TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Laiminga vaikystė - kelias į laimingą ateitį

2011 09 03 0:00

"Laimingas vaikas, - sakė anglų rašytojas Oskaras Wilde'as, - užaugs geru žmogumi."

Gyvenimas Lietuvoje sparčiai keičiasi. Daugelis žmonių yra tarsi keliautojai laiko mašina, pabuvę sovietinėje, laukinio kapitalizmo ir modernioje vakarietiškų standartų epochoje. Todėl svarbus klausimas: kas toliau? Kaip pasirengti neišvengiamai ateičiai?

Tikėtina, kad ateitis bus kuriama remiantis "laimės ekonomikos" idėjomis, nes noras gyventi ne tik pasiturinčiai, bet ir laimingai jau šiandien lemia modernių valstybių politikos pertvarką. Ne tikėtina, o neabejotina, kad vienokioje ar kitokioje ateityje gyvens šių dienų vaikai. Kokie jie užaugs, kokią patirtį įgis - tokia ir bus svajonių ateitis.

Iš pirmo žvilgsnio galime būti ramūs dėl ateities, nes vaikus myli visi. Lietuvos valdžia ir piliečiai nėra išimtis. Antra vertus, jie geba nuolat painioti gražias sociologinių tyrimų schemas. Jie tarsi susitarę tvirtina: "Mums svarbiausia šeima ir vaikai, dėl jų darome viską, ką galime." Dėl geresnės vaikų ateities jie ir dirba tiek, kiek pajėgia, ir dar daugiau - netaupo pinigų vaikų ugdymui bei emigruoja vildamiesi, kad bent vaikai gyvens "kaip žmonės".

Lietuva, regis, yra pavyzdinės meilės vaikams kraštas. Tačiau Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) atliktas tyrimas atskleidė, kad vaiko gerovės indeksas Lietuvoje žemiausias, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis. Negana to, Lietuvos vaikai yra ir patys nelaimingiausi ES (Europos Komisijos organizuotos apklausos duomenys).

Lietuvos vaikų sunkumai ryškesni nei kitose ES šalyse, bet nėra išskirtiniai. Aiškėja, kad ekonominė pažanga pati savaime nesukuria laimingos vaikystės. UNICEF inicijuota daugiau nei tūkstančio tėvų iš Anglijos apklausa parodė, kad modernioje visuomenėje daugumai tėvų tiesiog pritrūksta laiko savo atžaloms, ir naujoji karta pasijunta vieniša bei nuskriausta. Daugiau nei du trečdaliai minimoje apklausoje dalyvavusių tėvų pripažino, kad skiria per mažai laiko ir dėmesio vaikams, tačiau pusė jų vis tiek svarbiausiu savo gyvenimo dalyku įvardijo darbą. Toks požiūris būtų suprantamas ir Lietuvoje. Pastaruoju metu čia buvo apklausta beveik pusantro tūkstančio vyrų. Domėtasi jų nuomone apie vyriškumą ir tėvystę, vyro vaidmeniu šeimoje ugdant vaikus. Apklausa parodė, kad tėvo pareigas ir vaidmenį šeimoje daugelis vyrų suvokia tikrai supaprastintai. Du penktadaliai mano, jog vyras visų pirma turi aprūpinti vaikus, ir tik kas dešimtas prisiminė, kad vaiką dar reikėtų ir mylėti. O apie tai, kad su vaiku derėtų bendrauti, užsiminė vos 3 proc. apklaustųjų, apie pavyzdžio vaikui rodymą - vos 5 proc. vyrų.

Taigi šiuolaikinė visuomenė linkusi perduoti atžalas lopšeliui, darželiui, mokyklai ar kitai ugdymo institucijai. Tačiau patyrę mažai artumo, švelnumo ir meilės vaikai paauglystėje tampa pikti bei agresyvūs, tyčiojasi iš bendraamžių ir skriaudžia mažesniuosius. Galiausiai tampa suaugusiaisiais, kurie nekenčia aplinkinių. O kaip rodo dar vienos solidžios struktūros Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys - daugiau nei du trečdaliai vaikų yra patyrę patyčias mokykloje.

Įprasta į vaikų sunkumus žiūrėti kaip į psichologines ar pedagogines problemas. Atitinkamai pasirenkamas ir jų sprendimo būdas - bandoma šviesti tėvus, bet nesiaiškinama, kodėl jie tapo nejautriais "tamsuoliais", bandoma ginti vaikų teises, bet neklausiama, kodėl jos nuolatos pažeidžiamos.

Vienas iš galimų atsakymų, paaiškinančių liūdną vaikystę Lietuvoje, yra "laimės ekonomikos" idėjų ignoravimas. Visuomenė gali siekti gyventi turtingiau. Ji taip pat gali siekti laimingesnio daugelio savo narių gyvenimo. Abu šie tikslai patrauklūs ir daug kuo artimi, tačiau ne visai sutampa. Akivaizdu, kad norintieji daugiau uždirbti leis turimus pinigus - sumaniai juos investuos, racionaliai taupys. O norintieji susikurti laimingą gyvenimą leis juos kitaip - daugiau investuos į gyvenimo kokybę. Kas tinka kalbant apie atskirą žmogų, gali būti bent iš dalies pritaikyta ir kalbant apie visuomenės nuostatas ir jas atitinkančias išlaidas.

Lietuvos valstybė skiria nemažai lėšų švietimo sistemai. Išlaidų šioje srityje santykis su BVP yra 6,8 proc., o ES šalių vidurkis 5,2 procento. Todėl negalima sakyti, kad vaikų ugdymui lėšų trūksta, bet turime kalbėti apie jų panaudojimo prasmingumą. Esamos švietimo sistemos svarbiausias tikslas - ugdyti gebantį daug uždirbti ir darbo rinkoje galintį konkuruoti asmenį. Visa kita jai ne taip svarbu. Dažniausiai girdimas priekaištas švietimo sistemai, kad moko ne to, ko reikia darbdaviams, šią tiesą akivaizdžiai patvirtina.

Jeigu švietimo sistemos tikslas būtų ugdyti laimingą žmogų, ugdymo prioritetai keistųsi. Savęs pažinimas, bendravimo gebėjimų lavinimas ir sveikos gyvensenos būdas taptų svarbesne žinių ir įgūdžių sritimi.

Panaši padėtis - ir vaikų teisių gynimo srityje. Galima tobulinti esamą sistemą, tačiau jos esmė nesikeis. Ginami nuskriaustieji, rūpinamasi tais, kuriems itin bloga. Jei sistemos tikslai pasikeistų, jei jos darbas būtų vertinamas pagal laimingų vaikų skaičių, ji bent jau turėtų pradėti skaičiuoti, kur ir kiek yra laimingų vaikų, aiškintis, kas daroma ar nedaroma, kad jie tokie būtų ir gal net pamėgintų daryti įtaką mokyklos ar kitų ugdymo institucijų veiklai. Tačiau šiandien laimingų vaikų ir piliečių ugdymas vis dar laikomas gražia, bet nepraktiška svajone.

Post scriptum. Naujosios Zelandijos psichologas R.McDonaldas siūlo kelią į laimingą visuomenės ateitį. Be abejo, joje gyvens šių dienų vaikai. Todėl nors kartą per mokslo metus jiems reikėtų surengti pamoką, kurioje vaikai galėtų aptarti laimingos valstybės kūrimą, apsvarstyti, kokios yra fantazijos, ką būtina ir galima padaryti, kad jos išsipildytų. Vaikams taip pat būtų naudinga pamoka, kurioje jie aiškintųsi, kokioje mokyklos bendruomenėje galėtų jaustis laimingi. Gal mūsų mokytojai norėtų šia idėja pasinaudoti?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"