TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Kovojant ant tatamio agresijos nereikia

2015 01 31 6:00
Pirmasis Europos čempionato auksas: su treneriu Gediminu Varkala (kairėje) ir švedų aktoriumi Dolphu Lundgrenu, kuris anksčiau taip pat buvo Europos kiokušin karatė čempionas. Lietuvos kiokušin karatė federacijos nuotraukos

Keturis kartus Europos kiokušin karatė moterų čempionė kaunietė Inga Mikštaitė tituluojama viena techniškiausių Senojo žemyno karatė kovotojų. Regis, ši mergina turėtų būti tikra peštukė, tačiau gyvenime yra priešingai - Inga itin ramus ir santūrus žmogus.

"Ačiū Dievui, man neteko būti užpultai gatvėje tamsiu paros metu, todėl nežinau, kaip reaguočiau. Tvirtai žinau vieną dalyką - visais įmanomais būdais bandyčiau išvengti konflikto, gal net pabėgčiau, užuot pradėjusi mušti užpuolikus", - šypsodamasi kalbėjo Inga, kuriai ant tatamio mažai kas gali prilygti.

Grynas atsitiktinumas

Inga prisipažino, kad skambių įvertinimų niekada specialiai nesivaikė, tiesiog, kaip ir kiekvienas sportininkas, per treniruotes nuolat tobulino kovos techniką ir ilgainiui ją įvertino specialistai bei priešininkai. Su šia mergina nepajuokausi. Jos smūgis gali akimirksniu pasiųsti į nokautą. Sportininkė teigė, jog kasdien vakarais treniruojasi po dvi valandas, savaitgaliais bėga krosą, o rengdamasi varžyboms treniruočių laiką dar pailgina. Ir taip - dvidešimt metų.

"Neseniai pati savęs klausiau, kodėl jau dvidešimt metų užsiimu karatė? Kas mane taip patraukė šiame sporte? Vaikystėje labai norėjau žaisti krepšinį, bet dėl mažo ūgio manęs nepriėmė. Mokyklos laikais išbandžiau tinklinį, tautinius šokius, dainavau chore. O į karatė užsiėmimus nuėjau tik dėl to, kad visi kiemo draugai pradėjo juos lankyti. Tuo metu tai buvo šis tas nauja, nematyta, neįprasta. Paveikė minios instinktas - visi eina ir aš nueisiu", - prisiminė daugkartinė Europos čempionė.

Iš kiemo paauglių, pradėjusių lankyti karatė, iki šiol tai daro du sportininkai profesionalai. Nors ir keistai skamba, Ingą ši sporto šaka patraukė sunkiu darbu. "Karatė treniruotėse darbo tikrai netrūksta. Ir šiandien patinka sunkūs, alinantys užsiėmimai. Tai lyg iššūkis, kai reikia kaskart save įveikti. Po tiek metų galiu prisipažinti, kad esu priklausoma nuo karatė", - juokėsi pašnekovė.

Karatė dvikovos reikalauja ne tik nepriekaištingos technikos, bet ir savitos gyvenimo filosofijos, grįstos Rytų išmintimi. Ingos teigimu, kiekvienas sportininkas iš šios filosofinės sistemos semiasi tiek, kiek jam reikia. Tituluotai kovotojai svarbu per treniruotes ir kovas jausti dvasinį ryšį, harmoniją, nesitenkinti vien mechaniškai kartojamais judesiais. "Šis kovos menas atėjo iš Japonijos. Nors nemažai žinome apie jos kultūrą, filosofiją, Lietuvoje nelabai galime viską įgyvendinti. Mūsų gyvenimo būdas, ritmas visai kitokie nei Japonijoje, tačiau esminiai dalykai yra universalūs. Juos perteikiame jauniems sportininkams. Man ypač svarbu, kad kova būtų sąžininga, techniška, be jokių neleistinų veiksmų", - tvirtino I. Mikštaitė.

Sportininkė įsitikinusi, jog svarbiausias vaidmuo ugdant būsimą karatė kovotoją tenka treneriui - ką šis žmogus įskiepija auklėtiniui, tą šis nešiojasi sieloje visą gyvenimą.

Inga Mikštaitė rami, susitelkusi kovai.

Mėlynės ir nokautai

Inga praktikuoja kiokušin karatė - tai viso kontakto kova, kai smūgiai ne imituojami, o kaunamasi iš tikrųjų. Ji, kaip ir visi žmonės, yra jautri skausmui, "užsidirba" mėlynių ir patiria traumų. Inga neslėpė, kad žiūrint iš šalies kova ant tatamio gali pasirodyti žiauri, netinkama moteriai, bet tai toli gražu nėra tiesa. Moterys kovotojos dėvi krūtinės, kojų apsaugas, sulaikančias smūgio jėgą. Mėlynių būna, tačiau rimtų traumų beveik nepasitaiko. "Negaliu paaiškinti, kuo mane žavi šis sportas. Tiesiog be karatė kovų neįsivaizduoju savęs. Nors skauda, alina nuovargis per treniruotes, kartu tai yra ir didžiulis pasitenkinimas, be to jau nebegalėčiau gyventi", - prisipažino Inga.

Sportininkė kitų Rytų dvikovų net nebandė. Jos charakteris toks, kad pradėjusi ką nors vieną nesiblaško ir eina iki galo. Kol sportuoti gera, kol jaučia, kad kova teikia malonumą, kitų variantų nė nesvarsto.

Japonės aršesnės

Keturiskart Europos moterų kiokušin karatė čempionė sakė, kad Europos sportininkės yra puikiai įvaldžiusios kovos techniką, naudoja daug taktinių sprendimų, lemiančių pergalę. O Japonijos, iš kurios po pasaulį paplito ši dvikova, sportininkės pasižymi stipriu charakteriu, troškimu nugalėti. "Eidamos ant tatamio japonės padarys viską, kad pergalė būtų jų, yra labai atkaklios. Rytų kovotojoms būdingas tvirtas charakteris. Europietės ne tokios aršios, labiau remiasi taktika, nesibrauna kiaurai sienos", - pasakojo I. Mikštaitė.

Inga neslėpė, kad dažnai sulaukia nustebusio žvilgsnio, kai naujiems pažįstamiems pasisako esanti karatė meistrė. Jie sunkiai patiki: "Negali būti, juk esi tokia rami, santūri ir tylenė..." Kasdieniame gyvenime ir ant tatamio sportininkė, kaip pati prisipažino, tikrai labai skiriasi - tai lyg du visiškai kitokie žmonės. Mergina samprotavo, kad dėl ramaus ir nuosaikaus charakterio kartais jaučia sveiko sportinio agresyvumo, užvaldančio azarto ir noro nugalėti bet kokia kaina stygių. "Manau, man trūksta sportinio pykčio. Gera technika - dar ne viskas, būčiau kiek piktesnė, gal pasiekčiau daugiau", - svarstė Inga.

Inga Mikštaitė (kairėje) ir Margarita Čiuplytė - kiokušin karatė kovotojos, kurioms mažai kas gali prilygti.

Mokiniai žvelgia pagarbiai

I. Mikštaitė yra baigusi Kauno kūno kultūros akademiją, dešimt metų dirbo vidurinėje mokykloje. Šiuo metu ji kūno lavinimu užsiima su vieno Kauno lopšelio-darželio vaikais.

Inga įsitikinusi, jog sporto laimėjimai padėjo jai gerai sutarti ir su auklėtiniais. Vaikai, sužinoję, kad jų mokytoja - juodojo karatė diržo savininkė ir Europos čempionė, tarsi savaime pajuto pagarbą. "Nejučia auklėtiniams tapau pavyzdžiu - ne kaip kieta karatistė, o kaip žmogus, sportininkas, kuris siekė rezultatų, sunkiai dirbo ir už tai jam buvo atlyginta titulais", - kalbėjo Inga. Ir prisiminė savo vaikystę, kai pradėjusi lankyti karatė treniruotes didelio tėvų palaikymo iš pradžių nesulaukė. Mamos ir tėčio nežavėjo pirmos dukters mėlynės, faktas, kad ji "mušasi su kitais vaikais". Tačiau ilgainiui šeima suprato - Inga rado tai, kas jai labai tinka ir patinka. "Kai pradėjau siekti rezultatų, tėvai įsitikino, kiek daug man reiškia šis sportas. Susigyveno su mintimi, kad dukra nebus šokėja, o kausis ant tatamio", - teigė pašnekovė.

I. Mikštaitės ketveriais metais vyresnis brolis mokykloje lankė laisvąsias imtynes, mokėsi sportininkų klasėje, tačiau dabar nebesportuoja. Mergina neabejojo, kad vyresniojo brolio įtaka, berniukiški žaidimai mašinėlėmis, o ne lėlėmis, matyt, suformavo ir jos gana berniukišką charakterį, paskatino rinktis Rytų dvikovas. Kadangi Lietuvoje nėra daug merginų, praktikuojančių karatė, Ingai dažnai tenka treniruotis su vaikinais. Bet karatė, jos žodžiais tariant, neskirstoma, kas esi - vyras ar moteris, išėjai ant tatamio - ir kaukis.

Ingos mėgstamas aukštas smūgis, prieš kurį beveik neįmanoma atsilaikyti.

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"