TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Laimės tyrimai - politinių sprendimų atrama

2011 10 01 0:00

"Įstatymais turi būti sukuriamas visuomeninis gėris", - sakė prancūzų filosofas P.C.V.Boiste.

Laimė, be abejonių, yra svarbiausias daugelio žmonių gyvenimo tikslas. Demokratinėje valstybėje privalu atsižvelgti į piliečių tikslus, viltis ir lūkesčius.

Laimės tyrimai patvirtino, kad laimingi žmonės reikšmingiau prisideda prie visos visuomenės gerovės kūrimo. Be to, jie kelia mažiau rūpesčių valdžiai, nes yra pilietiškesni, veiklesni, sveikesni, labiau patenkinti šeiminiu gyvenimu ir pakantesni kitiems. Jiems reikia mažiau globos ir socialinės paramos.

Jei laimė tiek paveiki, kyla pagrįstas klausimas: "Ar vyriausybė, valdžios institucijos turėtų formuoti politiką siekdamos, kad kuo daugiau piliečių taptų laimingi?"

Niekas neprieštarauja, kad žmonės siektų laimės. Tačiau ar jos siekiant valstybė turi jiems padėti? Kaip tai padaryti? Čia sutarimo daug mažiau. Dar XIX amžiuje prancūzų politikas ir filosofas B.Constantas teigė, kad laisvė - tai vienintelis tinkamas valstybės tikslas, o apie laimę pasakė taip: "Mes patys privalome prisiimti atsakomybę būti laimingi." Ir siekdami laimės nesitikėti valstybės paramos.

Šiandien politikai bei politologai nesutaria, ar modernioje visuomenėje valstybės valdžia, kurios galios apribotos, geriau atlieka savo darbą nei vadinamųjų socialinės gerovės valstybių valdžia, kuri bando visokeriopai rūpintis piliečiais. Nuostata, kad piliečių apsauga nuo gyvenimo sunkumų žlugdo jų pasitikėjimą savo jėgomis ir menkina gebėjimą priimti iššūkius, neneigia laimės svarbos, bet nesieja jos su valdžios veiksmais.

Diskusijos, siūlančios skirtingus kelius į laimę ir juos atitinkantį valstybės veikimą, ilgą laiką buvo perdėm akademiškos, nesirėmė tyrimais pagrįstomis išvadomis. Iki praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio konkrečių laimės tyrimų beveik nebuvo. Tačiau vis labiau aiškėjant, kad modernių valstybių ekonomikos augimas menkai keičia jų gyventojų laimės lygį, teko ieškoti šio fakto paaiškinimų. Tai lėmė "laimės ekonomikos" idėjų plėtrą, o ji savo ruožtu paskatino vis naujus laimės tyrimus. Šiandien yra gausybė duomenų apie įvairių šalių piliečių laimę. Nustatyti pasitenkinimo gyvenimu lygiai skirtinguose socialiniuose sluoksniuose ir išsiaiškinta, kas daro didžiausią įtaką žmonių gyvenimo laimei bei kokybei.

Šiuolaikiniai laimės tyrimai tampa ypač svarbūs ir įdomūs, kai jų rezultatai leidžia geriau suprasti žmones ir numatyti politinius sprendimus, kurie padidins bendrą visuomenės laimę. Nors laimės tyrinėjimai kol kas nėra pakankami, jie jau tampa iššūkiu tradiciniam požiūriui į ekonominius procesus ir valstybės valdymo tikslus. Tyrimai taip pat padeda kurti geresnes sąlygas ir atskiriems žmonėms, ir bendruomenėms.

Galioja gana paprastas laimės tyrimų principas: palyginti skirtingų visuomenės grupių - vyrų ir moterų, jaunesnių ir vyresnių žmonių, miesto ir kaimo gyventojų - laimės lygį.

Tokie tyrimai leido parengti labiau pagrįstus politinius sprendimus, pagelbėja vyriausybėms pasirenkant prioritetus. Antai keliose JAV valstijose atlikti laimės matavimai atskleidė, kad, priešingai nei buvo manoma, vyresni žmonės labiau patenkinti savo gyvenimu nei jauni. O tai paskatino vietos valdžią skirti daugiau dėmesio mažiau kainuojančiam ir kokybiškesniam ikimokykliniam vaikų ugdymui, kurti šeimoms palankesnę darbo bei poilsio aplinką.

Tie patys tyrimai parodė, kad kone svarbiausias vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių nepasitenkinimo gyvenimu šaltinis yra psichikos ligos bei nuolatiniai skausmai. Suprantama, sergantys ar kenčiantys žmonės retai kada bus laimingi. Tam nustatyti specialių tyrimų nereikia, tačiau jų vargai daro didelę įtaką artimųjų ir aplinkinių savijautai. Todėl pagalba jiems tampa ir veiksmingu būdu kilstelėti visos visuomenės laimės lygį.

Laimės tyrimai parodė, kad dirbantieji kūrybiškesnį darbą, kuriame gali savarankiškai priimti sprendimus, yra labiau juo patenkinti. Tai paskatino pertvarkyti darbų organizavimą, kūrė prielaidas naujai motyvuoti darbuotojus, skirti jiems ne tik pinigines premijas, bet ir suteikti daugiau laisvės pasirenkant darbo tikslus ir būdus jų siekti. O laimingesni darbuotojai dirbo našiau.

Šie tyrimai taip pat parodė, kad ir bedarbių gyvenimas gali būti prasmingesnis ir laimingesnis. Jie paskatino socialinius eksperimentus sukuriant bedarbiams naujas galimybes, įtraukiant juos į savanorišką veiklą, padedant įgyti naujų socialinių ryšių, kartu išsaugant pasitenkinimo gyvenimu jausmą. Toks pat sėkmingas buvo laimės tyrimais paremtas bedarbių įtraukimas į tiesiogiai su darbu nesusijusius saviugdos mokymus (pvz., dailės, muzikos, jogos).

D.Bokas knygoje "Laimės politika" rašo, kad laimės tyrinėjimai yra įdomiausi, kai jų rezultatai tampa iššūkiu tradiciniam požiūriui į tai, ko žmonės nori, ir jie panaudojami priimant svarbiausius politinius sprendimus. Vien jų rezultatų skelbimas pozityviai veikia visuomenę, nes atkreipia dėmesį į "nežinomas" socialines grupes bei jų problemas, kliudo įstatymų leidėjams ir vykdomajai valdžiai pamiršus šias grupes pataikauti įtakingiems lobistams.

Įdomiausia, be abejo, yra lietuvių požiūris į laimės tyrimus, jų naudą ir galimą poveikį politikai. Pasiteirauta arti trijų šimtų tautiečių. Ketvirtadalis manė, kad tokie tyrimai būtų naudingi valstybei. Kiti pasidalijo per pusę. Vieni mano, kad jei kažkas nori ką nors tyrinėti, tai - jo reikalas, bet skirti valdiškų pinigų tokiems dalykams nedera. (Negi tyrimai daromi dėl asmeninės pramogos, už asmenines lėšas?) Kita - kiek mažesnė dalis dėl klausimo apie laimės tyrimus pasijuto kone įžeista ir išbarė klausinėtojus. Todėl nestebina, kad Lietuvos valstybės oficialioji statistika vis dar išsiverčia be piliečių laimės vertinimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"