TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Laimės ekonomika: pinigai ar nauji tikslai?

2011 05 14 0:00

Kone visi žino, ką reiškia BVP (bendrasis vidaus produktas, angl. Gross National Product). Ar šis duomuo rodo šalies laimėjimus? Tačiau dabar ne tik teologai, filosofai, psichologai, bet ir ekonomistai vis dažniau kalba, kad politikos tikslas turi būti ir BVP, ir BVL (bendra visuomenės laimė, angl. Gross National Happiness) augimas.

Ne viskas perkama

Per ekonomikos kilimą ar sunkmetį visuomenės siekis yra daugiau gaminti ir uždirbti. Daugiau pinigų - daugiau laimės. Tokia nuostata ilgai nekėlė abejonių. Tačiau turtuoliai ne ką laimingesni nei mažiau pinigų turintys žmonės. Daugelyje šalių atliktos sociologinės apklausos patvirtina: stipresnis laimės pojūtis mažiau susijęs su pajamomis, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Juk sakoma, kad ne piniguose laimė. Tačiau iškart juokaujant priduriama: laimė jų kiekyje. O jei nejuokautume ir pamėgintume iš naujo įvertinti visuomenės ir kiekvieno jos nario tikslus?

Žymus britų ekonomistas R.Layardas nustatė, kad, per metus gaunant 20 tūkst. dolerių pajamų vienam gyventojui, vidutiniai visuomenės laimės rodikliai veik nustoja gerėti. Suprantama, dėl infliacijos ir kitų veiksnių, mažinančių pinigų perkamąją galią, šią sumą galima laikyti sąlygine. Tačiau bent jau XX amžiaus antroje pusėje ekonomistas nubrėžė pajamų ribą, už kurios prasideda nebe tradiciniai - daugiau uždirbti ir vartoti, o kitokie tikslai.

Iki šios ribos žmogus neturi didesnio pasirinkimo: jis įstengia tenkinti tik kasdienius būtinus poreikius, mažai gali atsidėti rytdienai arba išlaidauti vadinamajam komfortui. Akivaizdu, kad žmogui negerai, kai jis negali patenkinti paprastų materialių poreikių: pavalgyti, apsirengti, sumokėti už butą, šildymo paslaugas, padengti transporto išlaidų ir panašiai. Tad vargu ar jis jaučiasi laimingas. Pinigai tampa gyvybiškai svarbūs, ir jų gausus turėjimas daug kam atrodo esant kone pagrindine laimės sąlyga. Todėl nestebina tarptautinės lyginamosios studijos rezultatai: turtingesnių kraštų gyventojai vidutiniškai yra laimingesni už tuos, kurie gyvena skurdžiose šalyse. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad ji parodė, jog pajamų ir visuomenės laimės ryšys nėra tiesinis - pasiekus tam tikrą pajamų lygį, laimės nebedaugėja.

Nauji keliai į laimę

Nauja ekonomikos teorija teigia, kad pajamos vertingos, kai padeda žmonėms išbristi iš skurdo. Patenkinus poreikius, svarbesnė tampa ne vartojimo kiekybė, o kokybė. Papildomas litas turi vis mažesnę vertę, kaip ir dar viena vandens stiklinė ištroškusiam žmogui.

Todėl ne visada materialinė gerovė suteikia laimės. Reikia patenkinti gerokai daugiau sąlygų, kad žmogus būtų laimingas. Pavyzdžiui, žmogus gali norėti būti įvertintas, reikalingas kitiems, jausti artimųjų meilę, pagarbą. Šie dalykai sunkiai išmatuojami ir pasveriami, o be tikslių duomenų kurti naują, darnesnę ekonomiką vargu ar įmanoma.

Vorviko universiteto (Jungtinė Karalystė) profesorius A.Oswaldas tvirtina, kad galima tiksliai įvertinti pavienio žmogaus materialinę gerovę, o tiek pat išsamiai ištirti laimę ir būtinas sąlygas ją pasiekti - ne. Jis teigia, jog ekonomikos teorija yra teorija apie individualų elgesį, nusakanti būdus, kaip žmonės renka informaciją, ir taisykles, pagal kurias ją sutvarko, kad nuspręstų, kaip paskirstyti išteklius. Manoma, kad žmonės siekia gauti informacijos ir pagal ją priimti geriausią sprendimą. Todėl žmones, apsisprendusius pirkti, investuoti ar taupyti, ekonomistai vadina racionaliais vartotojais. Racionalaus vartotojo samprata apima ne tik vartotojo siekį gauti didžiausią naudą, bet ir tai, kad racionalus vartotojas žino savo norus. Pavyzdžiui, elgiasi taip, kad, neviršydamas pajamų, įsigytų jam naudingiausių prekių. Jei toks žmogaus elgesio apibrėžimas būtų teisingas, daug elgesio tyrinėjimo aspektų prarastų prasmę. Atrodytų, kad žmonės dirba tik tam, kad daugiau uždirbtų, daugiau pirktų prekių ir naudotų paslaugų. Tačiau naujesni tyrimai paneigia tokį supaprastintą vartojimo apibūdinimą ir parodo, kad žmonės nėra perdėtai racionalūs ir gali rinktis ne tik ekonomiškai naudingus dalykus.

Jie taip elgiasi, nes nori priimti, jų supratimu, geriausią sprendimą, atitinkantį jų gyvenimo stilių. Todėl laimės ekonomikos teorijoje tarsi iš niekur atsiranda psichologinių sąvokų, kaip antai unikalaus gyvenimo stiliaus sąvoka. Ji, anot psichoanalitiko A.Adlerio, sieja asmenybės savybes, elgesio būdus ir įpročius, sukuriančius nepakartojamą gyvenimo paveikslą. Nuo jo priklauso, kokius gyvenimo aspektus žmogus laikys svarbiais, skirs jiems dėmesio, o kokius nuvertins ar išvis ignoruos. Jei koks žmogus iš esmės stengiasi plėtoti savo intelektą ir tai mes žinome, galime numanyti jo gyvenimo stilių: tai, kad jis daug skaitys, studijuos, mąstys ir mažiau laiko skirs sportui. O fizinio pranašumo siekiantis žmogus, užuot nuolat sėdėjęs bibliotekoje, prie kompiuterio, bėgs į stadioną ir sporto klubą. Laimės ekonomikos teorija siūlo ne gausiau vartoti, bet stengtis geriau pažinti save, labiau patenkinti poreikius, atitinkančius unikalų gyvenimo stilių, o šis apima ir materialinę, ir dvasinę gerovę.

Ar šis požiūris gali būti patrauklus pokomunistinėse šalyse? Kol kas turbūt nelabai. Apklausus kelis tūkstančius lenkų, paaiškėjo, kad tik 22 proc. jų mano laimės ekonomikos principus esant tinkamus Lenkijai. Kiti teigė, kad svarbiau yra ne kurti unikalų gyvenimo stilių, bet uždirbti daugiau pinigų ir naudingai juos išleisti, t. y. būti panašiems į kompiuterį racionaliems vartotojams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"