TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Labai skaudu, kai atstumia dėl tautybės

2014 12 15 6:00
Božena Karvelienė nusiteikusi optimistiškai.  Alinos Ožič nuotrauka

Božena Karvelienė yra gyvenusi taboru vadinamojoje Kirtimų gyvenvietėje, todėl romų kasdienybę gerai pažįsta. Šiuo metu su šeima - vyru ir dviem vaikais - įsikūrė įprastame miesto bute. Moteris, regis, galėtų neturėti rūpesčių, jei ne tautybė, dėl požiūrio į kurią ne kartą buvo įskaudinta, atstumta.

B. Karvelienė atskleidė nemalonų dalyką - romai be problemų įsidarbina tada, kai nėra žinoma, kokia jų tautybė. Ir darbdaviai priekaištų neturi. Pati Božena patyrė, kad kaip keisdavosi požiūris, jei darbe sužinodavo, kad ji - romė. Tada būdavo ieškoma priežasčių atsikratyti jos kaip darbuotojos. "Dėl to visada labai skaudu", - sako B. Karvelienė.

Vis dėlto moters gyvenimas paneigia mitus apie romus. Ji turi siekių ir dėl stengiasi įveikti bet kokias kliūtis. Moters tikslas - ir Lietuvos žmonių požiūrį į romus keisti, ir siekti, kad tautiečių vaikai mokytųsi, lavintųsi, o užaugę sėkmingai kurtų savo gyvenimą bei rodytų teigiamą pavyzdį.

"Mes - tokie patys žmonės"

Božena teigia neretai susidurianti su netinkamu požiūriu į romus. Ją ne kartą atsisakė priimti į darbą dėl tautybės. Moteris sako, kad pastarąjį kartą be vietos liko spalio mėnesį. "Ketinau mokykloje dirbti su romų vaikais, - pasakoja ji. - Įdarbinti turėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Iki tol jau du kartus dirbau asistente pagal projektą. Dabar buvau kandidatė į rusų mokyklą, nes ten daugiausia mano tautiečių. Tačiau nei vienas romas pagal projektą nebuvo įdarbintas." Moterį tai stebina. Mat tokiame darbe reikia mokėti romų kalbą, nes šios tautos vaikai, pradedantys lankyti mokyklą, kitų kalbų dar nesupranta. B. Karvelienė teigia, kad atsakymas esą ji neatitiko reikalavimų nėra teisingas. Romė svarsto, kad gal švietimo įstaigos vengia jos tautybės darbuotojų. "Gal nenori, kad būtų kažkoks "čigonų taboras", - ironizuoja Božena. - Po šio atvejo tikrai kovosiu dėl romų teisių, nes esame tokie patys žmonės, kaip visi."

B. Karvelienė ir šiuo metu nesėdi rankų sudėjusi. Ji vadovauja savo įsteigtiems Romų integracijos namams. O po Naujųjų metų tikisi imtis dar vienos veiklos. Be to, moteris sumanė eksperimentą: į gyvenimo aprašymą įtraukė, kad yra romų tautybės ir gimtoji kalba - romų, dar moka lietuvių, rusų ir lenkų, kiek silpniau - anglų, surašė didelę darbo patirtį, kurią turi; dabar siųs į įvairias darbovietes ir žiūrės, kokie atsakymai ir ar apskritai atsiliepia. "Įdomu pamatyti reakciją, - sako B. Karvelienė. - Mes esame tokie patys žmonės ir labai norime turėti darbą. Tačiau dėl vyraujančių stereotipų, o jie neteisingi, mūsų nenori priimti. Nors savo darbo vietoje romai nieko blogo nepadarytų."

Božena su šeima. / Asmeninio albumo nuotrauka

Draugiška šeima

Boženos tėvas - romas, o mama - lenkų ir rusų kilmės. Jos vaikystėje didelė šeima gyveno Vilniuje. Vėliau persikėlė į Trakų rajoną. Kai ekonominė situacija pablogėjo, nebeliko darbo, tėvai su šešiais vaikais turėjo kurtis Kirtimų gyvenvietėje romų bendruomenėje. Ten teko laikytis šios tautos tradicijų ir papročių. Tarkime, šešiolikmetė Božena buvo sužadėta, o po dvejų metų ištekinta, susitarus jos ir būsimo vyro tėvams. Tačiau tokiomis aplinkybėmis pradėtas santuokinis gyvenimas nesusiklostė ir po ketverių metų pora išsiskyrė.

Po kurio laiko Božena vėl ištekėjo. Dabartine šeima ji patenkinta. "Santuokai jau beveik 9 metai, - pasakoja B. Karvelienė. - Vyras - lietuvis. Auga du sūnūs. Gyvename bute su sutuoktinio tėvais. Labai gražiai bendraujame." Romės tėvas dabar patenkintas, kad dukra rado mylimą žmogų ir su juo yra laiminga.

Ilgą laiką Božena neturėjo Lietuvos pilietybės, tik leidimą gyventi. Tai nutiko todėl, kad tėvų šeima laiku nepasirūpino. "Yra ne tik romų, bet ir rusų, lietuvių, nesutvarkiusių dokumentų ir todėl, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, negavusių pilietybės", - tikina B. Karvelienė. Ji padėjo daug pastangų, kad taptų piliete. Kai nepavyko archyvuose rasti visų reikiamų dokumentų, moteris ėjo kitu keliu. Ji pasiruošė ir išlaikė lietuvių kalbos bei Konstitucijos egzaminus. Ir 2013 metais tapo Lietuvos Respublikos piliete. Ta proga B. Karvelienę kvietė ir sveikino šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Priežastis - skurdas

Boženos nuomone, žmonių požiūris į romus turėtų keistis ne dėl šios tautos asimiliacijos, bet tada, kai kuo daugiau apie juos žino visuomenė. Dar mano, kad jei patys romai kitaip gyventų, galėtų gauti geresnį išsilavinimą. "Viskas prasideda nuo mažens. Jei vaikas pradeda lankyti darželį, jis jau lavinasi. Po to žinių gauna mokykloje. Vėliau gali siekti ir aukštojo mokslo", - to B. Karvelienė linki savo tautiečiams. Moters teigimu, romų vaikai nelanko mokyklos ne todėl, kad jie nenorėtų mokytis. Būna, kad tiesiog trūksta lėšų. Tėvai vaikams negali nupirkti šiltų drabužių, avalynės. Kaip pasakoja B. Karvelienė, tarkime, vienintelė striukė išsimurzina, o žiemos metu nėra sąlygų ją gerai išskalbti, be to, prie krosnelės ilgai neišdžiūtų. Arba namie šalta, nėra šviesos, trūksta maisto, vaikas alkanas, o tokiomis sąlygomis neįmanoma paruošti pamokų. Taigi mokyklos nelankymo priežastis dažnai būna skurdas.

Romės gražiai siuvinėja. / Asmeninio albumo nuotrauka

Siuvinėti darbai

B. Karvelienė tikisi, kad mokyklą lankantys romų vaikai, kuriais ji rūpinasi, sėkmingai įgis vidurinį išsilavinimą. Tada ir patiems bus geriau gyventi, ir visuomenės požiūris į juos keisis. Kitoks gyvenimas - svarbus Boženos siekis. Šia kryptimi veikia jos vadovaujami Romų integracijos namai. B. Karvelienė stengiasi burti romų moteris, nes teigia, kad ši grupė labai pažeidžiama. Ji nori, kad romės veiktų ką nors naudingo, steigtų savo verslą, užsiimtų kūryba ir taip toliau. Vienas gerų pavyzdžių - Romų namų integracijos namai pagal projektą, kurį finansavo JAV ambasada ir Lietuvos kultūros ministerijos, pakvietė moteris siuvinėti koncertinius romų drabužius, paveikslus ir kilimus. Vienas kilimų šiuo metu eksponuojamas Prancūzijoje, prieš tai - Amerikoje.

"Visi siuviniai susiję su romų kultūra ir tradicijomis, - pasakoja B. Karvelienė. - Tarkime, ant kilimo gali būti išsiuvinėti kalnai ir romai kaip klajojantys žmonės." Ji norėtų baigti įgyvendinti dar vieną sumanymą - įsteigti elektroninę parduotuvę, per kurią romai galėtų pardavinėti savo darbus. Tai jiems būtų geras veiklos stimulas. "Namiškiams ir anytai sakau: pastaruosius trejus metus, net jei būnu labai pavargusi, mėgaujuosi ir džiaugiuosi savo darbu, - atskleidžia B. Karvelienė. - O darbas - su romų bendruomene. Malonu, nes žinau, kad pasiekiu gerų rezultatų."

Romai, o ne čigonai

Lietuvoje kartas nuo karto diskutuojama, kaip vadinti šios tautybės žmonės. Naujienų portalo lzinios.lt žurnalistė apie tai klausia pašnekovės. "Romų kalboje žodžio "čigonas" nėra, - aiškina Božena. - Nors yra skirtingų dialektų, visi save vadiname romais." Pašnekovės teigimu, pirminė žodžio "čigonas" reikšmė yra "nešvarus, neliečiamas". O "Vikipedijoje" skelbiama, kad Europoje ši tauta dažniausiai vadinama "čigonams" giminingais žodžiais. Anksčiau šis pavadinimas, išskyrus kai kurias išimtis, buvo kildinamas iš Graikijos. Naujausiais duomenimis terminas "čigonai" kildinamas iš slaviško ir galiausiai kipčiakų (viena iš tiurkų kalbų) ir jo reikšmė - "neturtingas, apgailėtinas". Todėl būtų mandagu šios tautybės žmones vadinti romais, kaip ir jie apie save sako.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"