TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Krymo totorė: "Ukraina man yra mama"

2014 05 17 6:00
Okupacinė Krymo valdžia siekia uždrausti totoriams rengti mitingus per jų istorijai svarbias dienas. Asmeninio albumo nuotraukos

Krymo totorė Elvina Ergašova, kaip ir kiti jos tautiečiai, išgyvena sunkų laikotarpį. Rusijos nuo Ukrainos atplėštame pusiasalyje vis stipriau jaučiamas nepakantumas tautai, kuriai žemė daug amžių sava. "Vis dėlto tikime, kad per metus ar dvejus Krymas grįš į Ukrainos sudėtį ir baigsis dabartinė savivalė. Esame kantrūs ir sulauksime, daugelis mūsų tuo tiki", - per interviu LŽ sakė totorė E.Ergašova.

Gegužės 18-ąją sueina 70 metų, kai ši diena totoriams tapo juodos lemties ženklu. Tačiau jie negalės paminėti, kaip norėtų, - tai nepatinka dabartinei okupacinei Krymo valdžiai. Totorių bendruomenei šis klausimas ypač jautrus. Jie patyrė baisių skriaudų. 1944 metų gegužės 18 dieną Krymo totoriai Stalino buvo masiškai ištremti iš gimtųjų vietų. Nuo tada tautai deportacijos diena - gedulo. Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo jie grįžo į Ukrainos pusiasalį - savo žemę. Gyvenimą totoriai vėl kūrė Kryme. Tačiau po Rusijos agresijos pusiasalyje situacija keičiasi - siekiama uždrausti bet ką, kas simbolizuoja totorių tautą ir savimonę. Grėsmių vis daugėja. Ketvirtadienį į Krymo totorių Medžliso atstovų namus įsiveržę Rusijos saugumiečiai atliko kratą. Prieš porą savaičių į pusiasalį neįleido tautos lyderio Mustafos Džemiliovo. Okupacinė pusiasalio valdžia totorius pradėjo vadinti ekstremistais.

Su Krymo totore E.Ergašova susipažinti ir užmegzti ryšį pavyko per socialinį tinklą. Ji sutiko LŽ skaitytojams papasakoti apie tai, koks šiuo metu gyvenimas Kryme, taip pat prisiminė pirmąsias dienas, kai Rusija užėmė pusiasalį.

"Noriu gyventi mylimame Kryme, priklausančiame mylimai Ukrainai", - sakė totorė E.Ergašova.

Padėtis labai įtempta

- Elvina, koks šiuo metu gyvenimas Rusijos aneksuotame Kryme? Ar veikia bankai, dirba parduotuvės, kinta kainos, kokios vietinių nuotaikos, ar yra poilsiautojų?

- Ukrainos bankai nutraukė darbą, aišku, tai kelia įtampą, nes pagrindinis mūsų darbas susijęs su žemynine Ukraina. Kryme kainos vidutiniškai jau pakilo 30-40 proc., o vaistų - net keturis kartus. Bulvės prieš porą savaičių kainavo 10-12 grivinų, o dabar - jau daugiau kaip 40 grivinų. Atostogaujančiųjų Kryme nėra.

- Net Rusijoje pasirodė informacija, kad vadinamajame referendume "už" balsavo apie 15 proc. Krymo gyventojų. Ką apie tai mano vietos žmonės?

- Kad paviešinti rezultatai - netiesa, žinojo visi, net tie, kurie ėjo į referendumą.

- Aneksuoto Krymo prokurorė Natalija Poklonskaja vietos totorius vadina ekstremistais ir esą taip vertina pagal Rusijos įstatymus. Ar tai jums kelia nerimą?

- Krymo totorių klausimas dabar aštrus. Gegužės 3 dieną mes surengėme akciją todėl, kad į pusiasalį neįleido M.Džemiliovo (Krymo totorių lyderio, Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputato - red.), dabar visi aktyvistai kviečiami į teismą. Į mūsų darbą buvo atėjusi policija būtent todėl, kad dauguma bendradarbių yra Krymo totoriai.

- Kaip pastaruoju metu su Krymo totoriais bendrauja kitų tautybių žmonės?

- Papasakosiu vieną istoriją, kuri gali būti kaip pavyzdys. Gretimai gyvena totorių ir rusų šeimos. Kaimynai rusai savo kieme iškabino Rusijos trispalvę vėliavą, o po poros dienų totoriai virš vartų iškėlė Krymo totorių vėliavą. Kitą rytą rado ją nupjautą ir sudegintą, o prie liekanų paliktas raštelis: "Nėra ko kelti savo vėliavų, mes greit jus iš čia deportuosime." Apskritai totorių padėtis šiuo metu labai įtempta.

- Ar yra jūsų tautiečių, kurie svarstytų galimybę iš Krymo persikelti į kitas Ukrainos vietas?

- Iš Krymo išvažiuoti kol kas įmanoma, bet niekas nenori labai rizikuoti, nes bijo, kad paskui nebepargrįš atgal. Aišku, yra ir tokių, kurie išvyksta laukti geresnių laikų. Vis dėlto tikime, kad per metus ar dvejus Krymas grįš į Ukrainos sudėtį, ir baigsis šiuo metu vykstanti savivalė. Esame kantrūs ir to sulauksime, daugelis mūsų tuo tiki.

Dirbo nepaprastai daug

- Kokios buvo pirmos dienos, aneksavus Krymą, ir kaip gyvenote iki tol?

- Buvo labai apmaudu dėl Ukrainos kareivių, sėdinčių apsuptuose kariniuose daliniuose. Tai dėjosi pirmomis kovo dienomis. Du Bakčisarajaus kariniai daliniai, tarp kurių yra maždaug kilometras, turėjo bendrą valgyklą viename dalinių. Kai vieną užblokavo, kitas liko be maisto. Tada mes su merginomis darbe susimetėme pinigų, nupirkome produktų ir nunešėme kariams. Mus pasitiko apie 30 draugovininkų ir apie 50 ginkluotų "žaliųjų", išsidėsčiusių aplink dalinį. Šalia stovėjo vietinių pensininkių ir Rusijos patriotų palaikymo grupė. Mūsų ne tik užeiti į karinį dalinį, bet ir per tvorą perduoti maisto neleido, stumdė, svaidydamiesi "palinkėjimais", ir dar rėkė: "Tegul greičiau visi dvesia iš bado, kad mūsų gynėjai galėtų ten užeiti!" Galiausiai mums pavyko kariams perduoti viską, ką buvome jiems atnešę. Šito, kas vyko, niekaip negaliu suprasti. Slavų močiutės linkėjo mirties slavų kariams dėl to, kad jie liko ištikimi savo tėvynei!

Niekas gerai nežino, ką daryti ir pagal kokius įstatymus gyventi. Aš pati ir nenoriu žinoti. Kryme galima matyti laimingų veidų, nes dar nevisiškai pajuto Rusijos Federacijos "malonumus". Jauni žmonės svarsto, kad reikėtų išvažiuoti iš Krymo, nes nenorėtų tarnauti Rusijoje. Produktų kainos pakilo. Vakare baisu eiti į miestą pasivaikščioti. O kaimynai naiviai laukia, kada mus iškels, kad užimtų mūsų namą... Jie tikisi, kad pasikartos 1944 metų deportacija.

Į Krymą persikėlėme beveik tuščiomis. Ištisai dirbome, pirmaisiais metais mes, totoriai, gyvenome žeminėse ir po truputį statėme savo namus. Pati, kai mokiausi universitete, dar ir dirbau. Ir dabar, būna, dirbu iki 20 valandų per parą, būna, kad mėnesiais neturiu poilsio dienų. Tai darau norėdama pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Nelinkusi vakarais sėdėti ant suolelio, su bičiuliais negeriu alaus ir savaitgaliais nesilankau klubuose. Mat tėvai mane mokė tinkamai elgtis su savo pinigais. Todėl dabar turiu nuosavą erdvų namą, automobilį... O tie, kuriems nepatinka dirbti daugiau kaip 8 valandas per dieną ir savaitgaliais, kurie mėgsta linksmai leisti laiką, dabar laukia, kada mus iškels iš nuosavų namų. Trūksta žodžių!

Viskas buvo puiku, kol neprasidėjo ši masinė beprotybė ir isterinė nostalgija Rusijai. Anksčiau su kaimynais rusais kartu minėdavome stačiatikių ir musulmonų šventes, vieni pas kitus eidavome ir vaišindavome.

Krymas. Jalta.

Apie jausmus Ukrainai

"Aš ir mano tauta su Rusija nenori turėti nieko bendro. Kaip galima XXI amžiuje pulti kitą šalį, atimti žemes ir primesti savo įstatymus?! Krymo žemėje Rusija buvo tik du amžius. Kodėl pusiasalis staiga vėl tapo Rusijos? Beje, kai Krymas buvo perduotas Ukrainai, dalis jos žemių buvo atiduotos Rusijai - derlingų, o ne sausros kamuojamų - kaip šis pusiasalis. Ukraina Kryme sukūrė ir išvystė pagrindinę infrastruktūrą. Dabar pusiasalis yra Rusijos ne aneksuotas, bet okupuotas.

Esu už teisybę. Tikiu, kad mano svajonė taps realybe. Noriu gyventi mylimame Kryme, priklausančiame mylimai Ukrainai. Man Ukraina yra mama. Nesiruošiu jos iškeisti į nieką kitą!" - tvirtino Krymo totorė E.Ergašova.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"