TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Latvių disidentei gražiausia gėlė – rabarbaras

2015 08 01 10:00
Šią savaitę Rygoje vyko renginiai, skirti L. Doroninos–Lasmanės devyniasdešimtmečiui. Evijos Trifanovos (LETA) nuotrauka

Trys kartai. Trys bausmės. 1946-aisiais už nacionalinių partizanų, miško brolių, rėmimą, 1970-aisiais už antitarybinės ir religinės literatūros platinimą, 1983-iaisiais už antitarybinę agitaciją ir propagandą. Iš viso latvė Lidija Doronina-Lasmanė sovietiniuose lageriuose ir tremtyje praleido keturiolika metų.

Šią savaitę Rygoje renginių ciklu „Švęsti gyvenimą su Dievu ir Latvija“ paminėtas disidentės jubiliejus. Liepos 28 dieną L. Doroninai–Lasmanei sukako devyniasdešimt. Ji tik keleriais metais jaunesnė už Latvijos valstybę. Rytą surengtos eitynės (dalyvavo ir pati sukaktuvininkė) nuo Laisvės paminklo į vadinamąjį Kampinį namą, buvusį Valstybės saugumo komiteto pastatą. Čia vyko pokalbis „Latvija ir kolaboracionizmas“. Po jo Šventosios Gertrūdos bažnyčioje melstasi už Latvijos laisvės kovotojus, negrįžusius iš Sibiro, Rusijos stepių, kalėjimų ir lagerių. Vakare Nacionalinėje bibliotekoje skambėjo poezija ir muzika, koncerte dalyvavo poetai Knutas Skujeniekas ir Mara Zalytė.

Reglamentas – gyventi gražiai

Kiek pavargusi nuo užklupusio didelio dėmesio L. Doronina–Lasmanė netgi pyktelėjo ant tų, kas parūpino šią, pasak jos, aferą.

Sulaukusi dovanų gėlių puokščių ji prisiminė, kad Mordovijos lageryje gražiausia gėlė buvo rabarbaras, kurį su „kolegėmis“ ten pasisodino. Kažkas paskundė, kad jis valgomas, prižiūrėtojai ėjo iškasti, o ukrainietė „kolegė“ bėgo šaukdama: „Ne, ne! Čia juk gėlė, gėlė! Ją vadina korolevskije kudri (karališkosios garbanos).“ „Ji taip įnirtingai gynė rabarbarą, nes labai mėgo gamtą. Tačiau suvalgėme jį beveik su šaknimis... – prisimena L. Doronina–Lasmanė. – Bet salotų buvo galima darytis iš gysločių ir visokių kitokių lapelių. Labai skanu.“

Nubausta trečiąkart, Mordovijoje ji kalėjo drauge su lietuve Jadvyga Bieliauskiene, ukrainiete poete Irina Ratušinskaja, ruse Tatjana Velikanova, este Lagle Parek ir kitomis.

L. Doronina-Lasmanė su „kolegėmis“ pasirašė J. Bieliauskienės sumanytą kalinių laišką JAV prezidentui Ronaldui Reaganui. Kažkas laimingai jį išnešė iš „zonos“.

Moterys šventė kiekviena savo šalies valstybines šventes, giedodavo nacionalinius himnus. Gimtadienius irgi pažymėdavo, sveikindavo viena kitą. Jų šūkis buvo: "Gražiai gyventi neuždrausi." Netgi aliumininius puodukus pasidėdavo ant servetėlių, sudurstytų iš skudurėlių. Prižiūrėtojams liepus jas nuimti ir paisyti reglamento, moterys atsakydavusios, jog jų reglamentas – gyventi gražiai.

Čekistai irgi aukos

L. Doronina-Lasmanė prisimena, kaip kaliniams buvo daromas spaudimas rašyti prašymus pasigailėti: „Juose reikšti nepasitenkinimą pūvančiais Vakarais, sužalojusiais mus savo idėjomis, ir tvirtinti, kad dabar jau persiauklėjome ir dėl visko prisipažįstame. Mes privalėjome žiūrėti „laidas“, kuriose žmonės „prisipažindavo“. Vieną ukrainietį iš gretimo vyrų lagerio, kur kalėjo ir K. Skujeniekas, jie privertė taip daryti. Tai buvo siaubinga. Mes žiūrėjome ir verkėme. Jie jau turėjo būdų šantažuoti, kankinti ir priversti. O mes buvome tokių karingų amazonių dešimtukas, kurios niekam nepasiduodavo.“

Kuržemėje baptistų šeimoje gimusi L. Doronina–Lasmanė už tvirtą vertybių pagrindą dėkinga tėvams. Daugeliui imponuoja jos gebėjimas atleisti. „Norą keršyti reikia įveikti, – sako kovotoja savęs nevadinanti moteris. - Nesu kovojusi. Tiesiog gyvenau, ir viskas. Bet idiotizmo priimti negalėjau. Kai totalitarinė valdžia man nebeleido tikėti Dievą, kaip buvau išmokyta vaikystėje, kai iš mano lentynų ėmė knygas ir mėtė į ugnį... Tai buvo ne iš Dievo, bet iš velnio, o jam pasiduoti nenorėjau. Štai ir viskas.“

Čekistus, tardytojus ji traktavo kaip sistemos paklupdytus žmones. „Vienas tardytojas buvo pamėlęs nuo gėrimo. Kaip aš jį galėčiau smerkti? Sistema kalta, kad savo žmones vertė gyventi šnipinėjant ir išdavinėjant vieniems kitus,“ - įsitikinusi disidentė.

Tikėjimo žmonėmis neprarado, juk "mes visi Dievo sukurti. To nederėtų užmiršti.“ Kad Latvija gyvuos, vylėsi visada. Savo šalies laisvę vadina Dievo dovana: „Jaunystėje eidama pro Laisvės paminklą Rygoje visada meldžiausi: „Dieve, grąžink mums mūsų laisvę...“ Ne aš viena taip dariau. Daug kam atrodo, kad laisvę mes iškovojom barikadose, bet tai buvo Dievo dovana.“

Savo žemę turim ginti

„Latvijai dar niekad taip gerai nesiklojo kaip dabar, – čia jos atsakymas verkšlentojams, tiems, kuriems viskas Latvijoje blogai. – Niekada nėra buvę tokios socialinės paramos. Kas kada yra gavęs tokią valstybės paramą, kaip gauna dabar? Prisimenu, vaikystėje mama kiekvieną šeštadienį suruošdavo ryšulėlį nunešti į valsčiaus ubagyną. Ten glaudėsi penki šeši žmonės. Bet ir jie dirbo! Darbas nebuvo našta. Niekas nesiskundė: man per sunku. Aš nesakau, kad ir dabar turėtų taip būti, bet tokia buvo moralė, toks suvokimas.“

L. Doroninos–Lasmanės manymu, įvykiai Ukrainoje yra ženklas Latvijai susiimti. „Prisimenu, Ivaras Guodmanis sykį pareiškė: „O kam mums kariuomenė?“ Pamaniau: neteisingai kalba. Mes turime ginti savo žemę. Kiekvienam duota sava kalba, sava vieta gyventi ir tarnauti Dievui, o ne užkariauti vieniems kitų žemes. Ukraina yra perspėjimas mums. Lageryje patyriau, kas yra pagalba. Ačiū popiežiui Jonui Pauliui II, R. Reaganui, Margaretai Thatcher, jie kreipėsi į Michailą Gorbačiovą dėl mano išlaisvinimo. Išsigelbėjome, nes mums padėjo. Todėl jei dabar Europa rūpinsis tik dėl naftos ir dujų, Ukraina pražus,“ - įsitikinusi moteris.

Kaip reikia gyventi, kad ir sulaukęs devyniasdešimties galėtum taip šviesiai mąstyti? „Aš labai myliu gyvenimą. Man patinka gyventi. Turiu be galo daug draugų ir visas galimybes gražiai gyventi. O gražiai gyventi neuždrausi“, – savo šūkį kartoja tylioji kovotoja.

1993-2000 metais L. Doronina–Lasmanė dirbo Totalitarizmo padarinių dokumentavimo centre. 1994 metais jai paskirtas Trijų Žvaigždžių ordinas. Priimti jį disidentė atsisakė, protestuodama, kad drauge apdovanojami KGB agentai. Beje, 1987 metais L. Doronina–Lasmanė atsisakė SSRS pilietybės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"