TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Kurianti optimizmo galia

2011 10 08 0:00

Naujas požiūris į visuomenės problemas ir permainas, įvardijamas kaip "laimės ekonomika", remiasi tuo, apie ką seniai kalbėjo psichologai: iš pesimisto sunku tikėtis verslumo. Netgi daugiau vartoti jis neturi noro. Todėl, norint pasiekti ekonomikos kilimą, būtinas žmonių aktyvumas, jų tarpusavio pasitikėjimas, kitaip sakant, socialinio kapitalo gausėjimas.

Jį rodo ir vartotojų pasitikėjimo indeksas, leidžiantis įvertinti, kiek piliečiai yra optimistiškai ar pesimistiškai nusiteikę savo finansinės padėties ir bendros ekonominės situacijos atžvilgiu. Lietuvoje kelerius metus šis indeksas krito, o šiuo metu kiek padidėjo. Statistikos departamentas praneša, kad vartotojų pasitikėjimo indeksas 2011 metų gegužę buvo minus 16 ir, palyginti su balandžiu, padidėjo 2 procentiniais punktais. Taigi išties pasikeitimas, tačiau Europos Sąjungos (ES) valstybėse jis pakilo 16 procentinių punktų.

Daugelyje šalių atlikti tyrimai rodo, kad vartotojų pasitikėjimo indeksas ima kisti anksčiau nei kiti ekonominiai rodikliai ir gerai atspindi ekonomikos augimo ar kritimo perspektyvas. Jis patvirtina, kad klestėjimas ar krizė pirmiausia įvyksta žmonių galvose, pasikeičia jų nuostatos ir emocijos, o tik tada kinta akcijų kursai, vartojimas ir bedarbių skaičius. Todėl "laimės ekonomikos" idėją trumpai galima nusakyti taip: laimingi optimistai gali sukurti sėkmingą verslą, stiprią valstybę, kokybišką gyvenimą, jie sau ir kitiems nekelia abejonių dėl valstybės ateities.

Ar nors kiek artėjame prie tokios visuomenės savijautos Lietuvoje? Deja, padėtis pastebimai prastesnė. Pasitenkinimo gyvenimu tyrimai rodo, kad lietuviai tarp 27 ES šalių užima 26-ą vietą (lenkia tik bulgarus) ir kone du kartus atsilieka nuo pirmoje vietoje esančių danų.

Čia tinkamas būtų ir kitas palyginimas. Nesijaučiantis laimingas žmogus neranda prasmės gyvenime, o todėl atsainiai žvelgia į savo ir kitų gyvybę. Lietuvoje pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis vyrų mirtingumas dėl išorinių priežasčių (avarijų, nusižudymo, nužudymo ir pan.) yra apie 210 atvejų šimtui tūkstančių gyventojų, o Danijoje - 26 (taigi 8 kartais mažiau!).

Pesimizmas ir savižala liudija visuomeninio ir vertybinio sutelktumo stygių. Sociologas Emile Durkheimas tokią visuomenės būklę pavadino anomija. Ją rodo kurioje nors visuomenėje paplitęs požiūris, jog lyderiai yra nusišalinę nuo žmonių reikmių arba abejingi joms, o socialinė tvarka nestabili ir neprognozuojama, socialinės normos atgyvenusios ir nebeveikia. Tokiai visuomenei būdingas suvokimas, kad gyvenime nėra pažangos, iš naujo tenka spręsti anksčiau spręstus uždavinius, bei požiūris, kad socialinė aplinka nesaugi, o tarpasmeniniai santykiai neužtikrins paramos bei palaikymo, taip pat gyvenimo beprasmybės jausmas.

Tokia jausena kliudo ekonomikos raidai ir yra nemenkas pavojus valstybei, nes nyksta piliečių psichologinis bendrumas, noras su ja tapatintis. Kad toks jutimo būdas būdingas mūsų krašto žmonėms, patvirtina apklausų duomenys: daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų teigiamai atsako į klausimą, ar turėdami galimybę išvykti gyventi ir dirbti pagal specialybę į Vakarų Europą ar JAV ja pasinaudotų.

Minėti faktai rodo, kad Lietuvos visuomenė pakliuvusi tarsi į uždarą ratą: nelaimingi žmonės nesijaučia reikalingi kitiems, nemano, kad galėtų prisidėti prie pozityvių pokyčių. Dėl šios priežasties tokie pokyčiai ir nevyksta, o jų nebuvimas dar labiau sustiprina nusivylimo savimi ir bendruomene jausmus.

Nustačius "ligą", galima pagalvoti apie jos "gydymą", apie išėjimo iš šio uždaro rato būdus. Kai su tokiomis problemomis susiduria pavienis žmogus, psichologinės pagalbos kryptys jam yra gana aiškios. Sunkiau spręsti visos visuomenės problemas. Vis dėlto dera prisiminti, kad į panašią padėtį yra arba buvo patekusios ir kitos šalys. Todėl galima rasti ir siūlymų, kaip ją keisti.

Bandant tai padaryti, pirmiausia derėtų pripažinti, kad visuomenės sunkumai kyla dėl dvasinės jos būklės, bent jau ištirti, kurios socialinės grupės ir kodėl nesijaučia gerai. Tai leistų keisti valstybinių investicijų kryptį ir skirti lėšų tam, kas labiausiai veikia pasitenkinimą gyvenimu.

Daugelyje valstybių atlikti tyrimai rodo, jog žmonių laimei, gerai savijautai kurti reikia pasirūpinti jų saugumu, sveikatinimo prieinamumu, sudaryti sąlygas, kad vaikai gerai jaustųsi mokyklose, padėti plėtoti socialinius ryšius, skatinti savanorystę ir įvairesnius laisvalaikio leidimo būdus.

Piliečių laimė ir nuostatos nėra vien jų asmeninis reikalas, bet priklauso ir nuo visuomenės, kurioje jie gyvena. Šiandien politikai diskutuoja apie ekonomines problemas, užsienio politiką. Informacija apie krašto dvasinę gerovę, kaip apie sąsają tarp psichologijos ir ekonomikos, nėra politinių diskusijų ir sprendimų tema. O tokia informacija bei ja paremti sprendimai galėtų esmingai keisti ir visuomenės būklę, ir esamą ekonomikos padėtį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"