TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Krepšininkė A.Rupšienė pamėgo detektyvus

2008 08 09 0:00
Draugės: aukščiausia SSRS rinktinės krepšininkė U.Semionova (centre) ir žemiausia - A.Rupšienė (kairėje).
LŽ archyvo nuotrauka

Legendinė krepšininkė Angelė Rupšienė nemėgsta kavinių ir kitų didesnių erdvių šurmulio, todėl olimpiadą žiūrės viena - namie per televizorių. Ji prisipažįsta, kad ekrane rodomas varžybas stebi susikaupusi, bet kartais garsiai šūkauja.

"Domiuosi visomis sporto šakomis, ne tik krepšiniu", - tikina buvusi garsi krepšininkė A.Rupšienė. Varžybų ji nežiūri ne tik kavinėse, nemėgsta eiti ir į sporto sales ar arenas. "Pasilieku namie, kad negirdėčiau aplinkinių žmonių komentarų, - aiškina A.Rupšienė. - Sporto arenose per varžybas publika mėgsta šnekėti apie sportininkų aprangą, apkalbinėti, aptarinėti jų šeimas. Man tokie dalykai nepatinka."

Kareivėliai ir policininkai.

Pastaraisiais metais didžiausias A.Rupšienės pomėgis - detektyvinė literatūra. Kiekvieną mėnesį ji perka po detektyvą. Perskaito. Tada padeda į knygų lentyną. Detektyvų kolekcija vis didėja. A.Rupšienė sako, kad ji atiteks anūkui Gyčiui. Aštuonerių su puse metų berniukui patinka kariniai žaidimai. Namie išdėliojęs armiją žaislinių kareivėlių, Gytis vaizduoja kariūną, "šaudydamas" lazda. Vaikui dar patinka policininkai. Nenuostabu, nes jo mama, A.Rupšienės dukra 33 metų Sigita, yra su nepilnamečiais dirbanti policijos pareigūnė. Krepšiniu legendinės sportininkės anūkas nesidomi.

Vietoj kamuolio - pagalvė

A.Rupšienė krepšinio nebežaidžia net laisvalaikiu. "Kamuolį į rankas paimu tik per treniruotes, reikia parodyti pratimus ir kitką, - sako garsioji krepšininkė, dabar Lietuvos olimpiniame sporto centre treniruojanti penkiolikametes. - Tačiau meilės krepšiniui nebėra. Kalbėjome su plaukike Lina Kačiušyte (kaip ir A.Rupšienė, ji yra olimpinė čempionė - aut.). Ji nesilanko baseine, apskritai nebegali į vandenį žiūrėti. Ar tai persisotinimas? Ko gero. Tiek daug treniruotasi ir žaista."

Namie sportinę karjerą primena apdovanojimai, nuotraukų albumai ir... pagalvė. Krepšinio kamuolio formos pagalvę iš Amerikos atvežė ir padovanojo A.Rupšienės auklėtinės.

Moteris teigia labiau mėgstanti vartyti šeimos nuotraukų albumus. Tačiau ta proga, kad į svečius užgriuvo žurnalistai, atneša pažiūrėti sportinių fotografijų. Nespalvoti kadrai mintimis sugrąžina į tuos laikus, kai A.Rupšienės gyvenimas buvo krepšinis, krepšinis ir dar kartą krepšinis.

Jaunimo stadione

Angelė - vilnietė. Ji mokėsi garsiojoje sostinės 23 vidurinėje mokykloje. Anuomet Angelė gyveno miesto centre šalia Jaunimo stadiono (dabar toje teritorijoje stūkso Seimo rūmai - aut.). "Visas dienas praleisdavau tame stadione. Ten ir krepšinį žaisdavau, ir krosus bėgdavau, o žiemą čiuoždavau. Dar ir gimnastė buvau. Ką galėjau, tą dariau", - vardija pašnekovė. Galiausiai, būdama 10 metų, ji pasirinko krepšinį.

Rinktinės kapitonė

Vieno metro 67 cm krepšininkė A.Rupšienė (beveik 10 cm žemesnė už ją kalbinusią žurnalistę) visose komandose būdavo žemiausia žaidėja. Tačiau kurį laiką - nuo 1976 iki 1980 metų - ji buvo net SSRS moterų krepšinio rinktinės kapitonė. "Buvau staigi, vikri, šokli, greita... Buvau gerai fiziškai pasirengusi, - ramiai, be pagyrūniškų gaidelių aiškina A.Rupšienė. - Mūsų komanda buvo mišri - žaidėjos iš Latvijos, Ukrainos, tuometinio Leningrado, Maskvos, Sverdlovsko, Almatos... Man sunku spręsti, kodėl mane paskyrė SSRS rinktinės kapitone. Ir dar lietuvę! Gal todėl, kad buvau tvarkinga, tylesnė ir mandagesnė už kitas." Pašnekovė teigia, kad nuo sėkmės galva jai niekada nesusisukdavo, nes link pergalių ji ėjo žingsnis po žingsnio.

Draugės: aukščiausia ir žemiausia

Iki šiol nepamirštama dviejų krepšininkių draugystė. Rygos TTT ir SSRS rinktinėje žaidė įsimenanti aukštaūgė Uljana Semionova. Šios vieno metro 13 cm krepšininkės geriausia draugė buvo žemiausia komandos narė lietuvė A.Rupšienė. Abi - Baltijos šalių atstovės. Klausiama, ar nebuvo sudėtinga tuo pačiu metu būti ir draugėmis, ir skirtingose komandose (Vilniaus "Kibirkštyje" ir Rygos TTT) žaidžiančiomis varžovėmis, A.Rupšienė sako: "Aikštelėje savo darbą dirbi, paskui draugauji." Dabar buvusios bičiulės pasimato, kai jas suveda krepšinio reikalai.

Manoma, kad moteriškame kolektyve įtampa yra neišvengiamas dalykas. O kaip krepšinio moterų komandose? "Visko būdavo. Stengiesi, neišeina, išgyveni, pyksti... Susibardavome. Tačiau po turo susėsdavome, padainuodavome, šampano išgerdavome", - pasakoja pašnekovė.

Žaidėjų muštras

A.Rupšienė prisimena, kad tais laikais, kai žaidė krepšinį, paatostogauti galėdavo ne daugiau kaip tris ar keturias dienas. Dukrelę krepšininkei auginti padėjo mama. A.Rupšienė labiausiai pasiilgdavo būtent mažosios Sigitos. Krepšininkių vasaros stovyklos būdavo Druskininkuose, Alytuje arba kur nors miškuose. "Mus ten uždarydavo, mėnesį nematydavau vaiko, tėvų. "Kibirkšties" treneris Algimantas Gedminas buvo labai griežtas, - teigia pašnekovė. - Ar to reikėjo, kad mes gerai žaistume? Man tai trukdė. Pažiūrėkite, kokie dabar trenerių ir žaidėjų santykiai: kartu pasitaria, nusprendžia... O anuomet buvo muštras. Prie A.Gedmino nedaug ką galėjome pasakyti, jis mums užčiaupdavo burnas."

Traumas primena skausmas

A.Rupšienė prasitaria, kad apie krepšinį vis dar primena anuomet patirtos traumos. "Čiurnos buvo taip iškraipytos, kad negalėdavau paeiti. Buvo įtrūkęs meniskas. O apie sąnarius nėra net ką kalbėti - nuolat būdavo kamuoliu sumušti", - vardija buvusi krepšininkė. Dar dabar jai dažnai ištinsta ir skauda rankos. Tačiau A.Rupšienė patikina, kad prisiminimai apie krepšinį yra malonūs.

Trūksta dėmesio

Lietuvos krepšininkės veteranės ir dabar žaidžia susibūrusios į komandą. Tačiau A.Rupšienė laikosi atokiai. "Amžius daro savo. Bobelės pasenome, intrigų daugėja. Ai, manau, ko ten lįsti", - atvirauja ji.

Klausiama, ar šiuo metu Lietuvoje moterų krepšiniui skiriama pakankamai dėmesio, A.Rupšienė purto galvą. "Neskiriama. Kai pasklaidai sporto žurnalus, randi, kad apie moteris parašyta porą eilučių. Kiek varžybų rodo per televiziją? - retoriškai klausia su apmaudu balse. - Dabar tapusios Europos čempionėmis grįžo mūsų mergaitės krepšininkės. Surašytų jų pavardes, rezultatus. Nieko nėra. Ar šitaip galima?"


Trumpai

* A.Rupšienė - vilnietė. Gimė 1952 metų birželio 27 dieną.

* Ketvirtį amžiaus krepšinis buvo jos gyvenimas.

* Žaidė sostinės 23-iosios vidurinės mokyklos komandoje, Vilniaus "Kibirkštyje", Lietuvos moterų ir SSRS moterų krepšinio rinktinėse. Nuo 1976 iki 1980 metų buvo pastarosios rinktinės kapitonė.

* A.Rupšienė - triskart Europos, dukart pasaulio ir dukart olimpinė čempionė.

* Garsiosios krepšininkės ūgis - 1 m 67 cm (nors rašydavo 1 m 68 cm). Geriausios jos draugės, krepšininkės U.Semionovos - 2 m 13 cm.

* Baigusi sportinę karjerą A.Rupšienė jaunąsias krepšininkes treniruoja jau 20 metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"