TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Kulinarinė L.Čepracko gyvenimo filosofija

2011 11 27 9:30

Praeityje populiaraus "Nerijos" ansamblio dainininko Liutauro Čepracko bendravardis sūnus iš gimdytojų paveldėtą menininko gyslelę įkūnija gamindamas maistą. Kulinarija - jo meno rūšis ir nuo mažens pasirinktas gyvenimo kelias.

L.Čeprackas jaunesnysis šiandien gali didžiuotis vienos prestižiškiausių pasaulio kulinarijos mokyklų "Le Cordon Bleu" išsilavinimu. Šią prestižinę mokyklą jis baigė aukso medaliu. Tokio lygio diplomą Lietuvoje, ko gero, jis turi vienintelis. Maisto gaminimas Liutaurui - net tik mielas širdžiai užsiėmimas, bet ir gyvenimo filosofija.

Vaikystėje paliktas tėvo dainininko, klausytojų ausis žavėjusio šlageriais tapusiomis dainomis "Reikėjo berniukams" ir "Tu numegzk man, mama, kelią", šiandien jis su Amerikon emigravusiu gimdytoju nebendrauja. "Nežinau, net kaip ir kuo jis ten verčiasi. Nesidomiu. Nesame bendravę pastaruosius septynerius metus, - tarstelėjo LŽ kalbinamas vyras. - JAV buvau vienintelį kartą 1997 metais ir nutariau, kad daugiau niekada ten nevažiuosiu. Ta šalis ne man." Keletą metų Liutauras gyveno Pietų Amerikoje - Venesueloje, Meksikoje. Pastarojoje šalyje ir baigė mokslus prestižinėje "Le Cordon Bleu" kulinarijos mokykloje.

Virėjauja nuo šešerių

"Aš gaminu nuo šešerių metų. Pirmą kartą rimtai stojau prie viryklės tuomet, kai pas mus į svečius atvažiavo mamos pusseserė. Mama tuo metu miegojo, taigi pasakiau tetai: "Palaukite, padarysiu jums valgyti." Nuėjau į virtuvę ir prikepiau viešniai kiaušinienės. Šešerių metų vaikui tai buvo nemenkas iššūkis", - šypsodamasis pirmuosius kulinarinius bandymus prisiminė L.Čeprackas. Devynerių metų jis jau gamindavo sudėtingesnius nei kiaušinienė patiekalus, o nuo 13-kos kasdien, grįžęs iš mokyklos, ruošdavo pietus septyneriais metais jaunesniam broliui ir seneliui.

Vos pramokęs skaityti, būdamas ketverių, Liutauras įniko į kulinarijos knygas. "Pasakas skaityti pradėjau jau būdamas suaugęs. Vaikystėje man buvo įdomios tik kulinarijos knygos", - prisipažino Liutauras.

Vyras mano, kad aistrą gaminti, matyt, paveldėjo iš mamos ir močiutės. Abi jos - puikios kulinarės. "Mama manęs niekada nevydavo iš virtuvės, leisdavo padėti gaminti įvairius patiekalus, pačiam eksperimentuoti. Nors šeimoje visi menininkai - močiutė ir senelis baleto artistai, tėvas - muzikantas, mama - baigusi chorvedybą, bet dirba interjero dizainere, visi pasižymėjo dar ir pomėgiu skaniai gaminti. O aš šią aistrą paverčiau savo gyvenimo filosofija ir menu", - pasakojo Liutauras.

Mažasis "Neringos" kavinės lankytojas

Liutauras prisiminė, kad pradėjęs lankyti mokyklą mėgdavo pietauti "Neringos" kavinėje, kuri garsėjo savo firminiais "Kijevo" kotletais. Vienas. Septynerių metų. "Man labai patiko jų gaminami "Kijevo" kotletai. Pamenu, tada dar juos patiekdavo teisingai - su gruzdintomis bulvytėmis ir morkų bei žirnelių "ježinka" - piene troškintomis šiomis daržovėmis. Čia tik dabar atėjo keista mada karštą mėsą tiekti su šaltomis daržovėmis. Pagal kulinarijos kanonus taip nedaroma", - nesusilaikė nuo komentaro Liutauras, pasakodamas apie savo vaikystės pomėgį.

Jis prisimena, kaip mažametį kavinės lankytoją personalas bandydavo išprašyti lauk, esą vieni vaikai be tėvų čia neaptarnaujami. "Buvau "naglas" vaikas. Padėdavau ant stalo tris rublius ir parodydavau priekabiems "suaugėliams" ant sienos kabančias taisykles, kur buvo parašyta, kad vaikai be tėvų į kavinę neįleidžiami tik nuo 19 val. vakaro", - nusijuokė L.Čeprackas.  Keletą kartų sutaršęs mėgstamą kotletą mažasis Liutauras nutarė, jog neverta išlaidauti, nes lygiai tokį patį jis gali pasigaminti namie pats.

"Nusipirkau vištos krūtinėlės ir per gerą pusvalandį padariau šešis "Kijevo" kotletus. Buvo skanūs, namiškiai gyrė", - didžiuodamasis pasakojo kulinaras. Tiesa, tuo metu jis dar nežinojo šio recepto subtilybių - kad įdarui reikia naudoti lydytą sviestą su citrina, o formuojant kotletą įvynioti krūtinėlės (o ne šlaunelės) kauliuką, palikus jį styroti lyg rankenėlę. "Bet šio tikrojo recepto ir dabar nelabai kas žino", - pridūrė L.Čeprackas.

Nėra neskanių patiekalų

Liutauras teigė, jog tai mitas, kad kulinarijos subtilybes išmanantis profesionalas suka nosį nuo paprastų ar net "prastų" patiekalų. "Nieko panašaus. Tarkime aš nespjaunu ir į vadinamąjį greitmaistį - mėsainius, sūrainius ir panašius dalykus. Kai pasitaiko labai užimta diena ir neturiu laiko normaliai pavalgyti, nusiperku "McDonald's" ar KFC greitmaisčio ir su malonumu sudoroju. Juk nelėksiu į parduotuvę pirkti specialių miltų, nekočiosiu rankomis makaronų, nedžiovinsiu jų ir neruošiu padažo. Tai užimtų mažiausiai tris valandas. Pavalgau mėsainių ir jie man skanūs", - patikino jis.

Kulinaro teigimu, klausti jo profesijos atstovo, koks patiekalas jam skaniausias - beprasmiška. "Mėgstamiausio patiekalo nėra. Skaniausias maistas tas, kurį tuo metu gamini. Aš juk profesionalas", - šypsodamasis aiškino L.Čeprackas. Vyras patikino, jog yra ragavęs visko - džiovintų skėrių, meksikietiškų lervų, net blakių. "Gal blakės ir buvo neskaniausias ragautas patiekalas, prisipažinsiu", - nusijuokė jis.

Liutauras daugiausiai pinigų išleidžia būtent maistui - kokybiškiems produktams, restoranams. "Investuoju į savo profesiją daug. Tačiau kitaip ir negali būti. Susipažinti su kitų kolegų darbu, įvertinti jų lygį valgant restorane yra brangu", - patikino jis. Pasak kulinaro, neturint tikslo gyventi pilyje ir važinėti "Ferari", net ir dirbant nereguliariai, jo uždirbamų pinigų pakanka. "Paprastas virėjas už porą tūkstančių litų aria visą mėnesį, apie kokią kulinarinę kūrybą tokiu atvejų galima kalbėti? Pasamdyti mane dienai kainuoja kelis tūkstančius litų. Bet aš tai darau ne kasdien. Nesivaikau turto. Kulinarija yra mano gyvenimo būdas, filosofija ir meno rūšis", - sakė L.Čeprackas.

Siekti tobulumo

Mokytis pasaulinį vardą turinčioje kulinarijos mokykloje Liutauras nutarė jau būdamas gana brandaus amžiaus - perkopęs trisdešimtmetį. "Siekiančiajam šios profesijos aukštumų iš esmės yra tik du keliai - Amerikos kulinarijos institutas CIA ir "Le Cordon Bleu". Žinoma, kulinarijos mokyklų yra begalė, bet tik šios dvi turi pripažintą aukščiausią reitingą pasaulyje", - pasakojo L.Čeprackas.

Anot jo, sprendimas studijuoti kulinariją jam subrendo natūraliai. "Vieną kartą supratau: arba aš visą likusį gyvenimą užsiiminėsiu tuo, kas man nepatinka, arba, sekdamas Konfucijaus patarimu: "Susirask mėgstamą darbą - ir visą gyvenimą nieko nedirbsi", investuosiu pinigus į tai, kas man iš tiesų patinka", - dėstė prestižinius virėjų mokslus aukso medaliu baigęs L.Čeprackas. Jis nuo paauglystės svajojo būtent apie aukštąsias kulinarijos studijas, tačiau tada galimybių įgyvendinti savo aistrą neturėjo. "Kas prieš dvidešimt metų galėjo sau leisti mokytis mokykloje, kur mokslas kainuoja dešimtis ar net šimtus tūkstančių litų? Tikrai ne aš", - nusijuokė vyras.

Siekdamas savo svajonės, Liutauras rinkosi prieinamiausią iš geriausių variantų. "Galėjau stoti mokytis į "Le Cordon Bleu" padalinį Paryžiuje. Tačiau mokslas Prancūzijos sostinėje kainuoja kelis kartus brangiau nei Meksikoje įsikūrusiame padalinyje. Be to, reikia tobulai mokėti prancūzų kalbą, nes nuo trečio kurso viskas dėstoma tik šia kalba. Aš laisvai kalbu ispaniškai ir angliškai, todėl Meksikos sotinėje Meksike esanti mokykla visais atžvilgiais buvo priimtinesnė", - prisiminė kulinaras. Už mokslus ir gyvenimą Meksike vyras mokėjo sutaupytais ir skolintais pinigais, todėl pasirinko metų trukmės pagreitintą, kartu ir sudėtingesnį, kursą.

Prieš įstodamas į prestižinę kulinarijos mokyklą Liutauras sakė užsiiminėjęs savišvieta. "Maniau, kad labai daug žinau apie kulinariją, tačiau kuo toliau semiuosi žinių, tuo labiau suprantu, kad žinau dar labai nedaug. Atidarius vienas šios profesijos duris, už jų randi dar daugybę kitų, kurias norėtųsi atverti", - filosofiškai dėstė L.Čeprackas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"