TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

L.Žvirblytės rankose - "eurovizininkų" galvos

2009 04 18 0:00
"Visų žmonių neapkirpsi ir visų pinigų neuždirbsi", - sako L.Žvirblytė.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Žinoma plaukų stilistė Lina Žvirblytė imasi atsakingų pareigų - jos rankose Lietuvos atstovo "Eurovizijos" dainų konkurse Sashos Son ir jam pritariančių vokalistų galvos.

L.Žvirblytė sukasi kaip voverė rate - daug dirba, tapo, rengiasi stojamiesiems egzaminams į Vilniaus dailės akademiją. Šnekore save vadinančiai stilistei dabar pakilus metas - turi mėgstamą darbą, hobį, artimą žmogų, neseniai grįžo iš kelionės po Indiją. Be to, jau ketvirti metai nekelia kojos į lošimo namus. Mat buvo laikas, kai Lina pajuto, jog azartiniai žaidimai gali galutinai susukti galvą.

Žmonės yra geri.

Prisidėti prie Lietuvos atstovo "Eurovizijoje" komandos apsispręsta gana greitai. Lankydamasi klube, kuriam vadovauja Sashos Son prodiuseris Martynas Tyla, Lina su pastaruoju nejučia įsikalbėjo. Pamatė, kad vienas kitam turi ką pasiūlyti. Kurdama įvaizdį stilistė nesibaimina sulaukti neigiamų atsiliepimų iš itin reiklios visuomenės. "Kritikos gali sulaukti kiekvieną dieną, - sako stilistė. - Profesionalas turi pasitikėti savimi ir daryti gerai. O jei bijai - neprasidėk."

Paklausta, kokios šukuosenos puoš Sashos Son ir jo pagalbininkų galvas, stilistė teigia, kad stengsis išlaikyti dabar esantį klasikinį stilių. "Negaliu dar smulkiai apibūdinti, nes nesame priėmę galutinių sprendimų. Laiko yra", - neskuba L.Žvirblytė. Tad ar Lietuvos atstovas bus su skrybėle, ar vis dėlto be jos, tebėra neaišku. Gerokai anksčiau Lietuvai "Eurovizijoje" atstovavęs Aivaras Stepukonis buvo užsidėjęs beretę. Lietuviams tai nepaliko itin didelio įspūdžio, bet Linai jis patiko.

O kaip specialistė vertina praėjusių konkursų lietuvių šukuosenas? "Reiktų peržiūrėti įrašus, kad galėčiau pasakyti, nes tikrai neprisimenu. Pernai Jeronimo Miliaus šukuosena buvo pritaikyta prie jo aprangos stiliaus. Stilistai atliko savo darbą, o kiekvienas jį vertina savaip", - sako Lina.

Sasha Son - vienas iš daugybės L.Žvirblytės klientų. Vieni jų visiškai pasitiki stiliste, kiti - labai reiklūs. Nors ir netiki Lina tokiais dalykais kaip karma ar biolaukai, kartais pajunta, jog kai kuriems klientams pas ją geriau neiti. Nutinka ir priešingai - moteris pastebi, kad atsiranda abipusė trauka. "Dirbti su žmonėmis - patrauklu, savotiškai įdomu turėti įnoringą klientą. Tada tarsi pasitikrini mąstymą ir geriau pažįsti save", - mano pašnekovė. Jos teigimu, stilistas turi būti tolerantiškas visiems. L.Žvirblytė prisipažįsta anksčiau nesupratusi pasakymo: "Palinkėkite vieni kitiems ramybės." "Šiuo metu suvokiu ir man atrodo, kad tai - vienas svarbiausių dalykų", - sako ji.

Gatvėje neieško "aukų"

Į kirpėjų pasaulį Lina pakliuvo būdama aštuoniolikmetė. Anot stilistės, būtent mama įžvelgė jos talentą. Praėjus metams nuo mokslų pradžios, prasidėjo pirmieji konkursai. Jau tuomet būsimoji profesionali stilistė domėjosi viskuo, kas nauja plaukų pasaulyje.

L.Žvirblytė jaučiasi atradusi savo pašaukimą. Moteris stengiasi žinoti naujausią madą, jos dėsningumus, tačiau klientams savo nuomonės neperša. "Ne kartą esu sakiusi, kad tai, kas madinga, ne visada tinka, - pabrėžia kirpėja. - Ne visuomet gali vaikytis mados." Jai artimesnis natūralumas. Taip pat klientėms Lina nerekomenduoja kardinaliai keistis. "Būna, ateina žmogus ir sako, kad nori nusikirpti trumpai. O iš jo tono supranti, kad ne visai žino, ko prašo", - šypsosi pašnekovė.

Ar stilistė L.Žvirblytė, eidama gatvėje, neieško "potencialių aukų" ir nesvarsto, kaip derėtų keisti praeivių šukuosenas? "Nesergu tokia liga, kad eidama gatve žvelgčiau į žmogų ir galvočiau, ką jam padaryti", - tvirtina ji. Pasak stilistės, dirbti reikia salone, o ne gatvėje, kai baigiasi darbo diena. Moteris nori mėgautis darbu, stengiasi, kad jis nevirstų rutina.

Pasidalijusi ketinimais nuo ateinančio rudens studijuoti monumentaliosios dailės katedroje, Lina sako, kad dabar lanko tapybos kursus ir ruošiasi stojamiesiems egzaminams. Būsima studentė tikisi, kad pavyks suderinti mokslus ir darbą. Pasak jos, nebūtina dirbti kiekvieną dieną - visų žmonių neapkirpsi ir visų pinigų neuždirbsi. "Einu su dėstytojais ir studijomis draugauti, o ne kariauti. Manau, kad viskas turėtų būti gerai", - džiugiai nusiteikusi moteris.

Džiaugsmo teikia rytojus

Daug dirbanti L.Žvirblytė kaskart mėgsta keliauti. Štai ne per seniausiai grįžo iš Indijos. Šalis jos nenuvylė, tačiau šokiravo regėtas skurdas: "Stovėdamas ten supranti, kad esi per mažas ką nors keisti. Pradedi galvoti: kas tą pasaulį, tokį pliką ir niūrų, valdo?" Nors lietuviai keliauja į Indiją ieškodami atsakymų į esminius gyvenimo klausimus ar tiesiog norėdami pabūti su savimi, Linos tikslas buvo kitas. "Norėjome nuvykti ten, kur šilta. Bilietas į Delį buvo nebrangus, dėl to ir skridome", - pasakoja moteris. Viešėjusi dvi savaites stilistė sako, kad Indija patraukli nepasirodė. Jai keista, kad nors ten situacija išties bloga, šalis pateikiama kaip labai sakrali. "Ten viskas šventa. Man atrodo, tai labai patogu. Pasakai, kad šventa, ir žmonės nebelenda į pačią esmę, nesigilina į problemas", - svarsto Indijoje keliavusi L.Žvirblytė. Kita vertus, anot Linos, gamta ten - tobula.

Užsiminusi, kad nėra religinga, moteris pabrėžia, kad nėra taip, jog netikėtų niekuo. Jos įsitikinimu, kiekvienas turi tikėjimą, nes be jo sunku išgyventi. "Galiu tikėti savo jėgomis, tėte, mama, broliu, sese, rytojumi", - vardija stilistė. Daugiausia vilčių ji sieja su rytdiena. Tai - didžiausias variklis. "Rytojų galiu numatyti, o dienos vėliau - jau nebe", - šypsosi svajingai nusiteikusi Lina. Pakilios nuotaikos neprarandanti pašnekovė sako, kad šiandien stengiasi gyventi gerai, kad rytoj irgi taip būtų. Rodos, liūdėti nėra ko - turi mėgstamą darbą, gyvenimas džiaugsmingas, šalia - širdies draugas. Tik apie jį Lina šiuo metu nelinkusi kalbėti.

Niekada nesakyk niekada

Atrodytų, stilistės gyvenimas - tobulas ir jokių negandų jame nebūna. Tačiau viskas yra kitaip. Jau ketvirti metai, kai atsikratė silpnybės lankytis kazino. "Turėjau priklausomybę azartiniams žaidimams. Apie tai prabilau viešai po tam tikro laiko, kai jau įsisąmoninau, kad taip tikrai buvo, bet jau nebėra", - prisipažįsta. Nebuvo rimtai įnikusi, bet jautė, kad gali taip nutikti. Šiuo metu L.Žvirblytė džiaugiasi - tada užteko sveiko proto suvokti, kas dedasi, ir viską pakeisti be psichologų pagalbos, kurios pasiūlymų apstu internete. "Pamaniau, esu stipri, kam man tos pagalbos reikia" - prisimena ji. Tad nuėjo į lošimo namus ir parašė prašymą, kad jos daugiau neįleistų.

"Keista, kad įklimpau. Nebūčiau patikėjusi, kad taip galiu, ir jei kas būtų tą pasakęs, būčiau pasijuokusi. Atrodė - taip svetima, kvaila, buka", - pasakoja moteris. Pradžia buvo nekalta. Kolega, geras draugas stilistas Kęstutis Rimdžius, per trumpą pertraukėlę tarp darbų pasiūlė nueiti išgerti kavos į greta esantį kazino. Jis pats niekada nėra lošęs azartinių žaidimų. "Buvo smagu: gali greitai išgerti kavos, nėra eilių ir vėl bėgi dirbti", - sako pašnekovė. Tad kaskart vis užsukdavo čia, o kazino personalas pradėjo įkalbinėti pamėginti pažaisti. Praėjo nemažai laiko, kol Lina pasidavė. "Tie žmonės dirbo savo darbą ir tai darė labai gerai", - ironiškai šypsosi stilistė. Kai pradėjo žaisti, matyt, nusišypsojo naujoko sėkmė - išlošė. "Pirmas laimėjimas, ir sau tokią karūną užsidedi! Atrodo, niekas nesupranta, kaip tai yra lengva. Genijai tie, kurie sumanė šią įstaigą. Sėdėdavau ir žiūrėdavau, kaip sugebama paveikti žmogų", - mąsto buvusi kazino lankytoja. L.Žvirblytė pasakoja apie gausybę aparatų, kuriuose vaizduojami vaikystėje sutikti pasakų personažai. Pasak moters, šalia sėdintys žmonės su jais kalbasi, lieja savo emocijas. Ji suvokė nenorinti tapti tokia, kaip jie. Taip pat stengėsi, kad nesėstų prie kortų stalo. Lina pasakė sau: "Arba aš nueisiu ir pasirašysiu, kad neįleistų, arba sėsiu prie stalo."

Dabar, kai praėjo šiek tiek laiko, L.Žvirblytė teigiamai žvelgia į tai, kas buvo. Anot meniškos sielos moters, yra gyvenime dalykų, kurie turi mums nutikti, o kiekviena priklausomybė išmoko žmogų pažinti ir kontroliuoti save.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"