalbos uždavinyną", kurio užduotys jau išspręstos. "Tada pagalvojau: kam jam reikia tokios, regis, bevertės knygos? Pakalbėjau su draugėmis, šios mane paprotino: gal reikia jo vaikams? Tada įsitikinau, kad visos knygos - net tos, kurios kitam atrodo bevertės, - kam nors reikalingos", - patikino skaitymo entuziastė.

Užauginta skaitymo dvasia

Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Milda prisipažino, kad nuo vaikystės yra prisiekusi skaitytoja. Baigusi studijas po kurio laiko gavo pasiūlymą dirbti VU Filosofijos fakulteto vyresniąja specialiste ir su džiaugsmu sutiko. Dalis asmeninės bibliotekos liko gimtajame Radviliškyje, kita kaupiama Vilniuje, kur pastaruoju metu gyvena. "Tikiuosi, ateityje galėsiu jas sujungti, bet kol neturiu nuosavo būsto, Vilniuje stengiuosi laikyti tik einamas knygas, kitos saugiai tebėra pas tėvus", - šyptelėjo pašnekovė. Ji prisipažino, kad yra nuolatinė viešųjų bibliotekų lankytoja, dažniausiai perka tik mokslinę literatūrą, kurios reikia darbui.

"Esu iš trijų vaikų šeimos, jauniausia. Du vyresni broliai turi savo verslą, tėvelis - inžinierius, mama visą gyvenimą dirbo medicinos felčere - dabar tai vadinama bendrosios praktikos slaugytoja - kaimo medicinos punkte. Man atrodo, kad gimiau su knyga, o šeimoje ir giminėje tikrai labai daug skaitančių žmonių. Iš tėvų visada gaudavau ramų palinkėjimą, užuot žiūrėjusi televizorių, paskaityti knygą", - pasakojo Milda.

Filosofijos studijas mergina rinkosi rimtai apmąsčiusi. Sakė visada buvusi humanitarė, tačiau ieškojo daugiau, nei atrodė, kad gali suteikti lietuvių kalbos ir literatūros mokslai. Mokykloje Milda rašė pjeses, eiles, buvo įvertinta jaunųjų dramaturgų konkursuose. Ji nusijuokė, kad, matyt, Lietuvoje yra dvi atskiros žmonių bendruomenės - skaitančių knygas ir jų neskaitančių. Nors apklausas rengiantys specialistai nuolat skambina pavojaus varpais, kad Lietuvoje auga knygų neskaitančiųjų karta, Milda sakė tokių žmonių pažįstanti mažai. "Matyt, skaitantieji natūraliai prie savęs traukia tokius pačius. Ir priešingai. Taip ir susiklosto bendruomenės, vienijančios panašių polinkių žmones. Kita vertus, nesu linkusi teisti tų, kurie neskaito tiek, kiek, tarkime, aš. Neabejoju, kad jie turi kitų talentų - gal domisi kinu, technika, meistravimu ar dar kuo nors", - samprotavo skaitymo aistruolė. Ji prasitarė, kad prisimindama vaikystės pomėgį kurti pjeses, neatmeta minties, kad vieną gražią dieną ateityje kurioje nors bibliotekoje atsiras ir jos parašyta knyga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"