TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

L.DiCaprio už karjerą dėkingas tėvams

2013 06 01 5:46
Kurti brandžius vaidmenis L.DiCaprio padeda jo paslaptingumas. AFP/Scanpix nuotraukos

Pastarasis Leonardo DiCaprio vaidmuo filme "Didysis Getsbis" kritikų vertinamas kaip išskirtinai vykęs darbas. Kiekvienas personažas, kurį ekrane įkūnija Leo, tampa įsimintinas. Aktorius prisipažįsta, kad jeigu ne nuolatinė tėvų pagalba, tokių karjeros aukštumų jis nebūtų pasiekęs.

Aktorius - pats lyg filmo personažas. Leo, nuėjęs ilgą kelią nuo jaunatviškų vaidmenų iki itin brandžių ir įspūdingai pradėjęs karjerą, sugeba toliau kurti vaidmenis, kurie nepalieka abejingų. Šiais metais jis mini savo aktorystės 20 metų sukaktį. L.DiCaprio buvo tik 18 metų, kai nusifilmavo juostoje "To vaikino gyvenimas", o jo partneris buvo Robertas De Niro. Aktorius prisipažįsta, kad lemtingas vaidmuo jam buvo pasiūlytas tada, kai jis jau rengėsi atsisakyti minties, jog padarys karjerą Holivude. Šis filmas tapo tramplinu į būsimą sėkmę. Reikia pripažinti, kad Leo nesiekė lengvos šlovės. Po vaidmens "Titanike" jam nuolat siūlė širdžių ėdikų vaidmenis, bet jis nenorėjo eiti banalybės keliu, todėl vis atsisakydavo siūlomų milijoninių honorarų ir laukė gerų vaidmenų. Ir sulaukė. Leo filmavosi pas geriausius režisierius: Martiną Scorsese, Steveną Spielbergą, Quentiną Tarantino, Woody Alleną, Jamesą Cameroną, Christopherį Nolaną, Samą Mendesą, Ridley Scottą ir Clintą Eastwoodą. Naujausias jo darbas - Getsbio vaidmuo Buzo Lurhmanno didelio biudžeto filme "Didysis Getsbis".

"Man svarbiausia - dirbti su geriausiais žmonėmis, - prisipažįsta Leo. - Noriu vaidinti filmuose, kurie bus įdomūs ir ateinančioms kartoms. Pinigai šiuo atveju mane mažai tejaudina, nes siekiu, kad filmai būtų aktualūs ir žiūrimi ilgą laiką."

Siekia išliekamosios vertės

- Leonardai, "Didžiojo Getsbio" ekranizacijoje suvaidinote paslaptingą ir kerintį Džėjų Getsbį. Matyt, neilgai svarstėte prieš imdamasis šio vaidmens?

- Taip, šis projektas man labai patrauklus. Pirma, "Didysis Getsbis" - vienas svarbiausių Amerikos literatūros kūrinių, tai nekelia abejonių. Antra, ši istorija, kai į ją įsigilini, kelia daug klausimų apie tave patį. Apie tokią medžiagą galima tik pasvajoti! Ten daug paslapties, tai - beveik detektyvinė istorija. Nuolat bandai suprasti herojų motyvus, nes jie elgiasi prieštaringai ir negali iki galo suvokti, kodėl elgiasi būtent taip, kas juos skatina.

- Daugelį žiūrovų stebina, kad šis klasikinis kūrinys ekranuose pasirodė 3D formatu.

Aktorius juokauja, kad susitikinėti su moterimis jam trukdo šlovės našta. Su kolege Carey Mulligan abu jie žino populiarumo kainą.

- Taip, žiūrėti dramą šiuo formatu neįprasta, paprastai jis naudojamas veiksmo filmams. Tačiau Buzas norėjo, kad žiūrovai patirtų didesnį emocinį poveikį. Manau, 3D formatas yra puikus instrumentas dramai, jį galima būtų palyginti su teatro pastatymu.

- Jūs visada vaidinate keistus, įtaigius, paslaptingus personažus. Ar yra vaidmuo, kuris nepaliko jūsų ramybėje pabaigus kurti filmą?

- Galbūt M.Scorsese filmo "Aviatorius" herojus - ekscentriškasis pramonininkas Hovardas Hjūzas. Vaikystėje pats keistokai elgdavausi, pavyzdžiui, eidamas iš mokyklos, stengdavausi jokiu būdu neužlipti ant įtrūkusių šaligatvio plytelių. Turėjau daug keistenybių, jos man padėjo kuriant šį vaidmenį. O pats vaidmuo labai lengvai mane "užpildė". Tačiau iš esmės, jeigu nesugebėčiau po filmavimo grįžti į normalų gyvenimą, negalėčiau dirbti aktoriaus darbo.

Paslaptis - būtina

- Jūs - vienas uždariausių Holivudo aktorių. Tai sąmoningas jūsų sprendimas?

- Manau, taip. Žmones, kuriais žavėjausi vaikystėje, visada gaubė paslapties šydas, o manoji staiga ištirpo, kai suvaidinau filme "Titanikas". (Juokiasi.) Tada supratau, kaip reikia elgtis. Manau, aktoriui labai svarbu išsaugoti paslaptingumą. Jeigu per daug apie save pasakoji, negali kurti įtikinamų vaidmenų. Žiūrovas žiūrės ir galvos: "Tai ne jis, jis ne toks. Jis dabar tiesiog atlieka vaidmenį." Nenoriu, kad visi žinotų, kas esu ir ką galvoju. Kai gana ilgai esi pramogų pasaulyje, supranti, kad populiarumas - tuščias ir beprasmiškas reikalas, vienintelis vertingas dalykas - kad tavo vaidmenis prisimintų.

- Vaidyba vis dar teikia jums malonumą?

- Žinoma. Vis dar manau, kad tai neįtikima ir yra pats geriausias užsiėmimas. Mano pirmas prisiminimas - kad sakau tėvams, jog noriu būti aktorius. Tačiau jeigu nebūčiau gyvenęs Los Andžele, taip arti prie kino Mekos - Holivudo, jeigu mano tėvai nebūtų sutikę po pamokų vedžioti manęs į atrankas ir perklausas, nieko nebūtų įvykę.

- Vadinasi, visada žinojote, kad būsite garsus aktorius?

- Ne visai taip. Iš pradžių maniau, kad yra tokia elito grupė ir aš į ją niekada nepateksiu. O kai nusišypsojo laimė vaidinti su R.De Niro, gavau progą pradėti judėti ta kryptimi, kur spietėsi mane žavintys aktoriai. Tačiau tas išsipildymo laukimo pojūtis, kuris buvo apėmęs, kai buvau vos 15 metų, niekada nedingo - tai buvo troškimas suvaidinti ką nors neįtikima. Jis yra iki šiol ir verčia kurti geriausius filmus.

- Ar svarstėte, kaip būtų susiklostęs jūsų likimas, jei ne tas proveržis?

- Matyt, filmuočiausi televizijoje ir būčiau tuo patenkintas. Gal vaidinčiau reklamose ar serialuose, ir tai nėra blogai. Tiesiog norėjau būti aktorius, taigi bet kuri veikla, kur reikia vaidybos, mane tenkintų. Suprantu, kad sėkmė kine - greitai praeinantis dalykas. Reikia suvokti faktą: kurį laiką esi reikalingas, visi nori su tavimi dirbti, bet ateis kitas laikas, kai žmonės nustos tavimi domėtis. Kol mano padėtis tokia palanki, tuo naudosiuosi.

Vesti trukdo šlovės našta

Žaismingas ir neabejingas gražuolėms - lengvas Leo flirtas su žaviąja prancūzaite Audrey Tautou.

- Jūs ir George'as Clooney - patys geidžiamiausi Holivudo viengungiai. Taip ir neketinate surimtėti, vesti?

- Matyt, kada nors norėsiu vaikų, bet jeigu atvirai, tikėtina, kad niekada nevesiu. Jeigu sutiksiu ką nors, su kuo galėsiu pagyventi gana ilgai, tada - gal. Bet dabar man sudėtinga net susitikinėti su kuo nors, šlovės našta trukdo. (Juokiasi.)

- Visada esate "pačių pačiausių" sąrašuose. Jums tai patinka?

- Na ką gi, tai - garbė. Kodėl gi neturėčiau norėti būti tuose sąrašuose?

- Yra daug istorijų apie jūsų vardo kilmę. Kokia tikroji?

- Man pasakojo, kad kai mama manęs laukėsi, tėvai vaikštinėjo po Uficių galeriją Florencijoje. Jie apžiūrinėjo Leonardo da Vinci paveikslą, ir staiga mama pajuto, kaip aš sujudėjau jos pilve. Mano tėtis - jis italas - tada pasakė, kad vaiką reikia pavadinti Leonardu. Tai ir visa istorija.

- Dažnai matotės su tėvais?

- Man su jais pasisekė, jie visada šalia, vedė mane per gyvenimą ir toliau tai daro. Kai buvau labai jaunas, lydėjo mane į perklausas. Dabar jie dirba mano prodiuserinėje kompanijoje. Kuo dar galėčiau taip pasitikėti, jei ne jais? Be jų nesusidoročiau. Ačiū jiems ir dar keliems draugams, kad neišprotėjau ir galiu gyventi normalų gyvenimą. Jie - tai tikrasis aš, o visa kita - sugalvota ir sufabrikuota.

Pagal užsienio spaudą parengė GODA AMBRAZAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"