TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Krepšinio legendas nutupdo Joniškyje

2016 01 30 6:00
Joniškio patriotas Leonas Karaliūnas savąjį miestą fotografavo ir nuo bažnyčios bokšto. Asmeninio albumo nuotrauka

Leonas Karaliūnas, 2009 metais Joniškyje įkūręs krepšinio muziejų, neleidžia šios sporto šakos legendoms, gražiausių akimirkų prisiminimams nugrimzti į užmarštį. Viskas, kas kitados kaitino aistras, sukaupta čia, pirmajame šalyje krepšinio muziejuje.

Ne atsitiktinumas, kad pirmasis ir vienintelis Lietuvoje krepšinio muziejus įkurtas Joniškyje. Čia gyvena krepšinio patriotas ir aistruolis, galima sakyti, ir krepšinio metraštininkas L. Karaliūnas. Jis jau parašęs 21 knygą, iš jų 9 – apie šalies krepšinio istoriją. Daugelį metų prieš įkurdamas muziejų rinkęs eksponatus dabar be jokių popierėlių nesustodamas gali pasakoti su kiekvienu eksponatu susijusias istorijas, priminti įspūdingiausias krepšinio istorijos akimirkas, kurios džiugino visą Lietuvą. „Nieko keisto, kad šis muziejus yra Joniškyje, nes su miestu siejasi ir daug krepšinio tradicijų“, – pabrėžė jis.

Prezidentų dovanos

Norint aplankyti muziejų reikia iš anksto tartis telefonu ar el. paštu, nes visa ši Leono veikla yra jo hobis, o ne tiesioginis darbas. Jis – Joniškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas, o anksčiau 15 metų žaidė Joniškio rajono krepšinio rinktinėje, vadovavo komandai, įkūrė mieste ir tris sporto klubus. Tad ši Leono aistra suprantama.

„Kas buvo pirmieji Europos krepšinio čempionai?“ – egzaminuoja po muziejų lankytojus vedžiojantis jo įkūrėjas. Besidomintys krepšiniu žino, kad pirmąjį Europos krepšinio čempionatą, 1935 metais vykusį Ženevoje, laimėjo latviai. Jie gavo teisę 1937 metais Rygoje surengti antrąjį čempionatą.

Eksperimentinis "Adidas" Šarūno Jasikevičiaus vardo batelis.Jūratės Mičiulienės nuotrauka

„Tada Latvijos spauda į miltus sumalė lietuvius, prognozavo, kad jie nieko nelaimės. O nutiko taip, kad kaip tik laimėjo. Latviai liko tik šeštoje vietoje. Tačiau net ir dabar pasirodo straipsnių, kuriuose rašoma, kad tuomet Latvija neturėjo sporto salės ir varžybos vyko lauke. Tai yra visiška netiesa ir net, sakyčiau, Latvijos prestižo menkinimas. Organizatoriai čempionatą surengė gerai įrengtoje sporto salėje. Latvijos prezidentas Karlis Ulmanis pats globojo šias pirmenybes ir nugalėtojams buvo paskyręs vertingą dovaną – sidabrinę lėkštę“, – pasakojo L. Karaliūnas. Šią istoriją jis vaizdžiai aprašė neseniai išleistoje knygoje „Krepšinio legendų muziejus“. Jam kirbėjo mintis pagaminti tos lėkštės kopiją (originalas saugomas M. K. Čiurlionio muziejuje). Pagamino. Neatskirsi nuo originalo. Leonas pasidžiaugė, kad neseniai pavyko įsigyti ir šio čempionato atminimo medalį, kokiais buvo apdovanoti čempionato varžybų prizininkai.

Po dvejų metų, 1939-aisiais, už pergalę III Europos krepšinio čempionate, kuris vyko Kaune, mūsų krepšininkus apdovanojo ir prezidentas Antanas Smetona – įteikė sidabrinę skrynelę. Jos kopija taip pat eksponuojama muziejuje.

Krepšinio legendai - Maskvos CASK treneriui Aleksandrui Gomelskiui - skirtas kampelis. Kairėje - Artūro Karnišovo, dešinėje - Vladimiro Tkačenkos sportiniai marškinėliai.Jūratės Mičiulienės nuotrauka

Pirmosios sutiktuvės

„Kadangi Joniškis nuo Rygos – tik 80 km, mums teko garbė pirmiesiems pasitikti čempionato nugalėtojus. Pažvelkite į nuotraukas – net Egipto krepšininkai, pasipuošę tautinėmis kepuraitėmis, eina per Joniškį“, – rodydamas nuotraukas aiškino L. Karaliūnas.

1937 metų Lietuvos krepšininkų pergalei muziejuje skirta visa siena. Eksponuojama 15 nuotraukų, pasakojančių, kaip Joniškis – pirma stotelė Lietuvoje – pasitiko iš Rygos specialiu traukiniu grįžtančius krepšininkus. Kaip rašė to meto „Lietuvos aidas“, gegužę dar buvo nespėjusios joniškiečių darželiuose pražysti gėlės, tad specialiai pasiųstas žmogus jų parvežė iš Šiaulių. Merginos nupynė ilgą medžio lapų vainiką, kuris, pasak to meto spaudos, slinko per miestelį. Krepšininkus Joniškyje tuomet pasitiko dūdų orkestras, o nuo pat sienos keliolika kilometrų jiems jau mojo pasienio ūkininkai. „Atrodo, kad krepšininkų sutiktuvių tradicija ir prasidėjo Joniškiu. Ir tik nesusipažinusiam su istorija gali kilti klausimas, kodėl krepšinio muziejus čia įsikūrė“, – sakė L. Karaliūnas. Šį krepšinio istorijos entuziastą šiemet Vasario 16 dienos iškilmėse Joniškio rajono savivaldybė apdovanos Mykolo Arkangelo statulėle, kuria tradiciškai pagerbiami kraštui nusipelnę žmonės.

2007 metais, minint to pergalingo čempionato 70-metį, L. Karaliūnas Joniškyje surengė teatralizuotą šventę. Moksleivius iš krepšinio sporto klubo „Žiemgalių ainiai“ aprengė kaip čempionus, jiems ant kostiumų užrašė pirmųjų nugalėtojų pavardes. „Per didelius vargus tada parai iš M. K. Čiurlionio muziejaus gavome pasiskolinti jau minėtą Latvijos prezidento dovanotą lėkštę, nuvažiavome į Rygą, nusipirkome bilietus į traukinį ir juo grįžome į Joniškio geležinkelio stotį – viską pakartojome taip, kaip buvo prieš 70 metų“, – prisiminė L. Karaliūnas. Minėjimo metu 2003 metų Europos krepšinio čempionų treneris Antanas Sireika atidengė atminimo lentą, skirtą šiai pirmajai pergalei paminėti.

"Šitą pergalės būgną "sirgalius" Sėklą pramušė specialiai, kai finalinis švilpukas paskelbė, kad Lietuva laimėjo prieš Ispaniją", - pasakojo Leonas Karaliūnas.

1939 metų čempionatą jau rengė Lietuva. „Specialiai šiam įvykiui pastatyta krepšiniui žaisti pritaikyta salė – Kauno halė. Ji tuo metu buvo didžiausia salė Europoje. Kauniečiai tada išleido ir čempionatui skirtus pašto ženklus. Jie buvo vieni pirmųjų pasaulyje krepšinio tematika“, – demonstruodamas juos sakė muziejaus įkūrėjas.

Originalai, kopijos, bateliai

Kiekvienas muziejaus eksponatas gali priminti svarbią krepšinio istorijos akimirką. „Štai čia – bukletas su 1986 metų Kauno „Žalgirio“ krepšininkų nuotraukomis, autografais, kai jie tada laimėjo Williamo Joneso taurę. Po šio Argentinoje vykusio stipriausių pasaulyje klubų turnyro „Žalgiris“ pelnė pasaulinį pripažinimą. Turime ir Amerikos lietuvių specialiai po šio turnyro mūsų krepšininkams pagerbti pagamintą medalį. Turime ir pirmąsias krepšinio taisykles, parašytas Stepono Dariaus 1926–1927 metais“, – kalbėjo L. Karaliūnas.

Muziejuje sėdi 2011 metais Lietuvoje vykusio Europos krepšinio čempionato talismanas Amberis.Jūratės Mičiulienės nuotrauka

Muziejaus įkūrėjas visiems lankytojams rodo ir aštuonių olimpinių čempionų marškinėlius. Prisimenantiems, kuo apsiavę vaikščiojome sovietmečiu, įdomu žvilgtelėti ir į vienos čempionių Angelės Rupšienės nesportinius batelius, kuriais ji buvo apauta 1976 metais žygiuojant per Monrealio olimpiados atidarymą. Tokių gerų batų tuo metu Sovietų Sąjungoje vargu ar buvo. Muziejuje galima pamatyti ir su savais palyginti kai kurių krepšininkų milžiniškus sportbačius. Didžiausias – 53 dydžio – ukrainiečio Grigorijaus Chižniako. Neką mažesni ir Arvydo Sabonio bei Eurelijaus Žukausko – 52,5 dydžio.

„O čia – joniškietės Zitos Bareikytės 1968 metais gautas Europos krepšinio čempionato aukso medalis, joniškiečio Arvydo Bareikio Europos kurčiųjų krepšinio rinktinės nario pasaulio, Europos krepšinio čempionatų, olimpinių žaidynių aukso, sidabro, bronzos medaliai. Prezidentė Dalia Grybauskaitė šį iš Joniškio kilusį sportininką yra apdovanojusi ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“, – pasakojo L. Karaliūnas. – „Žalgirio“ ir CASK kovą primena ne tik Valdemaro Chomičiaus medaliai, bet ir slapta iš gipso kažkieno pagamintas atminimo reljefas. Atspėkite, ką simbolizuoja ant jo esantis piešinys ir skaičiai – 1985, 77:75? Tai pirmai „Žalgirio“ pergalei prieš CASK skirtas atminimo reliktas. Yra tik inicialai, bet nežinome, kas pagamino, nes už tokį patriotizmą tuomet autorius, ko gero, būtų sėdęs į kalėjimą.“

Lankytojai savo autografą gali palikti ant mėgstamiausio krepšininko nuotraukos.Leono Karaliūno nuotrauka

Išskirtinio dėmesio verti V. Chomičiaus medaliai: 1982 metų pasaulio čempionato (Kolumbija) auksas, 1985 metų Europos (Vokietija) auksas, 1985 metų Pasaulio studentų universiados (Japonija) auksas, 1988 metų olimpinių žaidynių (Pietų Korėja) auksas ir kt.

2007 metais mirusios vienos geriausių šalies krepšininkių Vitalijos Tuomaitės giminės jos iškovotus medalius taip pat padovanojo muziejui. V. Tuomaitės ir V. Chomičiaus medaliams saugoti įrengti atskiri stendai.

Autografas ant mėgstamo krepšininko nuotraukos.Leono karaliūno nuotrauka
Neseniai muziejuje apsilankęs Arvydas Sabonis ant lubų paliko autografą ir delno atspaudą net nepasilypėjęs.Leono Karaliūno nuotrauka

A. Belovo kepurė

1992 metais Lietuva pirmą kartą dalyvavo olimpiadoje kaip nepriklausoma valstybė. JAV krepšininkai nė su viena komanda nesifotografavo. Lietuvai išimtis padaryta tarpininkaujant Šarūnui Marčiulioniui. Tą akimirką primena didžiulė nuotrauka ant muziejaus sienos.

„Nuo 1936 metų JAV krepšininkai 36 metus vis tapdavo olimpinių žaidynių nugalėtojais. Ir tik 1972 metais Miunchene amerikiečius įveikė Sovietų Sąjungos rinktinė, jos kapitonas tuomet buvo lietuvis Modestas Paulauskas. Tuometinio trenerio Vladimiro Kondrašino, nors gyvenime jo nesu matęs, striukė kabo muziejuje. Turime ir jo kaklaraištį, tiesa, jau kitos olimpiados, – šypsodamasis kalbėjo L. Karaliūnas. – Krepšininkas Aleksandras Belovas, tuomet sugebėjęs per paskutines sekundes į krepšį įmesti lemiamą kamuolį, tapo superžvaigžde.“

Lankytojai su Eurelijaus Žukausko batu.Leono Karaliūno nuotrauka

A. Belovo žmona krepšininkė Aleksandra Ovčinikova (pripažinta ir „Mis krepšinis Europa“), žaidusi kartu su A. Rupšiene, muziejui padovanojo knygą „Ot Rasputina do Putina“ („Nuo Rasputino iki Putino“). Knyga buvo išleista minint 300 metų Sankt Peterburgo jubiliejų. Į ją tarp garsiausių miesto gyventojų 50-tuko pateko ir A. Belovas. Jis mirė 1978 metais, sulaukęs vos 26 metų, praėjus tik metams po vestuvių. Anksti našle tapusios A. Ovčinikovos muziejaus įkūrėjas seniai prašė, kad nors suplyšusią A. Belovo kojinę muziejui padovanotų, bet našlė ilgai vis nieko nerado. „O dabar pažiūrėkite: mūsų muziejuje – jo kepuraitė, su kuria niekada nesiskyrė, visose laikraščių nuotraukose jis su buvo matyti“, – džiaugėsi L. Karaliūnas.

Kaip Rusijos žiniasklaidoje praėjus daugybei metų po vyro mirties yra pasakojusi A. Ovčinikova, niekam nebuvo paslaptis, kad nedaug uždirbantys Sovietų Sąjungos krepšininkai, vykdami į užsienį, veždavosi kontrabandos – degtinės, ikrų, ikonų. Į tai muitininkai žiūrėjo pro pirštus. Tačiau kartą, kai visus patikrinę rado daug neleistinių prekių, visą kaltę prisiėmė vienas A. Belovas. Manė, kad jam, kaip komandos lyderiui, bus atleista. Tačiau krepšininkas buvo pašalintas iš komjaunimo, prarado nusipelniusio sporto meistro vardą, ir apskritai jis buvo išmestas iš krepšinio – diskvalifikuotas. Kaip prasitarė našlė, skandalas buvo tarpusavyje dėl konkurencijos nesutariančių komandų – Maskvos CASK ir tuometinio Leningrado „Spartak“ – karo rezultatas. Tai inicijavę maskviečiai vėliau bandė prisivilioti krepšininką į savo komandą, žadėdami viską palankiai sutvarkyti. Tačiau A. Belovas neketino palikti savo miesto. Skaudūs įvykiai paspartino jo turimą širdies ligą, ir krepšininkas greitai mirė.

Lankytojai mėgsta fotografuotis su įvairiais eksponatais.
Su lietuviais į muziejų buvo užsukę ir svečiai iš Argentinos (centre).Leono Karaliūno nuotrauka

...

Sujaudino A. Gomelskio sūnų

Talentingasis Sovietų Sąjungos krepšinio rinktinės treneris Aleksandras Gomelskis pristatomas ne tik Springfildo (JAV) krepšinio muziejuje. Jam skirtas kampelis ir Joniškyje. „Tai sujaudino pernai čia apsilankiusį jo maskvietį sūnų Vladimirą su žmona. Sūnus atvežė jau mirusio tėvo kaklaraištį, jo prizų, nuotraukų, padovanojo ir legendinio krepšininko Vladimiro Tkačenkos sportinius marškinėlius su autografu“, – pasakojo muziejaus šeimininkas.

O prieš trejus metus mirusio Lietuvos krepšinio federacijos prezidento profesoriaus Stanislovo Stonkaus, daugelio knygų apie krepšinį autoriaus, atminimui L. Karaliūnas kas ketveri metai Joniškyje 9–12 klasių moksleiviams rengia krepšinio žinovų konkursus ir taip populiarina žinias apie šią sporto šaką. Kitas konkursas vyks 2017 metais.

S. Stonkus muziejui yra padovanojęs daug įdomių ir vertingų eksponatų. Jam savo autografą su dedikacija skyrė ir visų laikų geriausias pasaulio krepšininkas Michaelis Jordanas. Šis eksponatas taip pat saugomas muziejuje.

Krepšininkų delnų atspaudai

Treneris Antanas Sireika patikrino savo čempiono medalio kopiją.Leono Karaliūno nuotrauka

Muziejuje apsilankantys krepšininkai ant lubų palieka savo delnų atspaudus. „Europos čempionų delnai žali, olimpinių – geltoni, pasaulio – raudoni. Prieš mėnesį lankėsi šalies krepšinio legenda A. Sabonis. Jam ir E. Žukauskui lipti ant kopėčių ar kėdės net nereikėjo – unikalus ūgis leido delnų atspaudus padėti vos pasistiebus, – pasakojo krepšinio metraštininkas. – Vida Beselienė, Europos, olimpinių žaidynių ir pasaulio krepšinio čempionė, iš JAV čia buvo atvykusi, penkias valandas svečiavosi. Net susigraudino matydama, kaip muziejuje gerbiamas krepšinis ir šiam žaidimui atsidavę žmonės.“

Muziejuje taip pat saugoma septynis čempionatus tarnavusi ir šiek tiek susidėvėjusi (dabar pasiūta nauja) garsiojo Sėklos bei jo bičiulių krepšinio aistruolių vėliava. Šią įspūdingą 16 metrų ilgio 9 metrų pločio Trispalvę įsiminė visų čempionatus transliavusių šalių televizijos žiūrovai.

Muziejaus koridoriuje didžiulės nuotraukos primena įspūdingas krepšinio istorijos akimirkas.Leono Karaliūno nuotrauka

Joniškio sensacija – M. Paulauskas

Labai sunkiu krepšinio legendos M. Paulausko gyvenimo metu L. Karaliūnui pavyko jį iš Kauno atvilioti į Joniškį. Padėjo Joniškio verslininkai. Olimpininis, dukart pasaulio, keturiskart Europos čempionas nuo 1994 metų Joniškyje gyveno trejus metus ir treniravo miesto „Žiemgalos“ krepšinio komandą. Tai buvo sensacija.

Leono pastangomis 1995 metais, kai M. Paulauskas šventė 50-metį, Kauno sporto halėje įvyko įspūdinga krepšinio šventė. Norėdamas padaryti staigmeną M. Paulauskui, L. Karaliūnas iš vietinių verslininkų surinko 5000 dolerių, nupirko baltą „Ford Scorpio“ automobilį, ir šis įriedėjo į halę. „Ne Kaunas, ne „Žalgirio“ krepšinio klubas, ne Lieuvos krepšinio federacija, o Joniškis tada taip pagerbė M. Paulauską, – prisiminė L. Karaliūnas. – Daugelis krepšinio gerbėjų dėkingi joniškiečiams, kad šie savo meile, finansinėmis lėšomis, dėmesiu garsiajam krepšininkui padėjo pakilti naujam gyvenimui.“ Muziejuje eksponuojami trys M. Paulausko iškovoti medaliai.

Krepšinio muziejaus įkūrėjas su krepšininkais broliais Lavrinovičiais.Asmeninio albumo nuotrauka

Joniškio krepšiniui – 80

Lydėdamas po muziejaus sales, L. Karaliūnas papasakojo ir apie krepšinio pradžią Joniškyje: „1938 metais Kaune vyko moksleivių sporto olimpiada. Krepšinio finale susikovė Joniškio ir Kauno „Aušros“ gimnazijų komandos. Tarp kauniečių buvo trys kandidatai į Lietuvos krepšinio rinktinę. Kaip yra pasakojęs mano mokytojas Vincentas Lataitis, žaidęs Joniškio komandoje, prieš tokią stiprią komandą joniškiečiai pirmą kėlinį atsilaikė, net laimėjo vienu tašku, tačiau visą kovą pralaimėjo rezultatu 17:21. Didžiuojamės muziejuje turėdami du joniškiečių iškovotus sidabro medalius ir krepšininkui Jurgiui Tumui skirtą diplomą. Šiemet joniškiečiai minės savo krepšinio 80-metį“, – džiaugėsi miesto patriotas L. Karaliūnas.

Lankytojams, ypač tikriems šios sporto šakos aistruoliams, muziejus teikia daug emocijų. Čia jo šeimininkas leidžia pačiupinėti medalius ir nusifotografuoti net su originaliais aukso medaliais. „Kokių norite – Europos ar olimpinių, gal pasaulio aukso medalių? Turime visokių, galima fotografuotis ir su žymių krepšininkų marškinėliais, jų turime 50“, – intrigavo L. Karaliūnas ir pridūrė, kad tiek daug nenuveiktų, jeigu nepadėtų nuostabūs muziejaus rėmėjai. Joniškio savivaldybė skiria lėšų patalpoms šildyti, o pagrindiniai rėmėjai – Vilius Kaikaris, Rolandas Grigalius, Algirdas Gluodas, Raimundas Granzbergas, Kęstutis Tautvaišas, Aurimas Briedis, Raimondas Nasutavičius, Rolandas Dovidaitis, Julius Nemunis, Igoris Kupstas, A. Sireika – padeda įsigyti vertingų eksponatų, organizuoti muziejaus renginius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"