TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Laimingas bedarbis: fantazija ar galimybė?

2011 06 11 0:00

"Darbas apsaugo nuo trijų didžiųjų blogybių - nuobodulio, ydų ir skurdo", - teigė prancūzų rašytojas ir filosofas Voltaire'as.

Darbas ir gyvenimo kokybė

Pasitenkinimo darbu ir pasitenkinimo gyvenimu ryšys tirtas ne kartą. Nustatyta: pasitenkinimas darbu daro didelę įtaką gyvenimo kokybei, pasitenkinimui gyvenimu.

Vakarų Europos šalyse atlikti tyrimai rodo, kad labiausiai darbu patenkinti vyrai, vyresnio amžiaus žmonės, turintys aukštesnį išsilavinimą, ir tie, kurie dirba sau. Tie patys tyrimai rodo, kad 30-40 proc. dirbančių asmenų darbą mėgsta, tiek pat yra juo vidutiniškai patenkintų, o 25-30 proc. darbu nusivylę.

Vakarų Europos šalyse 60-70 proc. žmonių per apklausas teigia, kad dirbtų ir tuo atveju, jei finansinis apsirūpinimas leistų darbo atsisakyti. Atlyginimas jiems, be abejo, svarbus, bet ne tik jis lemia darbo pasirinkimą. Geri santykiai su vadovu bei kolegomis ir darbo turinys net labiau veikia pasitenkinimą darbu.

Kita vertus, jiems itin svarbu, kad gaunamas atlyginimas būtų "teisingas", t. y. ne mažesnis nei kitų, kurie dirba analogiškus darbus. O jei jis nors kiek didesnis, ir pasitenkinimas išauga.

Kadangi darbo turinys lemia pasitenkinimą darbu, nestebina, kad žmonės, dirbantys kvalifikuotą ir kūrybinį darbą - teisininkai, mokslininkai, žurnalistai, - dažniausiai patenkinti. Jei tektų svarstyti, 80-90 proc. jų vėl rinktųsi tą patį darbą. O nekvalifikuotų darbininkų, dirbančių statybose ar pramonėje ir manančių, kad vėl ieškotų tokio pat darbo, tėra 15-20 procentų.

Žmogus nori ne tik uždirbti, bet ir būti gerbiamas bei vertinamas. Daugiau kaip 70 proc. europiečių tvirtino, kad jų santykiai su vadovybe geri, o jei būtų blogi, jie galvotų apie darbo pakeitimą.

Išvardijus faktus ir skaičius apie darbo vertę, lengva numatyti, kad patenkintieji darbu dirba našiau, jų sveikata geresnė ir jie aktyviau dalyvauja visuomenės gyvenime.

Laimingesnis bedarbis?

Lietuvoje per 16 proc. darbingo amžiaus žmonių neturi darbo. Eurostato duomenimis, vidutinis nedarbo lygis Europos Sąjungoje buvo 9,6 procento. Aukščiausias nedarbo lygis tarp ES šalių buvo Ispanijoje - 20 proc., žemiausias Olandijoje - 4,5 procento.

Jungtinėse Amerikos Valstijose darbo neturi kas dešimtas žmogus.

Netekus darbo, prarandamos pajamos ir negaunama pasitenkinimo pačiu darbo procesu. Tai neabejotinai veikia gyvenimo kokybę. Psichologo G.Featherio tyrimai atskleidė, kad tarp netekusių darbo australų depresijos lygis yra dvigubai aukštesnis nei tarp dirbančių. Kito psichologo R.Warro tyrimai parodė, kad labai laimingi sakosi esą 31 proc. amerikiečių, o tarp bedarbių taip save apibūdinusių tebuvo 12 procentų.

Taigi darbas ir laimė pastebimai susiję. Tačiau vis dėlto yra ir tokių, kuriems darbo praradimas nepadarė žymesnio neigiamo poveikio. Kuo jie pasižymi? Kaip sprendė savo problemas?

Esminis skirtumas tarp žmonių, paveiktų nedarbo streso ir išsaugojusių optimistines nuostatas, patenkintų gyvenimu - gausesnio laisvo laiko panaudojimo būdai. Psichologas T.Winefieldas atskleidė, kad yra aiškus ryšys tarp po darbo praradimo padidėjusio polinkio žiūrėti TV laidas ir depresijos. Bedarbis, vėlai atsikeliantis po nakties miego, nieko neveikiantis ir tik spoksantis televizorių, sparčiai griauna savo dvasinę gerovę.

Bedarbiai, radę naujų socialiai reikšmingos veiklos galimybių - pradėję dalyvauti visuomeninių organizacijų veikloje ar bent pradėję aktyviau sportuoti, - išsaugojo, o kartais net padidino savo laimės lygį.

Didžiojoje Britanijoje atlikti socialiniai eksperimentai sukuriant bedarbiams naujas galimybes, įtraukiant juos į savanorišką veiklą ar skatinant užsiimti sportu, patvirtino, kad abu būdai padeda įgyti naujų socialinių ryšių, o drauge išsaugoti pasitenkinimo gyvenimu jausmą. Tą patį efektą turėjo bedarbių įtraukimas į tiesiogiai su darbu nesusijusius saviugdos mokymus, pvz., dailės, muzikos, jogos.

Bedarbis - žmogus, turintis daug laisvo laiko. O laisvalaikis yra vienas žmogaus ir visuomenės turtingumo rodiklių. Tereikia jį, taip pat kaip ir pinigus, protingai panaudoti. Todėl ir į bedarbį reikėtų žvelgti ne tik kaip į naštą visuomenei, bet ir kaip į jos turtą - žmogų, įgijusį daugiau laisvo laiko, kuris gali būti skirtas ir visuomenės poreikiams, ir asmeniškai tobulėti.

Ką gali padaryti visuomenė?

Šiandien Lietuvos valdžia bando spręsti nedarbo problemas pašalpomis. Kartais nelabai sėkmingai stengiasi kurti naujas darbo vietas. Suprantama, kad Lietuvos piliečiai neturėtų skursti, ir tuos, kurie laikinai negali prisidėti prie bendros gerovės kūrimo, turime remti iki naujo ekonomikos pakilimo. Tačiau iš to, kas pasakyta, tampa aišku: vien tiesioginis finansinis bedarbių rėmimas jiems, jų artimiesiems, o drauge ir visai visuomenei aukštesnės gyvenimo kokybės nesukurs. Reikia spręsti ne tik finansines, bet ir kitas bedarbių problemas, t. y. ne guosti praradusiuosius darbą, o sukurti prielaidas prasmingesniam gyvenimui.

Tyrimai atskleidė galimas bedarbių psichologinio rėmimo kryptis: socialinių ryšių plėtrą, laisvalaikio panaudojimo įgūdžių tobulinimą ir pagalbą atrandant prasmingą veiklą, darbo įgūdžių išsaugojimą bei galimybių įgyti naujų įgūdžių sukūrimą.

Atitinkamai derėtų remti, t. y. bent iš dalies apmokėti bedarbių dalyvavimą savanoriškoje, labdaringoje veikloje. Valstybinės institucijos turi sudaryti jiems sąlygas lankyti sporto klubus, mokytis to, kas nėra tiesiogiai susiję su darbo paieškomis (visuomenės tam išleisti pinigai nėra išmesti pinigai, nes jie kuria naujas darbo vietas sporto ir mokymo organizacijose, o savanoriška veikla, pavyzdžiui, saugant gamtą, rūpinantis neįgaliaisiais, gerina visų gyvenimo kokybę).

Kita ne mažiau svarbi bedarbių psichologinio rėmimo kryptis - prielaidų dalyvavimo prasmingoje, mokamoje darbo veikloje sudarymas. Siekiant plėsti bedarbių dalinį įtraukimą į darbo veiklą, Oksfordo universiteto profesorius M.Argyle'as siūlo:

iš esmės apriboti ar/ir visai uždrausti dirbti viršvalandžius;

skatinti darbo savaitės trumpinimą;

didinti darbo vietų, kai dirbama ne visą dieną, skaičių.

Galima diskutuoti, ar šie siūlymai veiksmingi, tačiau vėlgi tiktų pastebėti, kad jie ne tik gerintų bedarbių gyvenimą, bet ir kurtų kokybiškesnes darbo sąlygas dirbantiems žmonėms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"