TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Kompiuterinis V.Vysockio klonas

2011 12 07 6:00

Rusijoje įvyko penkerius metus kurto filmo "Vysockis. Ačiū, kad gyvas" premjera. Garsusis sovietinių laikų bardas ekrane atgijo dėl kompiuterinių technologijų ir plastinės kaukės.

Vladimiras Vysockis filme miršta perdozavęs morfijaus ir iš naujo stebuklingu būdu prisikelia. Projekto sumanytojas - Pirmojo kanalo direktorius Konstantinas Ernstas, scenarijų parašė aktoriaus ir poeto sūnus Nikita Vysockis. Režisierius buvo pakeistas net tris kartus, rekvizitorius - šešis, dirbo šimtai dailininkų. Kurti filmą baigė "Bumerio" autorius Piotras Buslovas.

Per premjerą N.Vysockis pareiškė: "Tai ne projektas, ne planas, o realybė. Tai filmas, kurį norėjau sukurti apie savo tėvą."

Didžiausia filmo intriga - kas suvaidino V.Vysockį. Kūrėjai tvirtina ieškoję ne panašaus aktoriaus, o tokio, kuris "atitiktų pagal vidinio gyvenimo gylį". Aktoriaus vardo kūrėjai neatskleidė. Kaip aiškino prodiuseris, žiūrovas turi įsijausti į filmą, o ne sukti galvą, ar vienas ar kitas žmogus tinka V.Vysockio vaidmeniui.

Sukurti panašumo iliuziją padėjo kompiuterinėmis technologijomis atgaivintos fotografijos ir grimas. Prireikė 9 mėnesių šiai sudėtingai plastinei skulptūrai sukurti, kad ji gebėtų įtikinamai šypsotis, kalbėti, raukytis. Grimas aktoriui kasdien užėmė po 6 val.: beveik 5 val. reikėdavo 18 sluoksnių ant veido uždėti ir dar pusantros valandos nuimti. Kiekvienam kadrui su V.Vysockiu iš pradžių reikėjo savaitės. Iš viso filme yra 738 tokie kadrai.

Tačiau kritikų verdiktas nėra palankus. Pasak jų, grimuotojai ir kompiuterių specialistai galėjo taip ir nesistengti: niūriai iš ekrano žvelgiantis ir kimiu balsu gergždžiantis prakaituojantis žmogus gali būti bet kas, nebūtinai V.Vysockis. Per visą filmą iki pat titrų nuo pradžios iki galo neskamba nė viena V.Vysockio daina.

SSRS vaizduojama kaip idealizuotas pasaulis, kuriame gyvena protingi, nepaprasti, geri žmonės, niekas neima kyšių, skundikai gailisi ir rizikuoja savo kailiu.

Pats V.Vysockis - žmogus, galėjęs sau leisti ką tik nori, apie tai nesvajojo nė vienas jo amžininkas, nežinojęs žodžio "negalima": uždirbti krūvas pinigų, vesti prancūzų kino žvaigždę, nusipirkti mersedesą, nebijoti KGB...

Visa tai - nedovanotinai maža palyginti su tuo, ką jis pasakė savo baladėmis. Kaip rašė vienas apžvalgininkas: "Ar vertėjo drumsti pomirtinį poeto gyvenimą vien tam, kad pasimėgautum jo žemiškais žygdarbiais ir patenkintum garbėtrošką tų, kurie įvaldė trimatę kinematografinio klonavimo technologiją?"

"Komsomolskaja pravda" net patį šį klonavimą įvertino prastai: "Filme V.Vysockis - nereiškiantis emocijų, kraupus, pusiau negyvas žmogus su nuolat į šoną važiuojančia fizionomija (...) Ir tikrai, kad ir kaip keista, nuolat besitaikantis griūti negyvas."

Pirmasis šį filmą pamatė Rusijos premjeras Vladimiras Putinas. Jam buvo surengta speciali peržiūra. Gavęs V.Putino palaiminimą filmas pradėtas rodyti likus keturioms dienoms iki rinkimų. Jo autoriai vėliau tikisi sukurti ir serialą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"